Pabėgėlė iš Kijevo su dukra prieglobstį rado vienoje Vilniaus bažnyčioje

Ukrainietė Svetlana (42 m.) su dukra Jaroslava (20 m.) nuo kovo 16-osios gyvena Vilniuje. Iki tol gyveno Kjeve, bet jame nuolat griaudėjo sprogimai ir buvo labai baisu. Vyras liko ginti Kijevo – jis įstojo į karių gretas ir patruliuoja mieste. Kai po jo budėjimo jie susiskambina, vyras sako, kad jam ramiau dirbti, kai žino, kad žmona ir dukra šiuo metu yra saugios Vilniuje.

Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilnių jos pasirinko dėl to, kad dukra galėtų tęsti architektūros studjas – ir netikėtai gavo architektūriškai išskirtinę gyvenamąją vietą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilnių jos pasirinko dėl to, kad dukra galėtų tęsti architektūros studjas – ir netikėtai gavo architektūriškai išskirtinę gyvenamąją vietą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ukrainietes Svetlaną ir Jaroslovą primėmė prie Viešpaties Jėzaus (Trinitorių) bažnyčios įsikūrusios vienuolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Svetlana su dukra Jaroslava vis dar bando apsiprasti Lietuvoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Mar 28, 2022, 9:48 PM

Svetlana su Jaroslava rinkosi tarp Lietuvos ir Šveicarijos, nes būtent tokius pasirinkimus pateikė Kijeve esantis institutas. „Dukra trečiame kurse studijavo architektūrą, dėl karo studijos nutrūko. Kai neapsikentėme dėl nuolatinės įtampos ir nusprendėme išvykti iš Ukrainos, žiūrėjome, kur dukra galėtų studijuoti toliau. Institutas jai pasiūlė dvi galimybes, ir ilgai nedvejojusios pasirinkome Vilnių, pamanėme, kad čia bus paprasčiau nei Šveicarijoje, nes dukra moka anglų ir rusų kalbas“, – pasakojo Svetlana.

Kijeve jos ištvėrė iki kovo 13-osios – aplink tuo metu vis aidėjo šūviai, griaudėjo sprogimai, šeima ne kartą glaudėsi slėptuvėje. Miestą paliko dviese savo automobiliu, Vilnių pasiekė per tris dienas. „Mums labai pasisekė – kai kurie pabėgėliai 3-4 dienas laukia pasienyje, o mes ten laukėme tik 7 valandas“, – sakė Svetlana.

Pirmasis didesnis Lietuvos miestas, kurį jos pasiekė, buvo Alytus, ir jos kreipėsi į jame įkurtą pabėgėliams skirtą Registracijos centrą. Pasakodama apie tai moteris negaili gražių žodžių: „Kai atvykome, buvo naktis, bet mus pasitiko rusiškai kalbantys savanoriai, kurie viską paaiškino, įdavė po maisto davinį ir higienos priemonių rinkinį bei ten pat vietoje suteikė nakvynę. Buvome labai išvargusios ir tuojau nusipraususios nuėjome miegoti.

Ryte papusryčiavome ir ten pat toliau tvarkėme reikalus: užsiregistravome, susitvarkėme reikiamus dokumentus. Šalia stovi ir staliukai, prie kurių sėdi savanoriai, teikiantys informaciją apie nemokamą apgyvendinimą, ir net apie įsidarbinimą (tiesa, įdarbinami tik tie, kurie nori likti ir dirbti Alytuje). Manau, viskas labai gerai organizuota, vienoje vietoje pasirūpinama visais svarbiausiais reikalais. Mes labai dėkingos už tai jūsų valstybei ir visiems jos žmonėms.“

Taigi Svetlana su dukra kreipėsi į savanorius, atsakingus už apgyvendinimą (tą, kurį nemokamai siūlo paprasti žmonės). Jie žemėlapyje susirado universitetą, kur dukra studijuos, ir parinko arčiau jo esančią gyvenamąją vietą.

Pasitaikė ne koks paprastas daugiabutis, o Antakalnyje prie Viešpaties Jėzaus  bažnyčios (dar ji vadinama Išganytojo arba Trinitorių bažnyčia) esantis vienuolynas – seserys vienuolės buvo užsiregistravusios, kad gali priimti pabėgėlius.

Svetlana sakė, kad kol kas iš pabėgėlių ten gyvena tik jos su dukra. Vietos viename kambaryje pakanka, be to, tokioje vietoje labai gera atmosfera.

Dukra jau pradėjo lankytis universitete (įforminta, kad ji mokosi pagal mainų programą). Dienos metu jos vis traukia pasidairyti po apylinkes, žiūri, kur yra parduotuvės, poliklinika ir kitos vietos, kurių gali prireikti. Be to, aiškinasi įvairius klausimus, susijusius su gyvenimu Lietuvoje, kurių kyla daug.

Badu tikrai nemirs

„Aš norėčiau ieškotis darbo, gal vėliau ir dukra jo ieškos. Sužinojau, kad tam reikia turėti lietuvišką banko sąskaitą ir kortelę. Nuėjome į banką – niekas nepasakė, kad čia į visus bankus reikia registruotis iš anksto – tad reikės dar kelias dienas palaukti, kol ateis eilė. Paskui, kiek girdėjau, reikės kreiptis į savivaldybę, tik nerandu informacijos, į kokį skyrių, o tada – į Užimtumo tarnybą“, – dėstė planus Svetlana.

