Tauro vargai prasidėjo visai nekaltai – nuo krūminio danties skausmo, kuris išties buvo truputį pagedęs. Dantis 2020 m. vasarį pataisytas, bet skausmas liko, jis plito į žandikaulį ir į smilkinio sritį. Tada įtarta, kad pažeistas žandikaulio sąnario diskas. Pas specialistą dėl šios bėdos vaikinas vietoj kovo pateko tik birželį, nes prieš tai būta karantininių suvaržymų.
Žandikaulio chirurgas bandė tiesiog ranka atstatyti į vietą žandikaulį, patarė nekramtyti gumos, nevalgyti guminukų ir kito panašaus maisto bei nurodė pašalinti protinius dantis.
Tai anaiptol nepadėjo – smilkinio srityje atsirado guzelis, kuris vis didėjo. Galiausiai per jį net akinių nepavykdavo normaliai užsidėti. Tuomet Žalgirio klinikų specialistai nusiuntė vaikiną pasidaryti kompiuterinės tomografijos tyrimo.
„Štai tada laukė vienas baisesnių gyvenimo momentų – gavau tyrimo atsakymą el. paštu, sėdžiu ir skaitau, kad mano galvoje aptiktas neaiškios kilmės auglys“, – atsiminė pašnekovas.
Tada jis greitai buvo priimtas Nacionaliniame vėžio institute, kur atlikta biopsija ir magnetinio rezonanso tyrimas.
„Šįkart atsidaręs el. paštą perskaičiau, kad man ketvirtos stadijos alveolinė rabdomiosarkoma, auglys smegenyse aukšto piktybiškumo ir didelis, 10x8x6 cm, taigi kaip geras apelsinas. Be to, aptiktos metastazės plaučiuose. Susinervinau, pagalvojau, kad aš gi jaunas (tada man buvo 22 m.). Po to mamos paklausiau, ar tai išgydoma – pats apie vėžį iki tol nedaug tebuvau girdėjęs – ir ji pasakė, kad išgydoma, tad nusiraminau“, – pasakojo Tauras.
Tuojau buvo pradėtas gydymas, skirta chemoterapija, kad auglys sumažėtų. Kai jis susitrauks, planuota jį operuoti. Atrodė, kad viskas klostosi gerai, ir vizualiai buvo matyti, kad gumbas smilkinyje mažėja.
Tačiau ne viskas vyko pagal planą. „Vieną naktį vis vėmiau, bet pamaniau, kad tai chemoterapijos šalutinis poveikis. O iš ryto staiga išgirdau cypimą ausyje ir nualpau. Laimei, šalia buvo mano mergina, kuri tuojau iškvietė greitąją pagalbą – jeigu ne ji, aš dabar su jumis nekalbėčiau“, – pasakojo Tauras.
Tą 2020 m. spalio 14 d. rytą jis patyrė insultą – pasirodo, sparčiai besitraukdamas auglys užspaudė smegenų kraujagyslę ir ši trūko. Tuomet atlikta skubi operacija ir auglys buvo pašalintas. Kartu teko pašalinti dalį žandikaulio.
Iš savaitės po insulto bei operacijos Tauras miglotai atsimena vos kelis momentus: kaip jam deda kaukę ir liepia kvėpuoti (t. y., taiko narkozę), kaip seselė reanimacijos skyriuje jį maitina varške, kaip pas jį ateina mama (atrodė, kad ji užsuko kelioms minutėms, bet vėliau sužinojo, kad buvo visą valandą) ir kaip reanimacijos skyriaus vedėjas sako, kad jį galima perkelti į kitą skyrių.
„Štai tada, perkeltas į neurochirurgijos skyrių, pradėjau susivokti ir protauti, supratau, kad auglys išoperuotas“, – sakė Tauras.
Bjaurios komplikacijos
Šalinant auglį tikriausiai buvo šiek tiek pažeistas smegenų dangalas. „Per nosį smarkiai pasilenkus ar po nakties išbėgdavo kažkoks neaiškus skystis. Paaiškėjo, kad tai smegenų skystis (likvoras). Taip būti neturėtų, tad man įstatė dreną į nugaros smegenis, kuriose yra tas pats skystis, kad viskas susireguliuotų“, – pasakojo pašnekovas.
