Mirusio budistų vienuolio Kęstučio Marčiulyno mylimoji niekada nesijautė jo išduota

„Kai perplauksiu šią upę, kai kitame krante matysis mano gyvenimo saulėlydis, gal tuomet mano ir Kęstučio vagos vėl kaip nors susieis“, – kadaise sakė aktorė Eglė Mikulionytė (57 m.) ilgėdamasi savo mylimojo teatro režisieriaus, pantomimos aktoriaus, kuris buvo pasirinkęs dzenbudistų vienuolio kelią ir gavęs Bo Haeng Sunimo vardą. Šiais metais jis ketino visam laikui grįžti į Lietuvą iš vienuolyno Pietų Korėjoje ir čia padėti žmonėms įveikti dvasines negandas. Iš tiesų netrukus jis sugrįš – tik pelenų pavidalu urnoje.

 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 E.Mikulionytė su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.<br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
 Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. <br> LR ir asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 7:23 PM

Vienuolis Bo Haeng Sunimas mirė balandžio 22 dieną patyręs širdies smūgį. Jam buvo 60 metų. Vienuolystei vyras atidavė 21 metus. K.Marčiulynas buvo pirmas lietuvis, tapęs dzenbudistu vienuoliu „Kwan Um“ mokykloje ir priimtas į didžiausią Pietų Korėjos budistinį Čiogės („Jogye“) ordiną.

Nuo 1989 metų jis mokėsi pas budistinės „Kwan Um“ mokyklos vienuolį Do Am Sunimą, atvykusį į Kauną. 1999 metais aktorius ir režisierius persikėlė gyventi į kalnuose netoli Seulo stūksantį budistų vienuolyną, o jo dvasiniu mokytoju tapo žinomas dzeno krypties vienuolis Seung San Sn.

2001 metais K.Marčiulynas davė budisto vienuolio įžadus.

Didžiausias lietuvio literatūrinis kūrinys – dvasinės patirties ir išgyvenimų knyga „Laiškai iš Drakono kalnų“, išleista keturis kartus, vis papildant naujais laiškais.

2021 metais vienuolis išleido knygą „Nabi, arba Gyvenimo teatras“, kur leidosi į prisiminimus, išgyvenimus. Epiloge autorius užrašė: „Man teko rinktis – arba bomžynas, arba vienuolynas.“

Jam teko rinktis ir dar dėl labai svarbių dalykų: arba meilė moteriai, šeima, arba kūniškų malonumų ir aistrų išsižadėjimas.

„Aš niekada nesijaučiau išduota Kęstučio. Mes abu priėmėme sprendimą, kad jis turi vykti į vienuolyną. Man gerai, nes žinau, kad jam ten gerai. Esu dabar laimingesnė negu tada, kai mačiau jį apimtą depresijos. Ten yra jo gyvenimas“, – prieš kelerius metus kalbėjo aktorė E.Mikulionytė, kuri su mylimu vyru kartu pragyveno devynerius metus.

Jiems nebuvo lemta sukurti santuokos, susilaukti vaikų. Tačiau juos siejęs ryšys, anot Eglės, buvo tvirtesnis už tą, kurį pašventina kunigai.

Daug vaidmenų teatro scenoje sukūrusiai Auksinio scenos kryžiaus laimėtojai E.Mikulionytei vis dėlto brangiausias vaidmuo buvo 1996 metais sukurtas monospektaklis „Jaja“, kurį pagal japonų dramaturgo Seiichi Yashiro pjesę režisavo K.Marčiulynas.

Kęstutis jau tada svarstė tapti vienuoliu ir buvo išvykęs pamąstyti į dzeno centrą Lenkijoje. E.Mikulionytė įkalbėjo širdies draugą režisuoti spektaklį Vilniuje.

Eglės sukurta Jaja – vienuolio ir jo mylimosios duktė, po motinos mirties susiranda jau pasenusį tėvą ir motinos prašymu suvaidina jam jos gyvenimą.

Šis vaidmuo Eglei pelnė ne vieną apdovanojimą. Aktorė vaidino su tokiu įkvėpimu, tarsi spektaklyje būtų sprendžiamas jos gyvenimo ir mirties klausimas. Tuo metu jai pačiai skaudėjo širdį dėl nujaučiamo išsiskyrimo su mylimuoju. Tas vaidmuo buvo lyg jos pačios gyvenimo atspindys.

„Žinoma, jis kankinosi bijodamas mane čia palikti. Į vienuolyną Kęstutis išėjo po trejų metų svarstymų“, – pasakojo Eglė, kuriai buvo sunku skirtis su mylimu žmogumi.

Su Kęstučiu Eglė susipažino Kaune veikusioje Kęstučio Adomaičio pantomimos studijoje. Ketverius metus jie buvo tik bičiuliai. Mėgdavo pasikalbėti apie meną, literatūrą, teatrą.

Po vieno pokalbio su K.Marčiulynu Eglė apsisprendė stoti į aktorinį tuometėje Vilniaus konservatorijoje. Ji tikino į stojamuosius atvažiavusi visiškai nesiruošusi, bet nesunkiai pateko į režisieriaus Jono Vaitkaus kursą.

Vilniuje Eglė ir Kęstutis apsigyveno jau kaip pora. Jų santykiuose buvo visko – ir romantikos, kūrybinės harmonijos, ir nesusikalbėjimo, buities sunkumų.

„Jis buvo ekscentriška asmenybė. Jo gyvenime buvo tik kraštutinumai – arba dangus, arba dugnas“, – sakė Eglė.

Iki atėjimo į pantomimos studiją Kęstutis mokėsi tuomečiame Kauno politechnikos institute. Netrukus gabus matematikas susidomėjo pantomima, japonų teatru ir Rytų filosofija, kuria vėliau užkrėtė ir Eglę.

