– Ar turite susikūręs savaitgalio tradicijų?
– Laisvų savaitgalių mano gyvenime pasitaiko retai. Na, o kai jie ištinka, sutrinku ir nežinau, ką daryti. Tad gal tą sutrikimą būtų galima laikyti kaip tradiciją, kaip manote?
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Būna, nutinka net tokių atvejų, kai skaitant knygą man į galvą šauna viena kita mintis, kurią galima priskirti prie darbo srities. Bandau spėti, kad mano pasąmonė nežino, kas yra poilsis nuo darbo.
Tačiau negaliu skųstis, kad pavargstu nuo to, nes netenka dirbti per prievartą.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Namuose neturiu stalo, prie kurio būtų galima valgyti vakarienę. Na, tokio, kuris bent kiek primintų valgomojo stalą. Bet penktadienio vakarus mėgstu, jie man siejasi su paauglyste ir jausmu, kad „rytoj nereikės eiti į mokyklą“. Tad penktadienio vakaras skirtas poilsiui, nebent esu išvykęs į varžybas ar stovyklą, bet tai jau kita tema.
– Šeštadienį ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Nemoku vartytis, bet nuoširdžiai sakau, kad norėčiau išmokti. Ilgus rytus dievinu, be jų gyvenimas būtų ne toks mielas. Man šis vyksmas yra tobulas. Bet, užuot vartęsis, ruošiu kavą, skaitau knygą, peržiūriu mažus darbus. Tik tai atlikęs galiu kibti į sportą ar darbą. Nebent ištinka nenumatyti dalykai, kas nors netikėto.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Dirbu septynias dienas per savaitę ir kartu nedirbu nė dienos, todėl tos dvi ne darbo dienos gali virsti ne darbo savaite arba dvi laisvos dienos iš eilės gali pasitaikyti kartą per mėnesį. Tad viską lemia nuotaika: gali būti tikras neapgalvotų veiksmų pliūpsnis, o gali būti minučių tikslumu suplanuotas vyksmas.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Klausiate apie tapimą vilku ir avele? Jeigu galiu rinktis, norėčiau būti vilku. Ačiū.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Jeigu žiema – knygoms. Jeigu vasara – išvykoms į gamtą. Per tarpinius metų laikus vyrauja šių veiklų derinimas. Žinoma, gali būti, kad savaitgalis bus skirtas vilkėjimui. Juk Hermanno Hesse veikėjui yra taip nutikę.
– Mėgstate ilsėtis vienas, su šeima ar draugų būryje?
– Mano šeima yra Čytukas (katė). Tėvus ar gimines aplankau šiokiadieniais (nepagalvokite, kad esu toks amoralus). Na, o ilsėtis man nereikia.
Nelabai nuvargstu – nėra nuo ko. Nebent nuo žmonių. Tuomet taip – vienam daug geriau.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Tik keliaudamas. Šio vyksmo metu įsikraunu naujų idėjų, ištaškau nereikalingas emocijas, palieku kelyje tai, ko nereikia.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Dievinu prancūzišką kiną, tad mane dažnai galima sutikti kino teatre. Teatras, deja, kad ir koks būtų mėgstamas, neranda savosios vietos mano laisvo laiko terpėje.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Galvoje prasisuko bent dešimt banalių pasakymų apie keliones, tačiau pagailėsiu jūsų. Manau, kad iš ankstesnių atsakymų tapo aišku, kad tai neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tokia neatsiejama, kaip būtų Boni be Klaido ar Romeo be Džuljetos. Kelionės – tikrasis gėris.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Pasisukinėti tikrai mėgstu, bet tik sukinėtis. Su maisto gamyba man kiek sunkiau. Gaminu kažką, ką galima valgyti, tačiau tai nėra patiekalai. Deja.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Visus. Jeigu būčiau turtingas, net gėlių nelaistyčiau. Jeigu būčiau prie valdžios, iš viso juos uždrausčiau.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Ar galiu uždrausti ir juos?
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Turiu lygiai nulį tikrų (gyvų) bendradarbių ir keletą įsivaizduojamų. Tik gal geriau šį kartą apie tai nepasakosiu. O Čyta – prasta klausytoja.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Alpėse.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Viskas priklauso tik nuo vietovės. Abu yra skirtingai įdomūs. Nors ne, renkuosi žygį. Dviračius pasilieku sportui.
– Ar turite atskirą sąskaitą atostogoms, ar stengiatės pailsėti neišlaidaudamas?
– Džiaugiuosi, kad turiu bent vieną sąskaitą, kurios likučio retkarčiais užtenka Afrikai, Patagonijai, tad norėdamas išvykti kiek tolėliau pataupau.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Utopija.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Paauglystėje. Nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro grėbėme, vežėme, krovėme šieną. Net savaitgalis Alpėse nublanksta prieš šį prisiminimą. Nors visai neseniai grįžau su auklėtiniu iš mūsų pirmojo pasaulio čempionato. Kadangi varžybos vyko savaitės pabaigoje, tą savaitgalį drąsiai priskirčiau prie giliai į atmintį įstrigusių dalykų.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Apie tokį, per kurį turėčiau valios atsijungti nuo pasaulio ir rašyti knygas. Rašyti, rašyti, rašyti.
