I.Filkina 2022 m. pradžioje užsirašė į kosmetologijos kursus pas vietos makiažo meistrę Anastasiją Subačevą, įsigijo savo pirmąjį skaistalų, akių pieštuko ir maskuoklio rinkinį, kuriais planavo pasigražinti per koncertą, kuriame ketino apsilankyti.
Valentino dienos proga ji pasidarė ryškų raudoną manikiūrą su ant vieno piršto išpiešta širdele, kuri reiškė, kad ji pagaliau pradėjo mylėti save, pasakojo A.Subačeva.
Bet jos planai griuvo vasario pabaigoje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos dukterys nusprendė kirsti sieną į Lenkiją, bet I.Filkina liko padėti žmonėms. Ji savaitę praleido Bučos prekybos centre, maitindama ten pasislėpusius žmones, gamino maistą Ukrainos kariams.
Kovo 5 d. I.Filkina bandė įsėsti į vieną iš automobilių, kuriais buvo evakuojami žmonės iš prekybos centro ir išvežami iš miesto. Bet ten nebuvo vietos, tad ji nusprendė dviračiu važiuoti namo.
I.Filkinos dukra, 26 m. Olga, sakė maldavusi mamos tą dieną nevažiuoti namo dviračiu. Ji prašė verčiau išvažiuoti traukiniu.
„Sakiau jai, kad tai nesaugu. Rusija okupavo visą kaimą – jie žudė žmones“, – sakė dukra.
„Olga, ar nepažįsti savo mamos? Aš galiu nuversti kalnus!“ – atsakė I.Filkina dukteriai, kuri yra vaikų psichologė ir šiuo metu Lenkijoje padeda Ukrainos pabėgėliams.
Šią savaitę pasirodžius šokiruojančioms Bučos skerdynių nuotraukoms, vienoje iš jų, darytoje „Reuters“ ir apskriejusioje visą pasaulį, užfiksuota I.Filkinos mirtis. Iš arti nufotografuota negyvos moters mėlyna striuke ranka sulenktais pirštais, ryškus manikiūras ir širdelė šviečia siaubo ir purvo fone.
Nuotrauka, atspindinti ypatingą rusų žiaurumą, socialiniuose tinkluose tapo labai populiari. Tiek I.Filkinos dukra, tiek meistrė A.Subačeva iškart atpažino, kieno ta ranka, matoma nuotraukoje.
„Kaip aš galėčiau neatpažinti savo mamos kūno?“ – sakė dukra.
A.Subačeva ėmė lyginti savo pačios darytas I.Filkinos nuotraukas su „Reuters“ nuotrauka. „Šita gulinčio kūno nuotrauka ir mano darytos jos manikiūro nuotraukos... Aš suvokiau, kad čia tas pats žmogus, ir pradėjau verkti“, – sakė A.Subačeva, paskutinį kartą mačiusi I.Filkiną tik prieš invaziją. „Turime suprasti, kad už šitos rankos nuotraukos yra didi moteris“, – sakė ji.
Aplinkiniai I.Filkiną vadindavo „Mama Ira“, žavėjosi jos gebėjimu įkvėpti kitus. Kaip prieš porą metų ji nukeliavusi į Egiptą pirmą kartą pamatė vandenyną, visi viešbutyje ją pamilo, kvietė, „Mama Ira, sugrįžk“.
„Visą gyvenimą ji save atiduodavo kitiems – ji paskyrė savo gyvenimą kitų žmonių ambicijoms“, – pasakojo dukra. Po kelionės į Egiptą mama nusprendė šiek tiek dėmesio skirti ir sau.
Dukra atsisakė tikėti, kai Ukrainos kariškiai pranešė, jog jos mama negyva. Kariai sakė, kad neįmanoma paimti jos kūno, nes netoli stovi rusų tankas.
Olga tikėjosi, kad mama tik sužeista. Visą kovą ji klausinėjo tinklaraštininkų ir bandė susisiekti su kaimynais, ar jie nėra ko nors girdėję. „Aš įsivaizdavau, kad ji slepiasi kur nors rūsyje – kad pamatė okupantus ir kur nors pasislėpė“, – kalbėjo ji.
Bet iš tiesų jos mamos kūnas gulėjo pamestas Jablunskos gatvėje, kaip ir kitų ne mažiau kaip 20 civilių, Bučoje nužudytų rusų okupantų, kūnų. Tiktai balandį pasirodė nuotraukos su vaizdais iš Bučos gatvių, įrodančiais siaubingą rusų žvėriškumą. Nuotraukos patvirtino didžiausias Olgos baimes.
„Kai antrą kartą išgirdau, kad mano mama nužudyta, man tarsi sulaužė stuburą. Aš atsiguliau ir verkiau iš nevilties“, – sakė ji.
Olga neįsivaizduoja, kaip ji pamatys savo mamos kūną. Vietos pareigūnai pastarąją savaitę rinko žuvusiuosius ir išminavo miestą. Bučos meras skaičiuoja, kad nuo Rusijos okupantų rankos žuvo apie 300 gyventojų.
Dukra įsitikinusi, kad jos mama nenorėtų, kad ji nuleistų rankas. Įkvėpta savo motinos dvasios, ji šiuo metu steigia Filkinos vardo fondą, kuris padėtų nuo karo nukentėjusiems jauniems ukrainiečiams.
„Noriu, kad jos rankos nuotrauka būtų naujos pradžios simbolis, – sakė ji. – Šis simbolis sako okupantams, kad jie gali mums padaryti bet ką, bet negali atimti pagrindinio dalyko: meilės. Meilės žmonėms, kurios jie neturi.“
Parengta pagal cnn.com
