– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Savaitgalio tradicijos susiformavo per ilgus metus, o kai kurios atėjo iš tėvų namų. Paprastai savaitgaliai prasideda šeštadienio krosiuku Vingio parke, paežerėje ar pajūryje – nelygu sezonas. Tradicinis vasaros savaitgalis – kelionė į sodybą Dzūkijoje, nuostabūs ilgi vakarai akompanuojant žiogų orkestrui.
Žiemos rytai kvepia blynais ar bandelėmis, tokius rytus pamenu iš tėvų namų, tą jaukumo kvapą stengiuosi saugoti ir savo namuose. Savaitgalis – tai ir ramūs šeimos pietūs su kokiu nors įmantresniu patiekalu, kuriam pritrūksta laiko paprastą darbo dieną, teatras ar koncertas, geras kinas ar knyga...
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Penktadienio pavakare mintyse sudėlioju prabėgusios savaitės darbus, o sekmadienio popietę jau tenka ruoštis paskaitoms ir ateinančiai darbo savaitei. Tik su tokia savaitgalio įžanga pavyksta palaikyti didelį darbo savaitės tempą.
Visada savaitgaliui palieku malonius darbelius – pasigilinti į dėstomą temą ar parašyti mokslo populiarinimo straipsnį. Rimtų darbų savaitgalį stengiuosi nesiimti, nebent spaudžia laikas. O mokslininkų gyvenime tai pasitaiko dažnai.
Beje, pastaruosius dvejus metus leidau studijuodama. Tad rudens ir pavasario šeštadieniai buvo užimti sveikatos politikos ir vadybos studijomis. Be galo vertingas tobulinimosi, akiračio praplėtimo laikas, puikiai padedantis einant dabartines pareigas. Ir tai buvo bene geriausias sėslaus pandeminio periodo savaitgalių leidimo laikas. Netrukus, ko gero, ieškosiu kitų akiračio praplėtimo formų.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Jei tik yra galimybė, po darbo savaitės penktadienio vakarą ramiai pasivaikštau parke, ten ir sugula visi savaitės darbai, įspūdžiai, emocijos. Savaitgalį stengiuosi pradėti be nuosėdų. Įžanga į savaitgalį turi būti šviesi. Su draugėmis renkamės teatrą ar koncertą, su dukra turime penktadienio filmų vakaro tradiciją ir visada puiku atsiversti gerą knygą.
– Šeštadienį ryte ilgai vartotės lovoje ar kaip įprastai mankštinatės?
– Mano rytai ankstyvi net ir savaitgalį, organizmas įpratęs pabusti įprastu laiku. Tai gerai, nes prarasti beprasmiškai valandą ar kelias – ne mano būdui. Smagu ankstyvą rytą pradėti mankšta pajūryje ar kaime prie ežeriuko. Žvejai juokauja, kad baidau jų žuvis, bet nepyksta. Mano nuostabai, jau net kaimo keliukuose sutinku krosiuko gerbėjų, o parke šeštadienio rytą atpažįstu tuos pačius ištvermingus sporto gerbėjus.
Rytinė mankšta gryname ore įkrauna energijos ir suteikia pozityvių emocijų visai dienai. Parke sutikti žmonės šypsosi, nes žino geros dienos pradžios ir stiprios sveikatos paslaptį.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Kadangi turiu nemažai tradicijų ir įsipareigojimų, galvoti net netenka. Tenka tik rinktis, bandyti viską suspėti aprėpti ir veikti. Dėl pandemijos pokyčių savaitgalių turinys kiek keitėsi. Studijas universitete keitė nuotolinės paskaitos, šeštadienio popietę jos kartais būdavo parke ant suoliuko (dėstytojams geriau to nežinoti).
Sporto klubą laikinai pakeitė parkai, teatrus – knyga ir nuotoliniai koncertai, renginiai ir net mišios. Vilniaus klubo nuotoliniai ketvirtadienio ryto pokalbiai su bendraminčiais ar vakarojimas su nuotoliniu fortepijonu ilgam išliks kaip įspūdingi karantino prisiminimai.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Priklauso nuo sezono ir veiklos, bet, be abejo, patogius laisvalaikio drabužius, neretai džinsus ir sportinius batus. Labai smagu, kad į teatrus vėl grįžo puošnus aprangos kodas, nes teatrų, koncertų bene labiausiai stigo griežtų karantino ribojimų metu, pradėjome labiau vertinti šiuos šventinius pasibuvimus, atidžiai rinktis aprangos kodą. Džiaugdamasi, kad teatrai vėl atvėrė duris, net Kalėdų dovanoms rinkausi bilietus į renginius.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Mano savaitgaliais visko būna po truputį. Sporto, savišvietos, susitikimų, grožio procedūrų, kelionių, maisto gaminimo ir namų ruošos.
