Portalui Lrytas.lt Anastasija sakė, kad dabar jai jau viskas gerai: ji gyvena Krokuvoje draugiškoje šeimoje, kuri ja pasirūpina, nusiveda į teatrą, į sporto klubą ir kitur. Beje, laikinus namus jai surado filmo „Olga“ režisierius šveicaras Elie Grappe, paskelbęs apie paiešką feisbuke.
Tik Anastija vis nerimauja dėl šeimos ir draugų, likusių Ukrainoje. Artimiausi iš jų – jos mama ir močiutė. Mama gyvena kaime Poltavos apskrityje, kur šiuo metu ramu, o močiutė – Luhanske, su ja dažnai sunku susisiekti ir tada kyla baisių minčių, bet galiausiai susiskambinus močiutė nuramina, kad jai viskas gerai.
Anastasiją karas užklupo Charkove. Ten ji gyveno bendrabutyje ir treniravosi cirke, kaip tik ruošėsi pasirašyti su juo kontraktą – būtų tapusi oro gimnaste.
„Vieną naktį apie 4 val. per miegus išgirdau sprogimus, bandžiau save raminti, kad tai gali būti fejerverkai, bet visgi supratau, kad tai daug baisiau. O rytą sužinojome, kad prasidėjo karas“, – pasakojo mergina.
Maždaug savaitę ji su keliomis kitomis sportininkėmis glaudėsi bendrabučio rūsyje, iš viso ten buvo apsistoję apie 10 žmonių. Jie miegodavo ant čiužinių, patiestų ant žemės, maisto turėjo, bet jo atsargos vis mažėjo. Į lauką buvo galima išeiti, bet neilgam.
Galiausiai Anastasija sulaukė žinios iš vienos pažįstamos iš cirko, kad ji palieka Ukrainą ir siūlo prisijungti. Taip mergina kovo 4 d. išsiruošė į kelią. Gyveno netoli stoties, tad ją pasiekė nesunkiai. Įlipo į elektrinį traukinį, kuris, kaip ir kitas viešašis transportas, buvo sausakimšas. Teko traukinyje stovėti susispaudus, o kelionė truko net 22 val. Tiesa, gal pusę to laiko prastovėjusiai mergina vėliau pavyko prisėsti ant savo lagamino.
Po to sekė visą dieną trukusi kelionė autobusu, tada teko 8 val. laukti Lenkijos-Ukrainos pasienyje, ir galiausiai mergina pasiekė Krokuvą. Su kartu keliavusia moterimi keliai jau buvo išsiskyrę, tad liko vienui viena.
Kas iš viso to, ką teko patirti, jai buvo baisiausia? „Baisiausias būdavo tas garsas, kai esi namie ar rūsyje, girdi, jog skrieja sprogmuo, ir nežinai, kur jis trenksis – gal ir į tave“, – sakė Anastasija.
Krokuvoje mergina gyvena jau ilgiau nei savaitę, o dabar ji ruošiasi neilgai išvykai į Lietuvą: Vilniuje, „Pasakos“ kino teatre, kovo 21 ir 22 d. (pirmadienį ir antradienį) bus demonstruojamas filmas „Olga“, kuriame ji atlieka pagrindinį vaidmenį. Pirmadienį ji kartu su režisieriumi Elie Grappe dalyvaus susitikime su Lietuvos žiūrovais.
Tiki, kad karas greitai baigsis
Intriguoja tai, kad filme Anastasija vaidino tai, ką dabar pačiai teko išgyventi – pabėgimą iš Ukrainos. Pasak aktorės, tai tikrai įdomus sutapimas, nors, žinoma, aplinkybės ir skiriasi (filme ji bėgo todėl, kad buvo persekiojama jos mama).
Faktas, kad ji buvo pakviesta atlikti pagrindinį vaidmenį filme, Anastasijai atrodo didžiausias jos gyvenimo pasiekimas, nors pasiekimų ji turi daug – ji yra sporto meistrė, iškovojusi daugybę apdovanojimų; mamos namuose Poltavos apskrityje likę daug jos diplomų ir medalių.
Jau nuo 4 metukų Anastasija pradėjo užsiimti gimnastika – tada į jos vaikų darželį užsuko grupę renkantis treneris ir tėvams pasakė, kad ji turi tinkamus duomenis. Ji daug dirbo, paauglystėje ketverius metus buvo Ukrainos gimnastikos rinktinės narė (tuo metu vykdavo net trys 2-4 val. trukmės treniruotės per dieną), taip pat mokėsi Sporto mokykloje, vėliau įstojo į Sporto universitetą – dabar mokosi neakivaizdžiai trečiame kurse.
Anastasija, kaip ir daugybė kitų gimnasčių, prieš porą metų buvo pakviesta į filmo „Olga“ aktorių atranką. „Ten tiesiog dariau tai, ką liepė režisierius, ir vėliau sulaukiau žinios, kad mane pasirinko pagrindiniam vaidmeniui. Žinoma, labai džiaugiausi – juk gimnasčių ir sporto meistrių yra nemažai, o pagrindinio vaidmens atlikėja – viena“, – sakė Anastasija.
Pasak jos, filmuotis nebuvo lengva, na, bet dalyvauti gimnastikos varžybose irgi nėra paprasta. Filmas „Olga“ pernai jau demonstruotas Kanuose ir net siūlytas pretendentu į „Oskarus“ kaip geriausias filmas užsienio kalba.
Kaip jau minėta, kovo 21 d. vyks Anastasijos susitikimas su Lietuvos žiūrovais. „Taip, kelionės į Lietuvą labai laukiu, tai mane atitrauks nuo minčių apie karą“, – sakė ukrainietė.
Bet labiausiai ji laukia karo pabaigos – mergina vyliasi, kad jis baigsis jau netrukus, o ji grįš į gimtinę, toliau studijuos ir užsiims gimnastika, kaip ir iki šiol.
