Iš didmiesčio atvykusioms ukrainietėms kaunietė užleido namą kaime: labiausiai sužavėjo gandrai

Kaune gyvenantys Vaiva ir Audrius Kuprioniai jau daug metų vasaros savaitgalius leisdavo Basonių kaime (Kaišiadorių raj.) savo sodyboje, kur darbavosi ir ilsėjosi nuo miesto triukšmo. Visgi šiemet jų vasara bus kitokia – nakvoti kaime negalės, nes namą užleido šešiems ukrainiečiams. Tačiau sutuoktiniai įsitikinę, kad pasielgė teisingai.

 Olga (kairėje) ir Violeta (dešinėje) su vaikais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Olga (kairėje) ir Violeta (dešinėje) su vaikais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Olga (kairėje) ir Violeta (dešinėje) su vaikais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Olga (kairėje) ir Violeta (dešinėje) su vaikais.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuviškas kaimas daug streso patirusios ukrainiečius veikia raminamai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vaiva ir Audrius Kuprioniai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Vaiva ir Audrius Kuprioniai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 25, 2022, 9:38 PM

Vaiva prasitarė, kad ją įvykiai Ukrainoje ypač sukrėtė dar ir todėl, kad ji yra Pandėlio apylinkėse rusų nukankinto Lietuvos partizano Vlado Žalkausko-Astro anūkė. Na, o Audrius dirba Priešgaisrinėje tarnyboje ir taip pat turi daug noro padėti žmonėms.

Prasidėjus karui Ukrainoje sutuoktiniai dar abejojo, ar jų namelis kaime tiktų ukrainiečių apgyvendinimui: dar buvo šalta, o jis pritaikytas gyventi vasarą; yra įrengtas židinys, bet jis namui gerai apšildyti neskirtas. Visgi kai iš kaimyno išgirdo, kad atvyksta dvi jo pažįstamos moterys su vaikais, iš viso 6 žmonės, kuriems reikia kažkur apsistoti, jie šildymo problemą išsprendė, įrengdami šilumos siurblį „oras-oras“ (kiti patogumai namelyje taip pat yra).

Vaiva pridūrė, kad jų kaimynai naujakuriams visokeriopai padeda ir juos globoja – ir savo keptos duonos atneša, ir vakarienės pakviečia, ir padeda išspręsti visas iškilusias problemas. Ji pati vieną savaitgalį svečiams iškepė lietuvišką kugelį, o kitą savaitgalį sulaukė kvietimo pasivaišinti ukrainietiškais patiekalais, ir tai ją labai sujaudino.

Bėgti paragino sutuoktiniai

Vaivos sodyboje įsikūrė iš Charkovo atvykusi Olga (38 m.) su dukra Alisa (10 m.) ir sūnumi Dmitrijumi (16 m.) bei Violeta (44 m.) su dukra Marina (19 m.) ir sūnumi Miša (13 m.). Abi moterys sakė, kad gyvenimas lietuviškame kaime būtų tiesiog puikus, jei būtų atvykusios čia atostogų, o dabar viską gadina žinojimas, kad čia atsidūrė, bėgdamos nuo karo.

Moterys – giminaitės, tai yra, jų vyrai yra broliai. Olgos vyras (kaip ir ją priėmusios Vaivos) yra ugniagesys, dabar jis Charkove gesina gaisrus ir valo griuvėsius. Violetos vyras karui prasidėjus tapo kariu savanoriu – į kariuomenę eiti nori daug ukrainiečių, galima sakyti, kad konkursas – 5 į vieną vietą, bet jis buvo priimtas.

Būtent vyrai savo žmonas su vaikais vos prasidėjus karui išsiuntė iš Charkovo. „Pačią pirmą karo dieną pro langą matėme, kaip mėtomos bombos, ir vyras pasakė, kad man su vaikais reikia kuo greičiau iš čia pasitraukti – vaikai neturi matyti tokių traumuojančių dalykų, be to, viskas gali baigtis tragiškai. Susirinkome kažkiek daiktų, pasiėmėme patalynės (juk gali tekti miegoti automobilyje, o lauke šalta), katę bei naminę žiurkę, ir išvykome. Netrukus prisijungė ir Violeta su šeima“, – pasakojo Olga.

Vyrai moteris su vaikais iš miesto vežė aplinkkeliais – bijojo, kad miestas gali būti okupuotas staiga, kaip Chersonas (laimei, Charkovas vis dar laikosi). Vėliau vyrai grįžo namo, o moterys su vaikais kurį laiką dar gyveno saugesnėje Ukrainos dalyje netoli Vengrijos sienos. Glaudėsi pas pažįstamus ir jų pažįstamus; pasiimta patalynė labai pravertė, nes ne kartą dėl vietos stokos teko miegoti ant grindų. Moterys vylėsi, kad netrukus viskas nurims ir jos galės keliauti namo, tačiau kariniai veiksmai tik plėtėsi ir vyrai jas paragino išvykti iš šalies.

