Kas vyksta kariauti į Ukrainą: lietuvių ir kitų šalių savanorių istorijos

Kas tie lietuviai ir kitų šalių savanoriai, kurie rizikuoja savo gyvybėmis, kad apgintų Ukrainos, o tuo pačiu ir Europos laisvę? „Time“ pateikė keleto savanorių istorijas.

 Amerikietis Jericho Skye atvyko kovoti už Ukrainą.<br> Adam Gray/SWNS/Scanpix nuotr.
 Amerikietis Jericho Skye atvyko kovoti už Ukrainą.<br> Adam Gray/SWNS/Scanpix nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br> Ratynskiy Vyacheslav / UNIAN nuotr.
 Karas Ukrainoje.<br> Ratynskiy Vyacheslav / UNIAN nuotr.
  Karas Ukrainoje.<br>  Marienko Andrii / UNIAN nuotr.
  Karas Ukrainoje.<br>  Marienko Andrii / UNIAN nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 10, 2022, 8:33 PM

Vėsų ketvirtadienio rytą Povilas Limontas (24 m.) stovėjo už Ukrainos ambasados Vilniuje vartų ir laukė, kol jį kas nors pastebės. Jo kuprinėje buvo keletas dokumentų ir sena beretė: įrodymas, kad jis kadaise tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Užtruko apie 15 minučių, bet galiausiai kažkas iš ambasados išėjo ir atidarė vartus. Po pusvalandžio 24 metų barmenas iš Kauno turėjo dokumentą su QR kodu ir nurodymais, kur Lenkijos pasienyje jis turėtų pasirodyti.

Jis užsiregistravo kovoti su Rusijos kariuomene jų kruvinajame kare su Ukraina. „Esu geros fizinės formos, jaunas ir treniruotas – būtų savanaudiška, jei to nepanaudočiau, – sakė jis. – Jei raketos lėks į mane, o ne į vaikus, aš pasirengęs priimti šį iššūkį.

Gausiai registruojasi

Per savaitę nuo tada, kai Ukrainos prezidentas Volodymras Zelenskis paskelbė apie „Tarptautinio legiono“ sukūrimą Ukrainai ginti, 20 tūkst. žmonių iš 52 šalių pasisiūlė kariauti Ukrainoje, sekmadienio vakarą per televiziją sakė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Į šį skaičių neįtraukta daugybė sveikatos priežiūros specialistų, kurie taip pat vyksta į šalį, taip pat daugybė savanorių iš viso pasaulio, kurie į Ukrainą gabena karinę įrangą, medicinos reikmenis ir kitus būtiniausius daiktus.

Visus tuos savanorius, kurių dalis kovo 7 dieną jau kovojo su Rusijos kariuomene, įkvepia bendras noras padėti palengvinti ukrainiečių kančias. Tačiau tų, kurie, kaip P.Limontas, yra kilę iš vietų, kurios kažkada buvo okupuotos sovietų, motyvacija dar didesnė: jie yra įsitikinę, kad jei Ukraina žlugs, jų šalis bus kita.

Baiminantis aštrinti konfliktą – ypač dėl to, kad Putinas pagrasino panaudoti turimus branduolinius ginklus – nei visa NATO, nei jokia atskira šalis nesiuntė karių Ukrainai ginti. Tačiau kai kurie nerimauja, kad net savanoriai bus vertinami kaip provokacija – susirūpinimas tik dar labiau sustiprėjo po to, kai neseniai buvo atrasta, jog Rusija pasiklauso Ukrainos ambasados telefono linijų, kuriomis savanoriai naudojasi registruodamiesi.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija, bandė atkalbėti savo veteranus nuo išvykimo. Kiti diskutuoja dėl teisėtumo – tokia diskusija, pavyzdžiui, kilo Jungtinėje Karalystėje po to, kai užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paragino žmones stoti.

Tačiau kitos šalys leido ir netgi skatino savo piliečius savanoriauti savarankiškai. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen buvo pirmoji, kuri tai padarė, kai vasario 27 d. per spaudos konferenciją pažymėjo, kad savanorystė yra „pasirinkimas, kurį gali padaryti kiekvienas“.

