Mintį brandino seniai
Pasak kunigo, jau senokai brendo mintis apsilankyti Meksikoje.
„Kadangi esu Marijos Šventovės rektorius, ir turime šventą Marijos paveikslą bei Krekenavos bažnyčiai prieš dešimt metų suteiktas Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos titulas, tai nieko keisto, kad keliai atvedė link Gvadalupės Mergelės. Kita vertus Lietuvoje su Marijos Mergelės vardu yra susiję ir daugiau šventų vietų. Tai ir Aušros Vartai, ir Žemaičių Kalvarija, bet pasaulyje yra vieta, kurioje pasirodė Marija ir toje vietoje buvo pastatyta Gvadalupės bazilika. Šventovėje yra pats populiariausias Meksikos katalikų atvaizdas, tapęs Meksikos religiniu ir kultūriniu simboliu – XVI amžiaus Marijos paveikslas“, – pasakojo dr. G. Jankūnas.
Dovana poilsiui
Krekenavos mažosios bazilikos klebonas aiškino, kad turėjo vidinį troškimą, jeigu pavyktų aplankyti Meksiką, norėtų pamatyti Gvadalupės Mergelę.
„Tai yra galbūt ir todėl, kad teko mokytis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Norai yra viena, bet žinojimas, kad tai tolima kelionė, norus stabdė. Nesiryžau noro įgyvendinti. Tačiau kartais jie įsigyvendina, nes Krekenavos ūkininkai gimtadienio proga surinko kažkiek pinigėlių ir pasakė, kad tai dovana poilsiui po visų remontų Mažojoje bazilikoje. Dovanos autoriai tikėjo, kad ilsėsiuosi Tenerifėje arba panašioje šalyje“, – pasakojo G. Jankūnas, kaip gimė planas nuvykti į Meksiką.
„Sužinoję, kad nepavyko poilsis Tenerifėje, dovanos autoriai pasiūlė variantą, kad yra galimybė vasario mėnesį nuvykti į Meksiką. Tik man reikėjo dar prisidėti lėšomis, kad kelionė įvyktų. Į kelionę buvo įskaičiuotos įvairios poilsio vietos, bet nebuvo Meksiko mieste esančios Gvadalupės bazilikos. Tačiau galimybė aplankyti Gvadalupės Mergelę atsirado, kai nuvykau į Meksiką“, – aiškino dvasininkas ir pasidžiaugė, kad vienu šūviu pavyko nušauti du zuikius – pamatyti šventą Gvadalupės Mergelę ir pabūti egzotiškoje Meksikoje.
Neleido išlipti iš lėktuvo
Pati kelionė į Meksiką buvo suorganizuota puikiai, bet ši kelionė neturėjo nieko bendro su kunigo noru pamatyti Gvadalupės Mergelę ir aplankyti Meksiko miestą.
„Nors atskridome į Meksiko miestą, bet išlipti iš lėktuvo nebuvo lemta – neleido, nes skrydis buvo iki Kankuno. Buvau visai šalia, už dešimt minučių kelio nuo Gvadalupės Mergelės, bet teko elgtis kaip priklauso pagal sudarytą kelionės maršrutą. Nuskridome iki Kankuno ir tuomet teko planuoti kelionę į Meksiko miestą“, – prisiminė kunigas G. Jankūnas, kaip pavyko pasiekti bene svarbiausią kelionės tikslą.
„Suorganizavau skrydį į Meksiko miestą. Į ten skridome dviese. Kadangi skridome iš vienos laiko juostos į kitą, sutaupėme valandą. Pasiekę Meksiko miestą iš oro uosto per 10 minučių pasiekėme Gvadalupės baziliką. Meksike išbuvome nuo pusės dvyliktos iki pusės septynių vakaro“, – dalijosi prisiminimais G. Jankūnas.
Asistavo Šv. Mišiose
Anot Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebono, tų kelių valandų visiškai pakako apsilankyti Gvadalupės bazilikoje ir dar šiek tiek pamatyti Meksiko miestą.
„Gvadalupės bazilikoje galėjau sudalyvauti šv. Mišiose, apžiūrėti šventorių ir pamatyti miesto centrą. Ten pamatėme modernų ir šiuolaikišką Meksiko miesto centrą, meno muziejus. Vaikščiojome centrine Meksiko gatve ir pėsčiomis nukeliavome iki Konstitucijos aikštės. Beje, Meksike turistų beveik nėra ir sutikome tik šio miesto ir iš apylinkių atvykusius gyventojus. Be to, ir Gvadalupės baziliką nelabai lanko turistai“, – pasakojo G. Jankūnas ir teigė, kad per dieną Gvadalupės Mergelę aplanko apie dvidešimt tūkstančių maldininkų, o per metus – keletas milijonų.
Kunigas detaliai papasakojo, kad dalyvavo šv. Mišių aukoje.
„Turiu kunigo leidimą. Jį parodai, kad esi kunigas, ir buvo suderinta, kad galėsiu dalyvauti šv. Mišiose. Asmeniškai aukoti Mišių negalėjau – tam reikia kito leidimo, bet prie kito kunigo galėjau koncelebruoti šv. Mišias ir jas laikyti asistuojant kitiems kunigams. Veiksmas vyksta lygiai toks pats, kaip ir Lietuvos bažnyčiose. Tik vietoje lietuvių kalbos naudojama ispanų. Kadangi studijuodamas JAV susidūriau su ispanų kalba, todėl supratau šv. Mišių eigą“, – aiškino G. Jankūnas ir sakė, kad didelių skirtumų nepajuto.
„Mišiose meldžiausi už visus žmones, jų intencijomis. Meldžiausi už Panevėžio vyskupiją, kunigus. Dar tuomet nebuvo karo Ukrainoje, todėl ta intencija maldų nekalbėjau. Apie karą ir Rusijos agresiją sužinojome skrisdami namo, likus dviem valandoms iki nusileidimo Stambule. Beje, būdamas arti Gvadalupės Mergelės švento paveikslo jaučiausi kaip namuose – apgaubtas sklindančios šilumos, ramybės iš to paveikslo“, – paaiškino patirtus pojūčius dvasininkas.
Susipažino su kurortiniu miestu
Klebonas dr. G. Jankūnas džiaugėsi galėjęs apsilankyti, nors ir labai trumpai, ne tik Meksike, bet ir susipažinti su kurortiniu Kankuno miestu.
„Teko pamatyti išties daug. Kadangi anksčiau čia gyveno majai, tai pirmąkart miestas paminėtas 1843 metais kaip Cancúne, o majų kalba reiškia „Laivas vaivorykštės gale“. Kankunas pasižymi gražiais paplūdimiais prie Karibų jūros. Paplūdimių krantus skalauja žydras vanduo. Labai įdomūs koralų rifai, palmių miškai. Kankunas yra šiaurės rytiniame Jukatano pusiasalio pakraštyje, kur vyrauja specifinė gamta – džiunglės ir labai mažai dirvožemio. Be to, Jukatano pusiasalyje upės – požeminės. Kai vanduo prasigraužia, atsiranda karstinės įgriuvos, kurių kiekviena – skirtinga“, – pasakojo kunigas apie kitas šio krašto įdomybes, grožybes.
