Apie savo išgyvenimus mokytojas pasakoja ir savo instagramo paskyroje @nerijus.dzingelevicius, kurios įrašus leido cituoti portalui Lrytas.lt – gyvai kalbėti po patirtų sužalojimų jam vis dar sunku, o ir žinutes rašyti nepatogu, nes tą daryti gali tik kairės rankos nykščiu (instagrame istoriją aprašyti be klaidų jam padeda draugai Madlina ir Modestas, nes pats vis praleidžia kokią raidę).
Štai kaip Nerijus aprašė baisiausią savo gyvenimo įvykį.
„Kovo 2 d. ankstyvas rytas. Išeinu iš nuosavo buto link lifto, paspaudžiu mygtuką ir laukiu. Važiuosiu į darbą mokykloje. Laukdamas pajuntu iš nugaros stiprų smūgį kietu daiktu į galvą. Pajutau didelį galvos skausmą. Sąmonės nepraradau. Po smūgio į galvą atsisukau į laiptinės pusę ir pamačiau nepažįstamą stambų vyrą su peiliu rankoje. Jis dūrė man į veidą, įsmigo peilis į mano plaštaką. Turėjau kuprinę su kompiuteriu ir chemijos vadovėliais. Kuprinę mečiau į jį ir pasitraukiau link laiptų į devintą aukštą.
Vėl peilis į galvą. Pasukau galvą į šoną – pjovė per dešinę galvos pusę. Tada vėl dūris, bet irgi atlaikiau dešine ranka, o peilis šįkart jau smigo į ranką. Kritau ant laiptų. Buvau prispaustas koja, badomas peiliu į galvą. Atlaikiau du smūgius rankomis, bet kairės rankos piršto gabalas buvo nupjautas. Paskui vėl su peiliu perpjovė man veidą, dūrė į žandą ir dar kartą nupjovė gabalą odos su plaukais nuo galvos. Galiausiai – smūgis kietu daiktu į dešinės rankos pirštą. Neatsimenu, kaip man pavyko išsilaisvinti nuo užpuoliko, bet prisimenu, jog kažkaip atsistojau ant kojų ir kiek jėgos leido ėjau link savo buto.“
Žmona Reda iškvietė medikus ir policiją. Atvykę medikai suteikė pagalbą ir skubiai išvežė sužalotąjį į ligoninę. Iš ten jis atsimena tik tiek, kad buvo reanimacijoje, paskui buvo perkeltas į palatą.
„Pasižiūrėjau į veidrodį. Kiek atsimenu, nepatikėjau tai, ką matau. Toks visas dar buvau šoko būsenoje ir dar nelabai supratau, kas įvyko. Tiek, kad suvokiau, jog aš gyvas! Apibintuota galva (susiūti pjūviai), abi rankos (susiūti 4 dūriai ir piršto gabalas prisiūtas). Didelis pjūvis veide nuo akies iki lūpų bei žande dūris susiūti žaliais siūlais. Dideli susiūtų vietų skausmai, galvos skausmas, pykinimas, veidas ištinęs. Žiaurus dešinės rankos skausmas“, – toliau pasakojo Nerijus.
Tos pačios dienos vakare dėka name įtaisytų vaizdo kamerų buvo sulaikytas kaimynystėje gyvenęs įtariamasis, kuris buvo užsirakinęs bute ir nieko neįsileido. Į sulaikymą atvyko daug policijos pareigūnų, medikų bei ugniagesių. Užpuolikas buvo išvežtas ir uždarytas į areštinę. Kitą rytą Nerijus iš artimųjų sužinojo, kad žiniasklaidoje rašyta, kad užpuolikas buvo sulaikytas, jo amžius 51 m. ir kad pradėtas ikitesminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (138 str. 1 d.).
„Tai šokiravo mano artimuosius, draugus ir mano advokatą. Taip pat sulaukėme pirmų žinių iš teisėsaugos, jog užpuolikas gali būti greit paleistas ir teismo lauktų namuose, tik reikėtų užsiregistruoti policijoje. Jeigu aiškiau, tai tiesiog sau ramiai toliau bute gyventų, šiurpintų toliau namo kaimynus ir lauktų teismo. Arba... ieškotų kitos aukos „pasismaginimui“. Tai buvo siaubinga!“ – teigė Nerijus.
