Prasidėjus karui Tania su vyru ir mažyle dar kurį laiką gyveno Nikolajeve, kur dėl gresiančio bombardavimo vis tekdavo slėptis rūsyje.
„Su dideliu pilvu lakstyti į tą rūsį buvo nelengva, be to, bijojau, kad teks, kaip tenka kai kurioms moterims Ukrainoje, ir gimdyti slėptuvėje. Tokiu atveju, jei gimdymas komplikuotųsi, viskas gali labai blogai baigtis, greitoji pagalba dėl įtemptos situacijos gali neatvykti... Be to, labai neramu buvo ir dėl mažosios dukrytės – jau buvo neaišku, kur nupirkti sauskelnių, o ką kalbėti apie didesnes grėmes. Taigi su vyru vis kalbėjome apie tai, kad man reikėtų trauktis į ramesnę šalį, ir galiausiai pasiryžau“, – pasakojo Tania.
Nikolajevą ji paliko kovo 2 d., o kovo 8 d. jau buvo Vilniuje. Lietuvą pasirinko todėl, kad čia jau 4 metus gyvena jos brolis, jai čia yra tekę svečiuotis ir seniau.
Kelias su mažu vaiku ant rankų buvo nelengvas. „Pirmiausia važiavome autobusu į Moldaviją, kuri nuo Nikolajevo gana netoli. Priartėjus prie sienos, buvo kamščiai, labai daug automobilių. Autobuso vairuotojas pasakė, kad jis tokiuose kamščiuose nelauks, kad visi liptume ir eitume pėsčiomis, bus netoli. O pasirodė, kad tas netoli – apie 10 km. Didžiąją kelio dalį dukrelę nešiau ant rankų – taip, ji pati vaikščioti moka, bet juk dar mažutė, nelabai nori eiti ten, kur reikia“, – pasakojo mama.
Ji prisiminė, kaip dukrelė vienu metu panoro paėjėti pati ir nuvirto ant purvino kelio – po to stovėjo visa murzina ir verkė, ir tada mama pasijuto visai bejėgė.
Reikėjo ir neštis daiktus – moteris turėjo vieną lagaminą ir dvi rankines, kurių vienoje buvo maistas vaikui, kitoje – dokumetai ir taip pat vaikiški daiktai, nes jie kelionėje atrodė svarbiausi. Tik kelionės metu vis graužė sąžinė dėl to, kad negali dukrytei išvirti košės ar kito šilto maisto, o turi maitinti tuo, ką pasiėmusi.
Visgi Moldaviją moteris su vaiku pasiekė, ten apsistojo pas pažįstamus ir porą dienų pailsėjo. Tada autobusais pasiekė Lenkiją, o galiausiai – ir Lietuvą.
Čia viskas klostėsi gerai – susitvarkė dokumentus ir nemokamai gavo būstą. „Tai daugiabutis, jame yra daug butų, kuriuose apgyvendinti ukrainiečiai. Mes savo kambaryje turime ir virtuvės zoną, ir tualetą bei vonią, viskas gerai. Tiesa, būstą gavome trims mėnesiams, kas bus toliau, nežinau – gal galėsime čia likti, bet reikės mokėti nuomą“, – pasakojo Tania.
Dabar ji rūpinasi dukrele, jau ir vedė ją į lietuvišką polikliniką, ir pati vyko apsižiūrėti į gimdymo namus – gimdyti turėtų gegužės mėnesį. Mažylę leisti į darželį dar anksti, tad, kai mamai reikia kažkur išvykti su reikalais, mergaitės prižiūrėti atvyksta jos brolis.
„Esu labai dėkinga lietuviams, kurie mumis labai rūpinasi ir padeda. Atvykome beveik be nieko, bet gavome būstą, taip pat iš gerų žmonių gavome ir lovytę, vaikiškų drabužėlių, žaisliukų, taip pat korteles iš „Maisto banko“, su kuriomis gausime maisto produktų. Lietuva tikrai labai gražiai mus priėmė“, – sakė Tania.
Ir pridūrė, kad dabar ji turi viską, ko reikia, bet neramu dėl to, kaip reikės gyventi toliau: juk susilaukusi vaikelio tikrai ilgai negalės dirbti, tad nežinia, kaip išsivers. Kiek ji žino, pabėgėliams bus skiriama vienkartinė 252 Eur parama, pasigirsta ir kalbų apie išmokas vaikams, bet čia jai dar niekas iki galo neaišku ir nežino, ar jai kažkas priklausys. „Taip, mūsų padėtis sudėtinga ir nenorime naudotis svetimu gerumu, bet juk nežinojome, kad prasidės karas...“, – sakė Tania.
Paramos sulauks
Lrytas.lt pasidomėjo, kokios išmokos priklauso Tanios atveju. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme aiškinama:
„Ukrainiečiai, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinos apsaugos pagrindu, turi teisę gauti visą valstybės teikiamą paramą.
Pagal Išmokų vaikams įstatymą kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 462 Eur (11 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio) vienkartinė išmoka vaikui.
Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 73,5 Eur (1,75 BSI dydžio) išmoka vaikui (vaiko pinigai) per mėnesį. Papildomai išmoka vaikui – 43,26 Eur (1,03 BSI dydžio) per mėnesį skiriama ir mokama gausių šeimų (auginančių 3 ir daugiau vaikų) vaikams ir neįgaliems vaikams nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nepasiturinčių šeimų (auginančių 1 ar 2 vaikus) vaikams papildomai išmoka vaikui skiriama, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės negu 258 Eur (2 VRP dydžiai).
Moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 270,06 Eur (6,43 BSI) dydžio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.
Valstybė remia ir teikia piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra nepakankamos.
Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, ukrainiečiams, neturintiems pakankamai lėšų pragyvenimui, būtų teikiama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos).
Socialinę pašalpą turi teisę gauti asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydis, t. y. 141,9 Eur vienam šeimos nariui.
Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 258 eurai) kiekvienam šeimos nariui, karšto vandens išlaidų kompensacija skiriama, jeigu išlaidos viršija 5 proc. pajamų, geriamojo vandens – 2 proc. pajamų.
Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal galiojančią tvarką, atsižvelgiant į realią asmens (šeimos) situaciją ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę teikti socialinę paramą ir kitais atvejais (pvz., skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, apmokėti skolą už būstą, kompensuoti išlaidas už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį ir kt.), kai pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą piniginė socialinė parama nepriklauso arba nepakankama, tačiau, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, yra būtina.
Pradėję į ugdymo įstaigas leisti savo vaikus, nuo karo pabėgę ukrainiečiai gali kreiptis socialinės paramos mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas. Jiems suteikiamas mokinių nemokamas maitinimas (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų) ir parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams.
Šiuo metu vyksta leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ukrainiečiams išdavimo procedūros, kurios trunka iki 28 dienų nuo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas išmokas vaikams, piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (išskyrus socialinę paramą mokiniams) Lietuvos Respublikoje gyvenantys ukrainiečiai turės teisę gauti nuo laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje laikinos apsaugos pagrindu išdavimo dienos.
Prašymus gauti piniginę socialinę paramą ukrainiečiai gali pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt ar kreiptis į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių pagal savo deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą (dokumentai paprastai priimami ir seniūnijoje).
Daugiau informacijos apie tai kas priklauso Ukrainos karo pabėgėliams rasite čia.
Padėkite skleisti žinią – jei jūs ar jūsų artimieji priglaudėte pabėgėlius iš Ukrainos, parašykite el. paštu news@lrytas.lt savo kontaktą. Tenevyksta dideli dalykai tyliai – dalinkimės ir džiaukimės gerais darbais!