Kijeve moteris turėjo nedidelį savo versliuką, užsiėmė didmenine prekyba. Dabar iš verslo nieko neliko – ne prekyba ukrainiečiams galvoje. Vilniuje Svetlana norėtų dirbti pardavimų vadybininke ar pan., bet gerai moka tik rusų kalbą, anglų – silpnai, nekalbant jau apie lietuvių, tad supranta, kad gali tekti imtis ir kitokio darbo.

Informacijos jai aktualiais klausimais moteris nuolat ieško internete, daug ką randa feisbuko grupėje „Ukrainiečiai Lietuvoje“ , bet tų klausimų jai vis kyla ir kyla. „Vienu metu toje grupėje buvo paplitusi informacija, kad atvykusiems skiriama 267 Eur pašalpa, bet paskui paaiškėjo, kad ji skiriama tik Klaipėdos regione, kitur dėl jos nebent vėliau bus kažkas nuspręsta. Labai gerai būtų, jei toje grupėje kažkas skelbtų ukrainiečiams visą oficialią informaciją ir jos atnaujinimus, nes patiems viską rasti ir susigaudyti labai sudėtinga“, – sakė Svetlana.

Jai kilo klausimų ir dėl sveikatos priežiūros – žino, kad nemokamas gydymas priklauso, bet nesusigaudo, kur kreiptis – ar į artimiausią polikliniką, ar į kažkokią specialią, ar dar kažkur.

Neaišku ir dėl automobilio draudimo. „Lenkijoje mes gavome žalią lipduką, kur nurodyta, kad automobilis draustas mėnesiui, o dabar vieni žmonės sako, kad galima bus juo važinėtis ir toliau, kiti – kad būtina draudimą pratęsti“, – sakė pašnekovė.

Moteris kreipėsi į „Maisto banką“, nes girdėjo, kad ten skiriama parama maisto produktais – anketą užpildė, bet atsakymo kol kas nesulaukė. Pinigų pragyvenimui dar turi, bet neramu dėl to, kad neaišku, ar ilgai reikės už juos gyventi, kaip seksis ieškoti darbo.

„Mums sakė, kad jei bus negerai, dėl maisto, taip pat ir higienos priemonių ar daiktų bus galima kreiptis į Raudonąjį Kryžių, sakė, kad badu tikrai niekas nemirs. Apskritai Lietuva mumis labai rūpinasi, juk suprantu, kad mums ji nieko neskolinga, bet žmonės labai geranoriški ir pagalbos sulaukiame“, – sakė Svetlana.

Neturėtų būti sudėtinga

Lrytas.lt surinko atsakymus į klausimus, kurie šiuo metu neduoda ramybės Svetlanai su dukra.

Įdarbinimas. Pasak Įdarbinimo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, dėl įdarbinimo galima kreiptis tiesogiai į įdarbinimo tarnybą. Yra ir sukurtas specialus polapis, kuriame galima ieškoti informacijos ukrainiečių kalba, bei telefono numeris, kuriuo teikiama informacija rusų kalba (https://uzt.lt/ua/).

„Šiuo metu turime apie 7300 darbo pasiūlymų, kur darbdaviai yra nurodę, kad priimtų dirbti ir ukrainiečius. Jiems siūlomi ir nekvalifikuoti, ir kvalifikuoti darbai – yra pasiūlymų dirbti prekybos centruose, valymo įmonėse, viešbučiuose, taip pat ir maisto gamybos, prekybos, transporto įmonėse ir kitur, pavyzdžiui, vakar įdarbinome ir vieną dizainerį maketuotoją“, – sakė M.Jankauskienė.

Sveikatos priežiūra. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr.specialistas Julijanas Gališanskis patikino, kad iš Ukrainos dėl karo pasitraukę asmenys, prisiregistravę Lietuvoje, Vilniuje gali kreiptis į bet kurią pasirinktą gydymo įstaigą, teikiančią šeimos medicinos paslaugas, Svetlanos atveju – kad ir į arčiausiai esančią Antakalnio polikliniką. Visiems pabėgėliams bus suteikiamos reikiamos paslaugos, apmokamos ligonių kasų.

Daugiau informacijos apie gydymą ukrainiečiai gali rasti čia: Пам’ятка про медичне.

Automobilio draudimas. LR transporto priemonių draudikų Biuro direktorius Algimantas Križinauskas paaiškino: „Na, jų gautas lipdukas – tai ne draudimo polisas. Šiaip jau, jeigu jos atvyko per Lenkiją, tai turėtų turėti lenkišką pasienio draudimo polisą, galiojantį visoje ES. Jeigu jos jį turi, tai jo apsauga ir galios iki nurodytos galiojimo datos.

Jeigu pasienio draudimo poliso nėra, tai jos gali jį įsigyti Lietuvos draudimo bendrovėje. Pasienio draudimo polisas paprastai parduodamas ne Europos Sąjungos vairuotojams, kurie, nesvarbu dėl kokių priežasčių, neturi savo šalies išduotos žaliosios kortelės.“

Padėkite skleisti žinią – jei jūs ar jūsų artimieji priglaudėte pabėgėlius iš Ukrainos, parašykite el. paštu news@lrytas.lt savo kontaktą. Tenevyksta dideli dalykai tyliai – dalinkimės ir džiaukimės gerais darbais!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.