Kitą dieną Latvijos vyriausybė išreiškė skambesnį pritarimą. „Mūsų piliečiai, norintys paremti Ukrainą ir savanoriškai joje tarnauti, kad apgintų Ukrainos nepriklausomybę ir mūsų bendrą saugumą, turi turėti galimybę tai daryti“, – sakė Latvijos parlamentaras Juris Rancanis, pristatydamas įstatymo projektą, kuris vėliau patvirtintas, leidžiantį latviams pakelti ginklus už Ukrainą.

Gina demokratiją

Ukrainos tarptautiniam legionui yra precedentas. Po to, kai 1936 m. Francisco Franco nacionalistinės pajėgos surengė perversmą prieš demokratiškai išrinktą Ispanijos vyriausybę ir sulaukė tiek Musolinio Italijos, tiek Hitlerio Vokietijos paramos, dešimtys tūkstančių savanorių iš viso pasaulio prisijungė prie Tarptautinių brigadų ginti respubliką. Ispanijos žmonių kančios, įskaitant beatodairišką civilių taikinių bombardavimą, paskatino daugelį registruotis, bet buvo svarbi ir ideologija: daugelis savanorių manė, kad jie gina demokratiją nuo fašizmo.

Praėjus beveik šimtmečiui, daugeliui vykstančiųjų į Ukrainą humanitarinis impulsas atrodo svarbesnis, nei ideologija.

48 metų vairuotojas leidiniui „Politico“ pasakojo, kad užsiregistruoti Ukrainos ambasadoje Paryžiuje jį paskatino Volodymyro Zelenskio kvietimas atvykti į užsienio kovotojus. „Aš tikrai nejaučiu priešiškumo rusams, – sakė jis. – Aš vykstu ten ginti žmonių ir todėl, kad turiu 8 metų vaiką“.

46 metų remontininkas Luisas Castaño, užsiregistravęs Ukrainos konsulate Barselonoje, sakė „El País“, kad taip padarė, nes „turi paimti savo širdį į rankas ir padėti žmonėms, kuriems to reikia“.

Ruošdamasis sėsti į lėktuvą pirmajam kelionės į Ukrainą etapui, Hektoras, buvęs JAV jūrų pėstininkas, du kartus tarnavęs Irake, sakė „New York Times“: „Sankcijos gali padėti, bet sankcijos negali padėti dabar. Aš galiu padėti dabar.“

Svetainėje „Fightforua“ pateikiamos instrukcijos tiems, kurie nori užsiregistruoti net iš Irako, Malaizijos ir Argentinos. Savanoriams, kurie turi įrodyti savo patirtį kariuomenėje ar teisėsaugoje, reikia kreiptis į Ukrainos ambasadą savo gyvenamojoje šalyje ir patiems nukeliauti iki Lenkijos ir Ukrainos sienos. Ten jie pasirašys sutartį ir bus paskirti į padalinį. Tačiau yra pranešimų, kad kai kurie savanoriai tiesiog patys kerta Ukrainos sieną.

Didelė rizika

Rizika yra didelė. Ukraina neatskleidė savo karių, žuvusių ar sužeistų, skaičiaus, tačiau JT teigia, kad jau žuvo daugiau nei 1000 civilių. Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad užsienio karius laiko „samdiniais“, kurie dėl to neturėtų teisės į Ženevos konvencijos garantuojamą apsaugą karo belaisviams.

Net prieš paliekant namus gali kilti rizika. Pasak Tomo Niclaso Tornedalo, sukūrusio „Facebook“ grupę, skirtą padėti Norvegijos kariams savanoriams ir pagalbos tarnybų darbuotojams, vienas potencialus kovotojas paskambino į Ukrainos ambasadą Osle, kad gautų informacijos apie priėmimą į tarnybą. Netrukus jam paskambino kažkas neva iš ambasados, nemokantis nei angliškai, nei norvegiškai, ir teiravosi apie jo tolesnius planus. Vėliau Norvegijos policija patvirtino, kad rusai įsilaužė į Ukrainos ambasados telefonus.

