Kroatijoje rojų atradusi lietuvė perspėjo apie atvykėlių lietuvių daromas klaidas

Augustė Dunauskienė (32 m.) su vyru Tadu (35 m.) susituokę nuomojosi butą Vilniuje, dirbo Lietuvos futbolo federacijoje ir apie jokius užsienius negalvojo. Išgirdusi pasiūlymą išvykti pagyventi į saulėtąją Kroatiją, moteris anaiptol neapsidžiaugė. Visgi ji išvyko ir pradžioje dėl to šiek tiek pasigailėdavo, o vėliau šalį pamilo ir dabar padeda tą daryti kitiems lietuviams.

Kiekvieną savaitgalį šeima keliauja į neatrastas Kroatijos vietas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvieną savaitgalį šeima keliauja į neatrastas Kroatijos vietas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Moteris žavisi tuo, kad Kroatijoje yra visko: žydra ir šilta jūra, kalnai, miestai su gražiais senamiesčiais, paslaptingos salos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Moteris žavisi tuo, kad Kroatijoje yra visko: žydra ir šilta jūra, kalnai, miestai su gražiais senamiesčiais, paslaptingos salos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvieną savaitgalį šeima keliauja į neatrastas Kroatijos vietas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kiekvieną savaitgalį šeima keliauja į neatrastas Kroatijos vietas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Šeima vis dar dvejoja, ką daryti su grįžimu į Lietuvą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Šeima vis dar dvejoja, ką daryti su grįžimu į Lietuvą.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lietuvių šeimos kasdienybė Kroatijoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (38)

Lrytas.lt

Jun 27, 2022, 9:27 PM

Rugpjūtį sueis ketveri metai, kai Dunauskai gyvena antrame pagal dydį Kroatijos mieste Splite ant jūros kranto. Augustė pasakojo, kad jos vyro tiesioginis darbdavys buvo iš Kroatijos, ir galiausiai paaiškėjo, kad nuotolinio darbo jam nepakanka – pasiūlyta atvykti dirbti į biurą. Šeima kurį laiką diskutavo ir galiausiai ryžosi pamėginti.

„Aš buvau jau grįžusi į darbą po pirmojo sūnaus priežiūros atostogų, planavome antrąjį vaiką. Taigi rankomis dėl to, kad tenka iškeliauti, tikrai neplojau, bet nusiteikiau, kad vykstu ilgų atostogų. Vyras vis ramino, kad pamėginsime ir, jei nepatiks, susikrausime daiktus ir grįšime“, – pasakojo Augustė.

Pirmaisiais metais silpnumo akimirkomis minčių apie grįžimą namo pasitaikydavo – trūko draugų, atvykus rugpjūčio mėnesį atrodė per karšta (tada net negali miegoti, neįsijungęs oro kondicionieriaus), erzino tai, kad kroatai rūko viešose vietose, net ir vaikų žaidimo aikštelėse, be to, nuorūkas ir kitas šiukšles kai kurie ramiai meta ant žemės.“

Visgi maždaug per metus šeima su tuo apsiprato. Ypač smagu atrodė tai, kad kiekvieną savaitgalį nereikia galvoti, ką nuveikti, nes aplink daug gražių vietų, kurias tik lankyk ir lankyk.

Vos atvykusi moteris, kaip ir planavo, pradėjo lauktis antro vaiko.

Ar nebuvo baisu jį gimdyti svetimoje šalyje? „Su pirmu vaiku nebūčiau tam pasiryžusi, o su antru jau buvo ramiau. Viskas praėjo gerai, nors kai kas ir skyrėsi nuo Lietuvos: Kroatijoje gimdyme gali dalyvauti tik tėčiai, kurie yra išklausę specialius mokamus kursus, bet ir jiems leidžiama būti ne iki galo. Nėra šeimoms skirtų palatų, kur galima būti kartu, o aplankyti tėčiai gali tik vieną valandą per dieną nustatytu laiku. Po gimdymo mamai vaikelio neduoda iš karto, jai leidžia pailsėti – man gal 7 valandas laukti, kol pagaliau atneš sūnų, buvo labai nejauku. Tiesa, vykstant gimdyti nereikia rūpintis sauskelnėmis, drabužėliais ir kitais reikmenimis – viskas duodama ligoninėje“, – pasakojo Augustė.

Dabar jos sūnui Danieliui – 6 m., o Adrijui – treji. Namuose visi bendrauja lietuviškai, nors vyresnėlis kartais nori pereiti prie kroatų kalbos. Ją jau moka geriau už mamą, tad kartais net jai pavertėjauja. Daug žmonių Kroatijoje kalba ir angliškai.

Abu berniukai lanko vaikų darželius, tik juose gauti vietą sudėtinga. Tad jaunėlis keliauja į privatų darželį, o vyresnėlis yra gavęs valstybinį, bet tik 6 val. per dieną – daugiau laiko skiriama tik vaikams, kurių abu tėvai dirba.

Už patarimus gauna arbatpinigių

Augustė Kroatijoje laikoma nedirbančia, nors iš tiesų veiklos ji turi – tą veiklą atrado visai netyčia, jau pamilusi šią šalį. Lietuvoje moteris yra įkūrusi mažąją bendriją, sukūrusi interneto svetainę bei feisbuko paskyrą „We live in Croatia“ ir teikia lietuviams konsultacijas apie apsilankymus šioje gražioje šalyje.