Skausmai ir apgailėtina draudimo išmoka
Nuo kovo 8 d. mokytojas grįžo namo, tik vis turėjo lankytis pas medikus. Advokato patarti jie su žmona iš karto persikraustė iš nuosavo buto į išsinuomotą, kad netektų būti netoliese užpuoliko.
„Kai buvau išleistas iš ligoninės į namus (jau į išsinuomotus), žmona Reda perrišinėjo žaizdas. Tai buvo skausmingiausios ir baisiausios procedūros. Taip pat jaučiau didelius galvos skausmus, pastoviai pykino ir labiausiai skaudėjo dešinę ranką, kurios kelių pirštų nevaldžiau, o vieno iš viso nejaučiau. Žmona Reda vėl skambino į ligoninę dėl vizito pas traumatologą dėl rankos skausmų. Kitos žaizdos po truputį gijo“, – pasakojo Nerijus.
Dėl dešinės rankos problemų vyras vis lankėsi pas gydytojus. Lūžių nenustatyta, rekomenduota imobilizacija ir reabilitacija. Vėliau paaiškėjo, kad imobilizacija rankai tik pakenkė.
Kovo 15-16 d. buvo siūlų traukimo dienos. Pasak Nerijaus, tai truko labai ilgai. Po to grįžus į namus atėjo suvokimas, kad nežino, kaip gyvens toliau. Nuolat pykino ir skaudėjo galvą. Kalbėti negalėjo, nes kai tik žandas sujudėdavo, iš karto pradėdavo kraujuoti iš žaizdos.
„Kovo 17 d. Supratau, jog nesu vienas. Mano buvusi mokinė Madlina kartu su mano buvusia klasės drauge Ingrida sugalvojo iniciatyvą – surinkti man pinigėlių gydymui ir teisinėms paslaugoms. Tai man buvo netikėta, gal šiek tiek ir gėda, kaip čia man dabar paramą siųs. Bet po to supratau, jog be žmonių paramos aš negausiu tikslingo gydymo ir negalėsiu susimokėti už teisines paslaugas.
Esu apsidraudęs: gyvybės draudimas, nelaimingų atsitikimų draudimas, bet... gavau iš jo tik 180 Eur. O pinigų reikėjo didelių čia ir dabar, tad teko parduoti savo mylimą automobilį, kad būčiau ramus, jog turiu pinigų apsimokėti už viską“, – teigė Nerijus.
Visą paramos prašymą rasite čia.
Su randais teks susigyventi
Toliau nerimą kėlė ranka su sunkiai valdomais pirštais, kol galiausiai pakliuvo pas plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytoją, chirurgijos centro direktorių Renaldą Vaičiūną. Šis gydytojas iš karto nustatė, kad nupjauti dešinės rankos nervai ir patarė skubiai registruotis operacijai Vilniuje.
„Taip pat jis man pažadėjo, jog kiek įmanoma ateityje sumažins mano randus veide. Bet visai jų užmaskuoti nepavyks, visą gyvenimą turėsiu tą didžiausią randą per veidą. Turėsiu su juo „susigyvent“. Visą gyvenimą būsiu dėkingas šiam šauniam gydytojui! Juk po išleidimo iš ligoninės aplankėme daug gydymo įstaigų, bet niekur nenustatė, kad mano rankos nervai yra nupjauti“, – pasakojo Nerijus.
Ir tai dar ne viskas. Po išleidimo iš ligoninės jam vis nepaliaujamai skaudėjo galvą, pykino. Vis galvojo, jog tai vyksta dėl patirto streso. Bet būklė tik blogėjo, kartais net būdavo sunku suprasti filmo siužetą ar žmonos tariamus žodžius, suvokti kitą informaciją.
Galiausiai nuvykus pas neurologę privačiai paaiškėjo, kad užpuolimo metu buvo patirtas ir smegenų sukrėtimas. Netrukus po to pasiekė žinia iš prokuratūros, kad užpuolikui kaltinimai pakeisti iš nesunkaus sužalojimo į sunkų. „Bet tai dar ne pabaiga. Mano ir advokato Artūro Andriukačio pozicija: „Tai yra pasikėsinimas nužudyti“. Jeigu nebūčiau aktyviai gynęsis plikomis rankomis, taip ir būtų nutikę. Manau, kad tokie pavojingi žmonės, kaip įtariamas užpuolikas, turi būti ilgam izoliuoti nuo visuomenės“, – tvirtino Nerijus.