Ukrainos ambasada Norvegijoje skaičiuoja, kad 300 norvegų jau pasisiūlė kovoti, o T.N. Tornedalo „Facebook“ grupėje yra apie 650 narių. Registruotis, pasak jo, pirmiausia skatina neteisybės jausmas: „Agresija, nekaltų žmonių žudymas – niekas nemano, kad ukrainiečiai padarė ką nors, kas pateisintų invaziją.“

Bijo, kad Lietuva bus kita

Pasipiktinimas smurtu ir noras padėti gali būti dažni motyvai visame pasaulyje. Tačiau kai kuriose šalyse – būtent tose, kurios dėl istorijos ir geografijos jaučiasi ypač pažeidžiamos – prie šių motyvų prisideda papildomas argumentas. Ukrainos ambasados Vilniuje gynybos atašė Sergejus Verchovodas sako tiesiai šviesiai: „Atsakas čia ypač didelis, nes Lietuvos žmonės supranta. Jie jaučia grėsmę“.

Šis paaiškinimas padeda paaiškinti didžiules šalies pastangas rinkti lėšas ir tiekti Ukrainai. Vos 2,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje nevyriausybinė organizacija „Blue Yellow“, kurią per Krymo invaziją įkūrė emigrantas iš Švedijos Jonas Ohmanas, siekęs tiekti karinę įrangą Ukrainai, per dvi savaites nuo invazijos pradžios surinko 13 mln. eurų. Vieną praėjusios savaitės naktį J.Ohmanas ir keletas jo darbuotojų ruošėsi prie Ukrainos sienos pristatyti 10 tūkst. šalmų ir 10 tūkst. neperšaunamų liemenių, taip pat 25 džipų ir visureigių vilkstinę.

Sveikatos priežiūros specialistai taip pat reaguoja gausiai. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus kvietimą savanoriams, per porą dienų kreipėsi 360 žmonių; ministerija dabar ruošiasi išsiųsti 24 gydytojus ir slaugytojus, kurie bus paskirti į ligonines netoli Lenkijos sienos. „Manau, kad žmonės čia jaučia pavojų, – sakė ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis. – Ir jie galvoja: „Jei tai atsitiks čia, tikiuosi, kad žmonės ateis ir mums padės taip pat“.

Rokas Tamošauskas – vienas iš į Ukrainą vykstančių medikų. Lietuvis anesteziologas ir konsultantas, dirbantis Kembridžo universitetinėje ligoninėje Jungtinėje Karalystėje, praėjusį penktadienį nuvyko traukiniu į oro uostą, kai socialiniuose tinkluose pamatė ministerijos kvietimą medikams savanoriams. Ilgai nesvarstęs jis nusprendė kreiptis. „Tai buvo gana lengvas sprendimas, – sakė jis. – Kadangi širdies gilumoje jaučiu, kad puolama ne tik Ukraina. Lietuva taip pat puolama. Europa taip pat puolama“.

Pasak jo, istorija taip pat padeda paaiškinti, kodėl regiono žmonės gali jausti didesnį poreikį padėti Ukrainai. „Lietuviai – ir lenkai bei čekai – galbūt dėl to, kad mes giliau suprantame, kas yra rusai ir koks imperialistinis jų mąstymas, lengviau įsitraukiame. Ir galbūt pavojų atpažįstame kiek anksčiau.“

Motyvai skirtingi

Pasak atašė S.Verchovodo, kariauti ambasadoje užsiregistravo apie 200 lietuvių. Bent kai kuriems iš jų išsiaiškinti, kaip ten patekti, padėjo organizacija „Lukšų vyrai“. Iki viskas pasikeitė maždaug prieš dvi savaites, tai buvo Kaune įsikūrusi vyrų grupė, kuri rengdavo stovyklas tėvams ir sūnums. Tačiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą, jis greitai pakeitė tikslą. Grupės įkūrėjas Gintautas Mauricas, 24 metus tarnavęs kariuomenėje mažųjų ginklų instruktoriumi ir viešųjų reikalų pareigūnu, įžvelgė, kad reikia organizacijos, kuri galėtų instruktuoti ir koordinuoti norinčius kariauti Ukrainoje.

