Orintos mama Vera Kazragytė kartu su šeima, vyru ir dviem dukrom, jau keliolika metų gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone.
Prislėgta skausmo moteris pasakojo, kad birželio 16 d. jaunesnioji dukra, kaip įprasta, išėjo į darbą. Ten ji nualpo, matyt, dėl pakilusio kraujospūdžio. Bendradarbiai kurį laiką bandė ją gaivinti patys, o kai pasirodė, kad ji nebekvėpuoja, iškvietė medikus. Jų teko laukti apie 20 min.
„Taip mes praradome apie 40 min., kai greitoji pagalba atvyko, pasakė, kad jos širdis sustojusi. Ją atgaivino defibriliatoriumi ir išvežė į ligoninę. Kai pas mus į namus atvyko policija ir pakvietė į ligoninę, supratau, kad nutiko kažkas baisaus, ir ten nuvykusi iš gydytojų išgirdau, kad dukra tikriausiai neišgyvens, nes į smegenis išsiliejo kraujas ir jos pažeistos“, – sakė mama.
Kodėl Orinta nualpo ir ar krisdama susitrenkė galvą, iki šiol neaišku. Pasak mamos, mergaitė nuo ketverių metukų turėjo problemų su inkstais ir neretai jai užkildavo kraujospūdis. Tačiau prieš pusantrų metų atlikta operacija, probleminis inkstas pašalintas, ir nuo tada mergina jautėsi gerai, taip pat ir kraujospūdis susireguliavo.
Jau sekančią dieną po to, kai dukra nualpusi atsidūrė Londono Šv. Tomo ligoninėje, mama iš medikų išgirdo, kad jos smegenys mirusios, tad telieka atjungti ją nuo gyvybę palaikančių aparatų, kol organai dar sveiki.
Mamos tai anaiptol neįtikino – ji matė, kad dukros pirštai kartais sujuda, kartais ji tarsi pramerkdavo vieną akį, buvo ir taip, kad artimiesiems ją švelniai kalbinant iš akies nubėgdavo ašara. Pasak mamos, merginai sujudėjus sesutės prie jos pripuldavo, o ir viena gydytoja jai sakė, kad dar neaišku, ar visos jos smegenys mirusios, ar tik pažeistos.
Visgi mama ir toliau girdėjo nuolatinius medikų raginimus dukterį atjungti nuo gyvybę palaikančios aparatūros – jie vis nusivesdavo ją į kambariuką netoli palatos ir aiškindavo, kad tai tėra vienintelė išeitis, kad laikas leisti dukrai numirti.
Moteriai nuo streso ten net prasidėdavo panikos atakos – medikai ją tiesiog stebėdavo, o tada vėl mėgindavo įtikinti savo tiesa. Be to, jie teigė, kad jei moteris su siūlymu atjungti įrangą nesutiks, jai tolesnis dukros laikymas ligoninėje labai daug kainuos.
„Aš jų prašiau, kad parodytų man tyrimų atsakymus, tačiau jie to nepadarė. Kiek žinau, pirmomis dienomis reikiami tyrimai nė nedaryti. Be to, girdėjau seseles kalbant, kad kažkokie Orintos tyrimų atsakymai pradingo. Man sako, kad ji jau pilnametė, taigi ji turėtų parašyti sutikimą, kad aš galiu būti supažindinta su tyrimų atsakymais, bet kaip tą padaryti?.. Dar leido man užpildyti tokią paraišką, tačiau teigė, kad prireiks laukti kelis mėnesius“, – sakė mama.
Mano, kad gydytojai kažką nuslėpė
Vera pageidavo, kad jos dukrą apžiūrėtų koks nors medikas „iš šalies“, kuris pareikštų savo nepriklausomą nuomonę apie jos būklę. Ligoninės personalas pradžioje su tuo sutiko, bet vis atidėliojo vizito laiką, o galiausiai liepos 1 d. griežtai pasakė, kad nepriklausomo eksperto nebus – neva nėra prasmės jį kviestis.
„Man atrodo, kad pradžioje jie padarė kažkokią klaidą, kažką pražiūrėjo, ir dabar viską dangsto, nenorėdami, kad medikas iš šalies tai pamatytų. Juk jeigu jie neturėtų ko slėpti, tikrai supažindintų mane ir su tyrimų rezultatais, ir leistų dukrą parodyti kitiems specialistams, kad greičiau mane įtikintų, jog jos smegenys tikrai mirusios“, – sakė mama.
Pridūrė, kad personalas jai dar siūlė atlikti atlikti finalinį smegenų testą. „Sakė, kad tas tyrimas tikrai parodys, kad jos smegenys negyvos – ir tada man išrašys mirties liudijimą. Bet to tyrimo eigos stebėti man neleistų. Tad ką aš žinau, gal jie jo nė nedarytų, o tik išrašytų man mirties liudijimą? Tikrai negaliu su tuo sutikti“, – nerimavo mama.
Nepraranda vilties
Dabar, praėjus po tragiško įvykio trims savaitėms, Orinta tik guli ir jokių gyvybės ženklų neberodo.
Artimieji pasikeisdami visą parą prie jos budi. „Vienas gydytojas man pasakė, kad, jeigu jos atjungti nuo įrangos nesutinkame, turime žinoti, kad bet kada gali sustoti jos širdis – man tai nuskambėjo grėsmingai ir nusprendžiau, kad geriau jos vienos nepalikti...“ – sakė Vera.
Visgi ji nusiteikusi nepasiduoti ir toliau ieškoti teisybės. Dabar ji ieško advokato, kuris kuo greičiau imtųsi aiškintis situaciją su ligonine ir padėtų iškovoti teisę merginą parodyti nepriklausomiems gydytojams bei artimiesiems – susipažinti su tyrimų rezultatais. Kadangi visa tai daug kainuotų, artimieji ir ėmėsi rinkti pinigus „Gofundme“ platformoje.
Pasak mamos Veros, ji nori būti tikra, kad dėl savo mylimos dukros padarė viską, ką galėjo. „Aš tik tada būsiu tuo įsitikinusi 100 procentų, kai pamatysiu tyrimų rezultatus ir išgirsiu kelių nepriklausomų gydytojų nuomonę. Tenka patirti tikrą pragarą, bet mes jos niekam neatiduosime“, – tikino mama.
Ji jau sulaukė didelio bendruomenės – ir Anglijos lietuvių, ir britų – palaikymo, bendravo ir su BBC televizijos atstovais. Daugybė žmonių meldžiasi už tai, kad Orinta grįžtų į gyvenimą.
Ar Vera vis dar tiki, kad dukra atsigaus? „Taip, tikiu – man atrodo, kad kiekvienas mano vietoje tuo tikėtų“, – sakė skausmo palaužta mama.