„Jo dėka atradau budizmą. Jis daug apie tai kalbėdavo, galvodavau – koks įdomus žmogus.

Be to, jis mane mokė ne tik klausytis žodžių, bet ir praktikuoti“, – kalbėjo aktorė.

Lietuvos nepriklausomybės pradžioje mylimieji pradėjo važinėti į dzeno centrus Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Pietų Korėjoje.

Ilgainiui vidiniai išgyvenimai K.Marčiulyną ėmė vis labiau vesti link vienuolystės.

Eglei būdavo sunku matyti šalia kenčiantį artimą žmogų: „Aš mokiausi vaidmenų tekstus, o jis dažnai skubėdavo į Valakampiuose esančią budistų šventyklėlę ir ten ilgai užsibūdavo.“

1998 metais palydėjusi Kęstutį į Pietų Korėją iš oro uosto Eglė nuvyko tiesiai į teatrą: „Norėjau verkti, bet nenorėjau, kad aplinkiniai pamatytų.“ Eglei reikėjo išmokti gyventi be artimo žmogaus, iš pradžių tai nebuvo lengva.

„Sunkiau tam, kuris lieka. Mūsų nuomojamame bute liko jo daiktai, kvapas, energija. Kol jis gyveno čia, buvau ramesnė, tvirtesnė. Kai išvažiavo, aš tarsi subyrėjau. Vienatvė slėgė.

Trejus metus klausiausi tos pačios Gustavo Mahlerio simfonijos. Žinau, kad toks elgesys nenormalus.

Mane iš tos būsenos ištraukė draugai. Įdomiausia, kad dabar net neprisimenu, ar tai buvo devintoji, ar septintoji simfonija“, – ilgesingai kalbėjo Eglė.

Prieš Kęstučiui išvykstant buvo diskusijų, kad ir Eglė galėtų pasukti vienuolystės keliu.

Bet vienas vienuolyno meistrų Eglei pasakė, kad ji privalo likti čia, kad jos vienuolynas yra teatras. Kai pavargdavo nuo buities, aktorė prašydavo širdies draugo, kad jis padėtų jai iš čia ištrūkti.

Bet Kęstutis Eglei sakydavo, kad jai vienuolyne bus dar sunkiau. Kiekvieną sekundę vienuolis turi būti susikoncentravęs, sekti savo mintis.

E.Mikulionytė laiškus savo širdies draugui rašydavo dalykiškai, kaip tinka kreiptis į vienuolį. Laiškuose Kęstutį ji vadindavo naujuoju vardu.

Po trejų išsiskyrimo metų Eglė pirmą kartą aplankė Kęstutį vienuolyne kalnuose netoli Seulo. Tris dienas aktorė kartu su vienuoliais meldėsi, meditavo, valgė, grožėjosi gamta. Ten laikėsi visų dvasinių regulų.

„Kūniškai jis man nepriklauso ir niekada nepriklausys. Bet Kęstutis yra mano gyvenimo žmogus. Tikra meilė nėra egoistiška.

Džiaugtis mylimu žmogumi gali ir tada, kai jo nėra šalia. Atstumas netrukdo jausti“, – buvo įsitikinusi aktorė.

Gyventi ir vaidinti scenoje Eglei visada padėdavo budizmo filosofija, meditacija.

Kasdienybėje, miesto šurmulyje Eglė beveik nepastebima. O scenoje moteris atgyja, charakteris išsiskleidžia visomis spalvomis. Vaikystėje lankytos baleto pamokos pravertė vaidyboje – iki šiol iš kitų artisčių E.Mikulionytė išsiskiria plastika.

K.Marčiulynas vaidybos nepamiršo ir vienuolyne. Per Budos gimtadienį bei kitas budistų šventes jis suvaidindavo kelis etiudus. Netgi tarp savų gavo Artisto pravardę. Jo ryšys su lietuvių teatralais nenutrūko. Vienuolis matė režisierių Oskaro Koršunovo, Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino spektaklius, kai jie gastroliavo Seule.

Kęstutis nebuvo tas vienuolis, kuris visą laiką sėdi tarp keturių sienų ir be atvangos medituoja. Aktyvus, energingas ir visiems padėti linkęs vyras keliaudavo po pasaulio dzenbudizmo centrus, neretai atvykdavo į Lietuvą su mokymais. Kartu su E.Mikulionyte juodu kūrė kūrybinius projektus.

Kęstutis yra pasakojęs, kad vienuolynas, kuriame gyvena, yra gana pasaulietiškas: „Žiemą ir vasarą vienuoliai turi vadinamuosius atsiskyrimus – trims mėnesiams užsidarome medituoti. Tačiau pavasarį ir rudenį keliauju po pasaulį – aiškinu žmonėms, kas yra dzenas.“

2011 metais K.Marčiulynas Lietuvoje praleido septynis mėnesius. Savo pasaulėžiūrą jis atskleidė improvizacijų vakaruose „Laiškai iš vienuolyno“ pagal autobiografinę knygą „Laiškai iš Drakono kalnų“. Taip pat daug keliavo po Lietuvos miestus su monospektakliu „Auksinė šventykla“, kurį režisavo jo širdies draugė Eglė.

„Nors nesame šeima, Eglė man daugiau nei tik draugė“, – yra sakęs vienuolis.

Pastaraisiais metais jis vis dažniau kalbėdavo apie norą grįžti į Lietuvą. Sakydavo, jog užbaigs vienuolyne visus darbus ir sugrįš į gimtinę, kad sukauptas žinias perteiktų tautiečiams.

***

Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Savaitgalis“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.