Maždaug po savaitės ši problema išsisprendė ir kiek atsigavęs Tauras pradėjo svajoti apie „laisvę“: „Nesiskundžiu, ligoninėje tikrai viskas buvo gerai, bet namo norėjosi.“
Tačiau tam dar buvo per anksti: vaikinas pajuto galvos skausmą už akių ir paaiškėjo, kad jam komplikacija – smegenų uždegimas (meningitas). Skirtas gydymas antibiotikais.
Galiausiai po mėnesio Taurui pavyko iškeliauti į išsiilgtus namus. Po savaitės vėl pradėta taikyti chemoterapija. Po jos ir židiniai plaučiuose smarkiai sumažėjo.
Tada sekė radioterapija (spindulinis gydymas), teko atlaikyti 36 jos seansus. Prieš tai gydytojai minėjo, kad galimas šalutinis jos poveikis – apakimas, kadangi švitinama bus netoli akies. Pacientui buvo nesmagu pasirašinėti lapus, kad žino, jog gali apakti, bet suprato, kad gydymas reikalingas, ir buvo nusiteikęs klausytis gydytojų nurodymų.
Po radioterapijos regėjimas liko geras, bet lengva nebuvo: veidas švitinant tapo raudonas, burnoje atsirado žaizdų, buvo sunku valgyti. Kad sumažėtų skausmas, teko net vartoti morfiną (nuo šio gali išsivystyti priklausomybė).
Liga atsitraukė trumpam
Radioterapijos metu taikyta lengvesnė chemoterapija, o tada galiausiai šio birželio viduryje gydymas baigėsi. Tyrimai ligos židinių nerodė, buvo pasiekta remisija. Beje, gydymo metu ataugo neilgi plaukai, kurie buvo šviesūs, nors iki tol vaikinas buvo tamsiaplaukis.
„Atrodė, viskas puiku, liga įveikta! Linksmas sau grįžau į darbą, bet padirbau tik tris mėnesius. Vieną rugsėjo dieną darbe pasijutau prasčiau, pagalvojom, gal tai kovidas, išėjau namo ir į darbą negrįžau iki šiol“, – pasakojo Tauras.
Tuo metu jis nuolat jautė nugaros skausmus, bet manė, kad ją tiesiog pasitempė, kažką keldamas. O paaiškėjo, kad plaučiuose prisikaupę skysčių. Buvo į nugarą įdėtas vamzdelis ir jų ištraukta 1,6 litro. Po to atlikta operacija, nuleista daugiau skysčių (bendras kiekis pasiekė 2 litrus) ir atlikta plaučių biopsija. Ji parodė, kad vėžys grįžo – turbūt dar buvo likę pavienių ląstelių, ir jis atsinaujino. Šįkart tai ketvirtos stadijos plaučių vėžys.
Vėl teko taikyti chemoterapiją. Ir vėl bėda nevaikščiojo viena – šio lapkričio pabaigoje aptikta, kad ligos židinys atsinaujinęs ir smegenyse. Augliukas nedidelis, 8x8 mm, ir tikimasi, kad dėl chemoterapijos jis dar susitrauks.
„Ir su chemija jaučiuosi neblogai, nelabai turiu kuo skųstis, tik kažkiek tirpsta pirštų galiukai. Na, ir plaukų neturiu, bet su tuo jau seniai esu susitaikęs“, – sakė Tauras.
Jis neturi ir dalies žandikaulio, jo kairė veido pusė beveik nejudri, tačiau, kai liga atsitrauks, planuojama žandikaulio rekonstrukcijos operacija.
Stengiasi prisidėti prie pagalbos ligoniams
Vaikinas sakė, kad jis visą laiką buvo pozityvus ir į situaciją žiūri realitiškai – yra, kaip yra. Jeigu vis klausinėsi: „Kodėl man?“, baiminsiesi ir verksi, nieko gero iš to nebus, tik liūdinsi save ir savo artimuosius, tad jis ir nusiteikė kovoti su liga su šypsena veide.