O sveikatos bėdos dar nesibaigė. Sykį vakare išėjo pasivaikščioti, kaip ir buvo rekomendavę gydytojai. Pradžioje viskas buvo gerai. Po kiek laiko pradėjo svaigti galva, pasidarė akyse balta ir vyras nualpo, trenkdamasis veido kaire puse į asfaltą. Veidas buvo sužalotas dar kartą. Matyt, smegenų sukrėtimas nustatytas per vėlai ir vaistai turbūt netiko.
2-3 min. apvertė visą gyvenimą
Prieš kelias dienas Nerijui mikrochirurgo dr. Mindaugo Minderio atlikta rankos operacija buvo sėkminga, nervai buvo susiūti, atvertas ir sutvarkytas riešo kanalas. Dar laukia nervų sugijimas ir po truputį reikės planuotis rankos reabilitaciją. Bet jau dabar pirštai vis labiau susilenkia, nebemėlynuoja, kaip seniau, jų nejautrumas sumažėjęs.
Mokytojas yra nusiteikęs po truputį grįžti į normalų gyvenimą ir stengiasi mąstyti pozityviai, tikėti, kad gydymas bus sėkmingas ir jam galiausiai pavyks grįžti į mokyklą ir universitetą.
„Iki šiol nedingsta pyktis, jog viso šio siaubo filmo juk galėjo ir nebūti. Nebūtų buvę jokių skausmų, liūdesio dienų, kančios, pergyvenimų, didelių galvos smegenų sukrėtimo pasekmių, alpimo, rankos nežmoniško skausmo, randų, nerealių pinigų atidavimo gydymui ir teisinėms paslaugoms ir t.t. Aš sveikas ir laimingas ėjau į darbą ir 2-3 min. gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Pagalvoju, geriau jau būtų liga, avarija ar koks nelaimingas atsitikimas, kad būčiau pats kaltas. Gal būtų ramiau susitaikyti. Bet... mane pjaustė, daužė, galbūt žudė be jokios priežasties ir gailesčio. Esu stiprus žmogus, bet jau nežinau ar iki likusio mano gyvenimo galo pamiršiu tą baisų, košmarišką rytą ir mirties kvapą“, – teigė Nerijus, iki šiol nežinantis, kuo jis užkliuvo visai nepažįstamam kaimynystėje gyvenusiam agresoriui.
Nerimą kelia ir visuomenės abejingumas
Štai kaip susiklosčiusią situaciją portalui Lrytas.lt apibūdino N.Dzingelevičių atstovaujantis Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokatas Artūras Andriukaitis:
„Pirmas teigiamas postūmis šioje byloje yra tas, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas jau ne pagal BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį numatyta griežčiausia bausmė iki 3 m. laisvės atėmimo), o pagal BK 135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį numatyta griežčiausia bausmės iki 10 m. laisvės atėmimo). Ikiteisminio tyrimo organizavimą iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros perėmė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Dar vienas teigiamas postūmis, kad įtariamajam šiuo metu pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2022 liepos 14 d.
Nerimą kelia, jog iki šiol visiškai ignoruojami tikrieji užpuoliko tikslai. Nuo pat pirmos dienos, kai klientas kreipėsi į mane pagalbos, siekiau ir toliau sieksime, kad vis tik ikiteisminio tyrimo atlikimas neapsiribotų vien tik formaliu sužalojimų nustatymu, tačiau ir būtų aiškinamasi, koks buvo įtariamojo veiksmų tyčios turinys – kitaip sakant, ką jis suvokė ir ko norėjo, atlikdamas daugybinius, tame tarpe ir pjautinius sužalojimus mano klientui taikydamasis į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvos sritį.
Man kaip teisininkui yra akivaizdu, kad buvo siekiama nužudyti mano klientą. Smūgių lokalizacija, smūgių intensyvumas, naudotas peilis – visa tai kalba patys už save. Tačiau prokuratūra iki šios dienos ikiteisminio tyrimo šia linkme neatlieka. Pagrindinis prokuratūros motyvas – teigiama, kad šiuo metu vyksta teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri buvo paskirta įtariamajam, ir tik po jos bus galima pasakyti, kokia įtariamojo sveikatos būklė ir ar iš viso jis yra pakaltinamas.