Jo motyvai iš dalies yra asmeniniai. „Man mokėjo mokesčių mokėtojai, kad išmokčiau kovoti, – sakė G.Mauricas. – Tačiau per 20 ir daugiau metų aš niekada nepanaudojau šių įgūdžių. Netgi Afganistane buvau saugioje aplinkoje – Specialiųjų operacijų valdymo centre, žaliojoje zonoje. Taigi dabar aš grąžinu mokesčius, kuriuos man sumokėjo žmonės.“

Tačiau laikas, praleistas dirbant NATO būstinėje Heidelberge, ir puikios istorijos žinios G.Mauricui neleidžia abejoti, kad Rusija ir Putinas turi platesnius tikslus, ir tai dar viena priežastis palaikyti Ukrainos reikalą.

„Tikimės, kad su tarptautinės bendruomenės pagalba ukrainiečiai jį sustabdys, todėl mums nereikės su juo kovoti savo žemėje. Einame kovoti į Ukrainą, nes nenorime, kad pastatus, kuriuose gyvena mūsų vaikai, sunaikintų Rusijos raketos“, – sakė jis.

Penktadienio rytą „Lukšų Vyrų“ būstine tapęs G.Maurico butas už Kauno buvo pilnas šurmulio. Lauke į džipą, kuris taip pat buvo paaukotas, buvo kraunamas nuolatinis aukų srautas – plastikiniai benzino kanistrai, maisto konservai, kūdikių maistas, kuris bus išdalintas pabėgėliams su kūdikiais. Kai kurie iš 20 grupės vyrų, vyksiančių į Ukrainą, valgė aguonų pyragą ir matavosi neperšaunamas liemenes.

Kiekvienas iš jų turėjo skirtingą paskatą savanoriauti. Haroldas Korzonas pasakojo, kad būdamas 52 metų, kai vaikai jau užaugę, jaučia pareigą vykti, nes turi mažiau ką prarasti nei jaunesnis vyras. 43 metų Vitalijus (norėjo nenurodinėti savo pavardės) nuo 2014 m. invazijos į Krymą ne kartą lankėsi Ukrainoje ir prisipažino, kad dėl situacija ten jam „skauda širdį“. O kovos dar nematęs 22-ejų Mindaugas Jurkus teigė, kad jį iš dalies paskatino artimas šeimos draugas, kuriuo jis žavėjosi už ištikimą tarnystę šaliai. „Dabar, – sakė jis, – mano laikas pradėti padėti kitiems.“

Tačiau visi jie taip pat paminėjo savo įsitikinimą, kad Ukrainai žlugus Lietuva gali būti kita eilėje. Tai buvo P.Limonto argumentas. Kai jis pirmą kartą pasakė savo draugams, kad stoja į tarnybą, jie „penkis kartus per dieną mane pavadino idiotu“, – sakė jis. Tačiau būdamas našlaitis, neturėdamas artimų giminaičių ar partnerės, jis jautė, kad tai yra jo moralinė atsakomybė.

Gavęs nurodymus iš ambasados, P.Limontas grįžo į Kauną dirbti savo pamainą bare ir pranešti darbdaviams, kad išvyks į frontą. Jie patys aktyviai remia Ukrainą – tai jie nupirko autobusą ir prikrovė jį kūdikių maisto bei sauskelnių, skirtų pabėgėliams, ir palaikė jo sprendimą. „Neturiu draugų, kurie nebūtų prisijungę ar ko nors paaukoję, – sakė P.Limontas. – Visi suprantame, kad tą kovą turime laimėti vieną kartą, nes jei ne, priešas puls vėl, vėl ir vėl. Ir kas tada bus kitas?“

Parengta pagal time.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.