Tenka nemažai paplušėti, kol sutvarkome namus, nes per savaitę juose šeimininkauja mūsų mielas dekoratyvinis triušiukas. Jis šį bei tą pameta, o kadangi laksto laisvai po namus, dovanėlių randame visur.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Visi paminėti variantai yra geri, kai norisi pailsėti. Kai griūni nuo darbų gausos, kai teigiamos bangos maišosi su negatyvu, kurio, kad ir kaip stengtumeisi, negali išvengti, labai gera ilsėtis vienumoje. Bet tai trunka neilgai. Ypač smagu vasarą kaime, kai susirenka visas būrys atžalų, užsuka draugai.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Sportas stiprina kūną, suteikia gerų emocijų, menas stiprina ir turtina dvasiškai, įkrauna kūrybines baterijas, bendravimas, gera knyga šildo sielą, nukreipia nuo savų problemų, primena, kad pasaulis yra gerokai didesnis nei mes. Visada yra kuo rūpintis, kuo domėtis ir kuo užsiimti. Man geriausias poilsis – turiningas.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Teatras, ypač opera, – didžiausia šventė. Visi kultūros renginiai teikia ne tik atgaivos sielai, bet ir peno mintims, naujoms idėjoms.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Tai vis dar lieka svajonė. Vis svajoju skristi į vieną koncertą ar spektaklį, tikiu, kad pasitraukus pandemijai tai įgyvendinsiu. Bet žinau, kad kelionės nuovargis gali užgožti įspūdžių džiaugsmą. Man kelionei į užsienį reikia bent savaitės, nes norisi grįžti į darbą pailsėjusiai.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Ir virtuvėje mėgstu įvairovę. Šiuo vėsiu metų laiku lepinamės vyro verdama trinta moliūgų sriuba, vasarą tai kvapios salotos, rudenį – cukinijų plokštainis. Visada vertinu saldžių kepinių – obuolių pyrago, šokoladinių keksiukų – aromatą.
Kepiniais kvepėjo senelių ir tėvų namai, neišsiverčiu be jų ir aš. O restorane beveik visada renkuosi jūrų gėrybes, patinka ragauti subtilius patiekalus ir semtis minčių ir receptų savo stalui.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Kartais būna ne virtuvės nuotaika, tuomet einame į restoraną ar užsisakome maisto į namus. Kartais išsisuku nuo namų ruošos. Nelabai mėgstu lyginti skalbinių, bet lyginu.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Čia jau ne mano sritis. Tuo mielai užsiima vyras ir aš jam stengiuosi netrukdyti.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Su artimiausiais kolegomis, žinoma, aptariame, ypač tolimesnes vasaros išvykas. Visada įdomu išgirsti, ką naujo galima atrasti keliaujant Lietuvoje ar ką aplankyti užsienyje. Ir nauja įdomia knyga pasidžiaugti.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Matyt, priklauso nuo nuotaikos ir situacijos. Neįsivaizduoju vasaros poilsio be pajūrio – tinka ir Baltija, ir šilta jūra. Pajūryje svarbiausia smėlio gurgždesys po kojomis, jūros ošimas ir neaprėpiamas horizontas.
Mintys išlaisvėja, siela pakyla virš kasdienybės, įsijungia kūrybinė energija. Iš pajūrio grįžtu tarsi nauja, išvalyta siela ir sustiprėjusiu kūnu.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis. Mėgstu ramiai dairytis, stebėti aplinką. Kartais bėgiodama ryte net nepajuntu, kaip sustoju, ir apžiūrinėju bitutę ant gėlės. Mėgstu fotografuoti vaizdą, neatsistebiu, kaip pasaulio grožį galima pagauti vis kitu kampu, rasti jį paprastuose dalykuose – akmenėlyje, smilgoje.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Jei vykstame visa šeima, tenka planuoti išlaidas, bet pastaruoju metu mūsų atostogos taupios – kaime tarp savo daržovių ir lietuviškų ežeriukų.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kartais pasidarau idealų moterišką laisvadienį. Pradedu sporto klube, vėliau grožio procedūros, masažai, pirtelė ir paplepėjimai su draugėmis prie skanėstų. O jei dar opera vakare – tai jau tobulas laisvadienis.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Jie skirtingi. Visada neišdildomų įspūdžių palieka aukšto kalibro renginys – labdaros renginiai, Vilniaus klubo gimtadieniai, teatrų premjeros ar Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymas.
Turbūt pastarąjį gėlėmis išpuoštą mados šou vis dar prisimenu kaip ypatingą savaitgalio įspūdį.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Su daug teigiamų emocijų, įspūdžių. Gal tai būtų savaitgalio kelionė į Milano operą ar kitą kultūros meką. Gal šiltas vakaras su draugais prie ežero ar šaltas spindintis rytas su slidėmis ir nuostabia gamta.