Moterys pasirinko Lietuvą ir ją savo automobiliais pasiekė kovo 16 d. Mūsų šalį pasirinko, kadangi čia Violeta turėjo bičiulių – jos buvęs bendradarbis, Vaivos kaimynas, buvo iš Lietuvos, su jo šeima palaikė ryšius ir jam išvykus. Be to, ji seniau čia jau atostogavo ir jai čia labai patiko. Buvęs Violetos bendradarbis ir prasitarė Vaivai apie tai, kad reikės kažkur apgyvendinti 6 pabėgėlius, ir ji jiems užleido savo sodybą.

Sužavėjo gandrai ir lietuvių gerumas

Ar atvykėlių neišgąsdino tai, kad iš antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkovo, kuriame buvo beveik 1,5 milijono gyventojų, staiga atsidūrė kaime, kuriame vos keli gyventojai? „Man rodos, kaime mums gyventi geriau, nes čia aplinka veikia raminamai – miesto šurmulys turbūt neleistų užmiršti patirto streso. Čia daug erdvės vaikams pabėgioti, be to, kiek žinau, mieste daug sunkiau rasti būstą bei vietą automobiliui pastatyti“, – sakė Olga.

Violeta pridūrė, kad ją žavi tai, kad čia tiesiog pro namų langą gali matyti gandrus – Charkovo apylinkėse jie negyvena, tiesa, kai kuriose kitose Ukrainos dalyse jų yra.

Na, o kai kaimo ramybė pabosta, moterys su vaikais gali nuvažiuoti į Kauną, Vilnių ar Trakus prasiblaškyti. Tik sako, kad pramogauti nesinori, kai žino, kad Ukrainoje vyksta tokie baisūs dalykai ir visą laiką nerimauja dėl ten likusių vyrų, tėvų bei kitų artimųjų.

Olga Charkove dirbo dizainere, turėjo savo vestuvinių suknelių saloną. Dabar ji bando įsidarbinti pas vieną lietuvę dizainerę siuvėja. Jei pavyks gauti darbą, važinės į Kauną (iki jo – 45 km).

Violeta buvo finansininkė. Dabar kelios įmonės, kuriose ji dirbo, neveikia, tačiau buhalterinių reikalų, kuriuos reikia sutvarkyti, vis tiek atsiranda, tad kartais ji prisėda padirbėti nuotoliniu būdu.

Trys atvykėlių vaikai jau lanko Kruonyje esančią mokyklą, ten juos nuveža ir parveža mokyklinis autobusiukas. Mamos džiaugiasi, kad vaikai lietuviškoje mokykloje buvo priimti labai geranoriškai. Devyniolikmetė Marina tęsia studijas universitete nuotoliniu būdu.

Abi moterys pabrėžė, kad yra labai dėkingos lietuviams už geranorišką priėmimą ir rūpestį. Violeta pastebėjo: „Kad padeda draugai, dar suprantama, bet Vaiva – mums visai svetimas žmogus, o ji mums užleido savo namus ir dar toliau mumis rūpinasi, vis teiraujasi, ar nereikia kokios pagalbos... Iki šiol mums Ukrainoje vis sakydavo, kad mūsų broliai – rusai, o paaiškėjo, kad broliais galime vadinti lietuvius, kai kurias kitas tautas – tik jau ne rusus.“

Butų nuomoti nenori

Šešis ukrainiečius į savo sodybą priėmusi Vaiva pati dirba nekilnojamojo turto agente ir pastebi, kad visgi ukrainiečių atžvilgiu geranoriškai nusiteikę ne visi lietuviai.

Darbe jai neretai tenka susidurti su žmonėmis, kurie nuomoja savo nekilnojamąjį turtą, tačiau ukrainiečių priimti nenori. Ko jie bijo? „Kai kurie galbūt bijo, kad jie nusiaubs būstą, kels triukšmą, o gal pridarys skolų ir dings. Tačiau dabartiniai pabėgėliai deda visas pastangas kuo greičiau rasti darbą, kad galėtų už viską susimokėti ir nebūti našta kitiems“, – teigė Vaiva, įsitikinusi, kad nuomojant būstą lietuviams taip pat nutinka nemalonių istorijų.

Padėkite skleisti žinią – jei jūs ar jūsų artimieji priglaudėte pabėgėlius iš Ukrainos, parašykite el. paštu news@lrytas.lt savo kontaktą. Tenevyksta dideli dalykai tyliai – dalinkimės ir džiaukimės gerais darbais!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.