– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Turime įprasto savaitgalio ir ilgojo savaitgalio tradicijas. Įprastas šeštadienio rytas: jauniausiai dukrai Mėtai baleto, man – šaudymo iš lanko treniruotės.
Vasarą sūnus palėpėje surado mano sportinį (olimpinį) lanką, kuriuo pastarąjį kartą šaudžiau dar mokykloje daugiau nei prieš 40 metų. Nuo to vėl viskas prasidėjo iš naujo. Kaip Alexandre’o Dumas romane, tik čia dvigubai ilgiau, po 40 metų. Jau dalyvavau varžybose.
Sekmadienio rytas: visi einame į baseiną. Plaukimo ir povandeninio nardymo treniruotės. Treniruotis reikia, kad nedingtų įgūdžiai. Mano kolekcijoje – nėrimai 14 skirtingų pasaulio vietų, o Mėta šiemet pirmą kartą panėrė atviroje jūroje Egipte.
Vasarą susiruošiame prie ežero paplaukioti arba, kai būna tikra žiema, pačiuožinėti pačiūžomis arba slidėmis.
Ilgasis savaitgalis: bent iki epidemijos išskristi į kokią nors naują įdomią gamtos vietą ar įkopti į kokį nors kalną.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Stengiuosi, kad savaitgalis būtų toks, kad nebūtų kada galvoti apie darbą.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Iki išnaktų, bet užsiimu ne kasdieniais darbais, o įdomia veikla, kuri yra tarsi įžanga į savaitgalį. Dažnai tvarkau senas kelionių nuotraukas ir aprašymus.
Turiu didelį nuo 1985 metų kaupiamą foto ir kino kelionių archyvą. Juk tais laikais, kai neturėjome mobiliųjų telefonų, kelionėse būdavau fotografas. Dabar vis išsitraukiu po vieną kelionę: nuskenuoju nuotraukas ir skaidres, aprašau, įkeliu į socialinius tinklus. Tiems, kurie tuomet keliavo, įdomu prisiminti, o jaunesniems pasižiūrėti, kaip tais laikais atrodė aplinka, žmonės, apranga, alpinistų įranga.
Tačiau jeigu savaitgalį vyksta varžybos, tenka laikytis drausmės. Sporte tai, ko gero, sunkiausia dalis.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Vasarą šeštadienį anksti ryte pakelia saulė, o žiemą – treniruotės, kurios prasideda 10 valandą.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Planuoju ne tik darbus, bet ir laisvalaikį. Keliaujant išankstinis planas sutaupo trečdalį laiko. Neįsivaizduojamai daug galima pamatyti per 2–3 dienas. Didžiąją dalį Europos gamtos objektų aplankiau savaitgaliais.
– Ką mėgstate vilkėti, avėti savaitgaliais?
– Pasiimu nedidelę kuprinę, apsirengiu ir apsiaunu tai, kas prie jos tinka pagal sezoną.
– Kam savaitgalį jūs skiriate daugiausia laiko?
– Tam, kam nelieka pakankamai laiko įprastą dieną, kai reikia „stovėti prie staklių“.
– Mėgstate ilsėtis vienas, su šeima ar draugų būryje?
– Tiktai ne vienas. Vieni prisibūsime kiek vėliau.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Priklauso nuo nuotaikos, bet televizoriui neliko vietos šiame sąraše.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Į sporto varžybas, koncertą.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Per ilgąjį savaitgalį būtinai. Šių metų kelionių savaitgaliai nebuvo tokie turiningi, bet buvo ir atradimų.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Nemėgstu. Bet kaip keliautojas džiaugiuosi, kad mėgstu valgyti grikius. O jais su įvairiomis kombinacijomis save palepinti lengviausia.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Neignoruoju.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Gyvename sode, beveik kaip kaime, tad darbas toje erdvėje yra įprasta veikla.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Būtinai. O jeigu ką nors laimiu savaitgalio varžybose, šakotis prie pusryčių kavos jau tapo tradicija.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Gamtoje, toje vietoje ar šalyje, kur dar nebūta.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Jeigu Lietuvoje – dviračiu. Visi turime po dviratį ir dar kelis svečiams. Jeigu užsienyje, dėl paprastumo – pėsčiomis.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Mūsų atostogos – tai kelionės, tad niekaip be sąskaitos.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Pabūti ten, kur nebuvai, pamatyti tai, ko dar nematei, ir išmėginti tai, ko dar nepatyrei arba neišdrįsai.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Tokie buvo du. Pirmas, kai pavasarį, balandį, per karantiną su sūnumi Mykolu dviračiais per dieną apvažiavome Vilnių pažintiniu taku. Buvo nuomonių, kad ne kalnų dviratininkui tai neįmanoma. Pėsčiomis jo ilgis – apie 100 kilometrų, bet mums navigacija parodė, kad maršruto ilgis – 111,5 kilometro, o su išvykimu iš Grigiškių susidaro beveik 130 kilometrų. Vien važiavimo beveik 11 valandų, pati kelionė truko beveik 14 valandų.
Dar viena aktuali detalė: prieš dieną buvau gavęs antrą skiepą nuo koronaviruso. Mane jis veikė kaip dopingas. Kitą dieną po važiavimo dviračiu net nesijaučiau, kad sportavau.
Antras įspūdingas savaitgalis: automobiliu iš Vilniaus nuvažiavau iki Serbijos.
Iš viso pirmyn ir atgal įveikta 3200 kilometrų. Ten sėkmingai dalyvavau pasaulio šotokan karatė čempionate ir iškovojau 3-iąją vietą kumitė (dvikovos) ir 4-ąją vietą kata rungtyse (50–59 metų amžiaus kategorija).
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Tokiu niūriu metų laiku svajoju apie savaitgalį gegužės mėnesį, kai jau šilta ir žydi sodai, o sutemus lauke po žvaigždėmis su šeima ir draugais galima pažiūrėti filmų apie keliones. Tokiu metų laiku yra mano gimtadienis.