Niekas neginčija, kad nepakaltinamam asmeniui negali būti skiriama bausmė, bet tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas susijęs ir su aiškiu visų bylos aplinkybių ištyrimu. Juk asmens tikslai daugeliu atveju yra nustatinėjami pagal objektyviai nustatytus požymius, įrodymus. Tai yra akivaizdu, kadangi įtariamasis gali neigti tikruosius tikslus suvokdamas gresiančią atsakomybę, taip pat simuliuoti psichinę ligą.
Taigi tikimės, jog visi specialistai tinkamai atliks savo darbą ir visapusiškai įvertins užpuoliko sveikatos būklę. Norėčiau tik priminti, kad šis asmuo anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o tai rodo, kad bent jau anksčiau jis galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus.
Kas liečia nukentėjusįjį, jo sveikata yra prasta ir dėl sveikatos būklės net ir šiai dienai nėra galimybės atlikti svarbių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nukentėjusysis nori padėti teisėsaugai atskleisti visą prieš jį atliktų brutalių smurtinių veiksmų schemą, vaizdžiai paaiškinti tyrėjams, kaip jis buvo užpultas, kokie pavojingi buvo įtariamojo veiksmai.
Gydytojų prognozės niūros, nukentėjusiojo ne tik laukia ilgas gydymas, reabilitacija, tačiau ir liekamieji reiškiniai. Jam neabejotinai prireiks ne tik plastinių operacijų dėl didelių randų veido srityje, o jo rankos pirštų funkcionalumui dėl nutrauktų nervų gali būti negrįžtamai pakenkta. O kur dar dvasiniai išgyvenimai žmogui, kuris turi žmoną, dirba su mokiniais, yra aktyvus visuomeninėje veikloje…
Atskirai noriu atkreipti dėmesį į mūsų visuomenėje esantį abejingumą ir pilietiškumo stoką, kas taip pat prisidėjo prie šios nelaimės. Iš bylos duomenų tampa aišku, kad įtariamojo artimieji ir kai kurie kaimynai žinojo apie tokį agresyvų asmenį, tačiau nieko dėl to nedarė, nepranešė apie tai atitinkamoms institucijoms. Keliu klausimą, kodėl? Kodėl mes leidžiame tokiam asmeniui kelti pavojų visiems mums? Toks asmuo, kuris be jokio aiškaus motyvo eilinės darbo dienos ryte ginkluotas peiliu iš už nugaros puola žmogų, mano manymu, negali būti laisvėje ir yra pavojingas bet kuriam iš mūsų. Tokį asmenį reikia izoliuoti nuo visuomenės.
Noriu atkreipti dėmesį, kad baudžiamasis kodeksas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, jau nekalbu apie mūsų siekį, jog užpuolikas būtų teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti N.Dzingelevičių. Net ir tuo atveju, jeigu jis būtų pripažintas nepakaltinamu, baudžiamasis kodeksas taipogi numato galimybę izoliuoti tokį asmenį neribotam laikui, t.y. kol jis pasveiks.
Tai yra aiškiai pasakyta BK 98 str. 5 d. – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
Būtent dėl to aš kaip nukentėjusiojo atstovas siekiu, kad būtų aiškiai suvokta, jog buvo kėsintasi į žmogaus gyvybę. Manęs ir mano kliento tikrai netenkinta gaunami atsakymai iš teisėsaugos institucijų, jog viskas priklausys nuo įtariamojo psichinės sveikatos būklės arba dar daugiau, nuo įtariamojo duodamų parodymų (formaliai užduodant klausimą, kokių jis tikslų turėjo sužalodamas N.Dzingelevičių?).
Teisingumo vykdymas negali priklausyti nuo užpuoliko užimtos pozicijos, duodamų parodymų turinio, kadangi akivaizdu, kad įtariamasis gali siekti švelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Taigi didžiausią nerimą man kaip nukentėjusiojo atstovui kelia tai, kad nebus kompleksiškai ir sistemiškai tiriama ši byla, o toks asmuo nesulauks tinkamos baudžiamosios atsakomybės arba griežto priverčiamų medicinos priemonių taikymo sąlygų. Tikimės principingų teisėsaugos sprendimų ir visapusiško šios bylos ištyrimo.“