Pridūrė, kad dabar, nors jam ir taikoma eilinė chemoterapija, jaučiasi gana energingas. Jo nuomone, gydymo metu dažnai trūksta jėgų dėl to, kad pykina ir nesinori valgyti, bet jam jau seniau buvo parinkti vaistai, kurie pykinimą panaikino, ir bendra savijauta pasitaisė.
Klausiu optimistiško vaikino, kada visgi jis paskutinį kartą verkė? „Verkiau neseniai, iš džiaugsmo, kai „Formulės 1“ varžybas laimėjo mano mėgstamas pilotas. O kad būčiau verkęs dėl ligos – nepamenu. Juk ašaros ligos židinių man nesutrauks, tad kam to reikia? Suprantu, kad tokia liga gali pakrypti visaip, bet jeigu ir nepasiseks, norėčiau išeiti gražiai ir dar spėti nuveikti kažką naudingo“, – sakė Tauras.
Automobilius ir jų sportą pašnekovas mėgsta jau seniai, o susirgęs ryžosi imtis su tuo susijusio projekto. Jis jau keletą metų turėjo išskirtinį „Toyota MR2“ automobilį, o susirgęs sumanė jo dėka atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius ir į jais besirūpinančią organizaciją POLA.
Vyrukas rado rėmėjų, kurie jo ir taip ypatingą automobilį patobulins naujais didesniais ratlankiais, pažeminta važiuokle ir išblizgintu kėbulu bei salonu.
Po to su žmonių dėmesį gatvėje kaustančiu automobiliu Tauras ketina lankytis įvairiuose automobilininkams skirtuose renginiuose, o tuo pačiu stengtis atkreipti dėmesį į POLA organizaciją.
„Šių metų duomenimis, POLA sulaukė apie 40 000 Eur gyventojų paramos, o viena iš gyvūnų globos organizacijų – 120 000 Eur. Man norisi šią proporciją pakreipti onkologinių ligonių naudai, visgi jų yra daug, jiems nuolat reikia įvairios pagalbos, o POLA jais tikrai rūpinasi“, – sakė Tauras, visus kviečiantis prisidėti prie šios organizacijos veiklos. Kaip galima tą padaryti, sužinosite čia.
Džiaugiasi puikiais gydytojais
Tauras labai dėkingas automobilių meistrams, kurie neatlyginamai prisidėjo prie jo automobilio tobulinimo ir su tuo susijusio kilnaus tikslo, o ypač jis dėkingas Santaros klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto personalui.
„Ten gydytojai ir slaugytojai, kiek man teko susidurti, tikrai puikūs, topiniai. Štai gydytoja Otilija Kutanovaitė jauna, gal 30-ies, tačiau geba atlikti sudėtingiausias žandikaulių rekonstrukcijos operacijas – ir man turėtų ją atlikti, kai ateis laikas. Irgi jauna gydytoja neurochirurgė Jelena Ščerbak su kolegomis operavo mano smegenys – ji tikrai žino, ką daro. Mano onkologas Domantas Diglys labai rūpestingas, jei dėl kažko neramu, gali jam nusiųsti nuotrauką per „Viber“ ir netrukus sulauksi atsakymo. Gydytojas Ignas Karnas, nuo kurio prasidėjo mano pažintis su Vėžio institutu, pasirūpino, kad reikiamą gydymą gaučiau kuo greičiau“, – sakė Tauras.
Žinoma, jis labai dėkingas ir savo merginai – pastebėjo, kad liga jų santykiams visai nepakenkė, priešingai, dabar jie tiesiog tobuli. Dėkingas jis ir savo mamai, kuri jį vežioja į chemoterapijas – sako, kad galėtų nuvažiuoti ir pats, bet mamai ramiau, kai tą daro ji, o tuo pačiu jie pabūna kartu ir pabendrauja – tai jau tapo savotiška tradicija.