Moteris patikino, kad į žinutes, kurių sulaukia daug, atsakinėja nemokamai, tik neseniai įvedė paslaugą, kur žmonės savanoriškai gali palikti arbatpinigių (vienas kitas jų palieka), na, o šį tą uždirba iš įvairių paslaugų, pavyzdžiui, kelionių planų sudarymo ar turų po Kroatijos salas pardavimo.

„Čia gyvena šiek tiek lietuvių, išsibarsčiusių po visą šalį, bet mes esame tie, kurie internetinėje erdvėje reiškiasi aktyviausiai. Tiesiog norėjosi pasidalyti tuo, ką matome, juk Kroatijoje yra visko – žydra ir šilta Adrijos jūra, kalnai, miestai su gražiais senamiesčiais ir romantiškomis pajūrio promenadomis, salos. Na, o dabar matau, kad iš to išėjo ir šioks toks verslas“, – sakė moteris.

Kainos primena lietuviškas

Lietuviai į Kroatiją dažniausiai atvyksta savo automobiliais (tenka įveikti apie 2000 km į vieną pusę), bet yra ir skrydžiai iš Vilniaus į Dubrovniką ir į Splitą. Dažniausiai tautiečiai vyksta į Kroatijos pajūrį ir į Plitvicos ežerų nacionalinį parką.

Nemažai jų daro klaidą ir užsimoja per savaitę ar dvi aplankyti kone visą šalį. „Tą padaryti tikrai pernelyg sudėtinga, reikia įvertinti tai, kad šalis labai ištęsta (jos pajūris driekiasi net apie 1700 km) ir greitai nepavažinėsite, jei norėsite važiuoti nemokamais keliais, kurie neretai veda per kalnus, ir grožėtis jūros vaizdais. Taigi savaitei patarčiau pasirinkti vieną šalies regioną (Istriją, Dalmatiją ar kt.), kur tikrai bus ką pamatyti.

Arba galima rinktis vien kelionę po Dalmatijos salas – kiekvieną rytą patogiu nedideliu kruiziniu laivu plauktumėte vis į kitą salą ir ją tyrinėtumėte, o vakare grįžtumėte nakvoti į patogią kajutę. Žmonės linkę galvoti, kad salos jų labai nenustebins, bet jos Kroatijoje tikrai didelės ir unikalios, su gražiais paplūdimiais, mažyčiais paslaptingais miesteliais ir nacionaliniais parkais. Ir patys kroatai linkę sakyti, kad jų šalis gražiausiai atrodo iš jūros“, – patarė Augustė.

Ji pastebėjo, kad liepą ir rugpjūtį, nepasiruošus iš anksto, apgyvendinimą šalyje rasti nelengva – ji pati keliones planuojančių lietuvių užklausų sulaukia jau nuo sausio, ypač jų padaugėja nuo kovo. Yra ir lietuvių, kurie į Kroatiją vyksta atostogauti jau penktą ar dešimtą kartą, ir vis randa ką joje pamatyti.

Liepa ir rugpjūtis Kroatijoje yra karščiausi ir brangiausi mėnesiai. Kai kurie lietuviai klysta tikėdamiesi, kad Kroatijoje viskas bus nebrangu – pigiau atostogauti būtų Juodkalnijoje ar Albanijoje, o čia kainos primena lietuviškąsias (beje, vidutinės algos ir valstybės išmokos čia kiek mažesnės nei Lietuvoje).

Dvi valandos iki sniego

Pašnekovė pastebėjo, kad Kroatiją verta aplankyti ir rugsėjį, kai jau atslūgsta karštis, na, o jei nėra poreikio degintis ir maudytis – tai ir dar vėliau. Nemažai žmonių atranda, kad čia patogu ir dirbti nuotoliniu būdu.

Augustei su šeima labai patinka, kad Kroatijoje šiltos (10–15 laipsnių šilumos) žiemos, na, o jei pasiilgsta sniego – sėda į automobilį ir per porą valandų nuvažiuoja paslidinėti į Bosniją.

„Dabar mums čia viskas gerai, ir draugų turime, ir veiklos savaitgaliais vis dar netrūksta. Smagu ir tai, kad kroatai draugiški, šilti žmonės, rodos, jie džiaugiasi, kad pasirinkai nuolatiniam gyvenimui jų šalį (dar labiau nudžiunga, kad šiek tiek supranti jų kalbą). Čia tu nesijauti svetimšaliu emigrantu, kaip, man rodos, jaustumeis, apsigyvenęs Anglijoje ar Norvegijoje“, – sakė Augustė.

Tad ar ji su šeima apskritai ruošiasi grįžti į Lietuvą? Pasak jos, šis klausimas vis dar atviras. Nekilnojamojo turto jie neturi nei vienoje šalyje – jos nuomone, būtent jis žmones dažnai pririša. Pririša ir mokyklos, o kitąmet vyresnysis sūnus keliaus į pirmą klasę, ir tėvai dar nėra galutinai nusprendę, kurioje šalyje tai nutiks. Ypač svarbu mamai atrodo apsispręsti ir pasirinkti šalį tolesniam gyvenimui tada, kai vaikas baigs pradinę mokyklą ir turės keliauti į 5 klasę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą