Laimingo gyvenimo receptas: auginanti darbo vieta ir šeimos užnugaris

„Į fabriką einu su džiaugsmu. Esu dirbusi darbuose, kai sekmadieniu nesidžiaugi, nes ryt į darbą, o dabar su malonumu planuoju, svarstau, ką galima būtų padaryti, nors dar net ne darbe“, – džiaugiasi Kėdainių konservų fabriko planavimo vadovė Vitalija Grigaliūnė.

Vitalija Grigaliūnė.<br>lrytas.lt montažas.
Vitalija Grigaliūnė.<br>lrytas.lt montažas.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vitalija Grigaliūnė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

​Lina Ukrinaitė

Jul 29, 2022, 10:00 AM

Ji žino, ką sako: 38-erių moteris į „Vikonda grupei“ priklausančią įmonę atėjo prieš daugiau nei dvejus metus, tada trumpam išėjo į kitą darbą, nes šešerius metus svajojo ten patekti, bet netrukus vėl grįžo į fabriką.

„Man čia taip gera, niekur neisiu. Pasitikrinau, ar kitur žolė žalesnė“, – patirtimi dalinasi Vitalija.

Karštasis agurkų sezonas

Vasarą Kėdainių konservų fabrike visada karšta – čia darbas virte verda: į įvairiausias talpas keliauja milijonai agurkų, jų gaminiais taip garsėja fabrikas.

Kadangi konservuojami tik lauke augantys agurkai, šio produkto gamybos sezonas neilgas – vos du mėnesiai.

Kolegos Vitaliją perspėjo, kad agurkų konservavimo laikotarpis yra labai sudėtingas, reikia pagaminti didelius kiekius, suvaldyti procesus.

„O man labai patinka, nors darbo daug, bet man nesunku“, – entuziazmo neslepia planavimo vadovė. Per vasarą pro fabriko vartus į prekybos vietas iškeliaus 2,5 mln. kilogramų perdirbtų agurkų.

Vitalijai visi šeši šimtai fabriko gaminių vienodai lygūs: jie turi būti kokybiškai ir laiku pagaminti. Kadangi kokybe neabejoja, ant jos šeimos stalo vis dažniau atsiduria darbovietės gaminiai. Agurkus Vitalija ir pati mielai konservuoja, o štai mangų padažą vaikams prie blynų renkasi Kėdainių konservų fabriko.

„Ir man mangai labai patinka, ir vaikai juos labai mėgsta“, – pasakoja ji. Nors vyras Tomas yra puikus kulinaras ir gamina nepaprastai skanų plovą, bet kai trūksta laiko, šeima gardžiuojasi Kėdainių konservų fabriko plovu.

Įmonės šūkį „Visada truputį daugiau“ Vitalija perskaito savaip: jos manymu, etiketė neatspindi to, kas yra gaminyje, viskas yra dar geriau.

„Ten nesurašyta, kad gamyboje naudojame šviežius ūkininkų užaugintus krapus, kitus prieskonius ir dar daug dalykų, kuriuos aš pati žinau, o į etiketę tiesiog nesutalpinsi“, – teigia ji.

Auginanti darbo aplinka

Kiek padirbėjusi konservų fabrike, į gaminius Vitalija pažvelgė kiek kitaip. Jei yra siūloma naujiena, planavimo vadovė jau mato visą jos kelią: ko reikės, kaip ir kur bus gaminama, kartais net širdį dėl žmonių suskausta, kad jiems gali būti nelengva. Net rinkoje pamačiusi kitų įmonių produktus, iškart mintyse piešiasi visas jų gamybos kelias.

Savo darbe Vitalija yra tarpininkė tarp gamybos ir pardavimų. Iš pradžių abejojo, ar sugebės, susitvarkys su procesais, kaip seksis su žmonėmis, bet visos baimės netrukus išsisklaidė.

Kas padėjo? Vadovai, kurie skatina augti, skleistis, nebijoti. Buvo gera, kai pamatė, jog yra vertinama. Taip pat padėjo kolegos: iniciatyvūs, patys imasi darbų, ieško sprendimų, pasitiki ja, o ji visiškai pasitiki jais ir jų kompetencijomis.

„Man visada trūko pasitikėjimo savimi, vis abejojau, o šiame darbe atradau savybių, kurių nemaniau turinti. Aš čia taip augu, tiek sužinau, turiu daug laisvės“, – džiaugiasi planavimo vadovė.

Kai gera darbe, gera ir namie. Tą pašnekovė pastebėjo tuo laikotarpiu, kai išėjo padirbėti kitur. Net puikūs dukrų mokslo rezultatai tuo metu suprastėjo, o mamai grįžus į fabriką, susitvarkė ir pažymiai. Šeima pastebi, kokia laiminga mama grįžta net ir po sunkios darbo dienos: „Jie man sako – tu visa švyti, – kalbėjo Vitalija. – Štai ką reiškia auginanti aplinka.“

Saugiausias užnugaris – šeima

„Turiu labai gerą vyrą, kuris labai rūpinasi šeima“, – kalbėjo Vitalija. Tomas supranta, kad žmona gali užtrukti darbe, nes neišeis visko nepabaigusi iki galo – tas jos kruopštumas. Pora darniai santuokoje gyvena jau keturiolika metų, augina dvi dukras – dvylikametę Danielę ir dešimtmetę Gytę bei sūnų Taurą, kuriam dabar ketveri.

Abu visada svajojo apie tris vaikus. „Mus pavadina pavyzdine šeima, gal drąsu taip sakyti, bet mes taip ir jaučiamės“, – neslepia pašnekovė.

Abi dukros labai gerai mokosi. Mergaitės žino, kad pamokos – jų atsakomybė. Tėvai netikrins namų darbų, nekontroliuos. Griežtai auklėta Vitalija vaikams duoda daugiau laisvės nei pati gavusi. „Pasitikiu jomis“, – atskleidžia ji.

Abi Grigaliūnų dukros – geros sportininkės: lanko karate užsiėmimus, ypač sekasi nuo penkerių šia sporto šaka užsiimančiai Gytei. Mergaitė apdovanota ne tik Lietuvoje, medalių parsiveža ir iš Europos čempionatų.

„Man buvo svarbu, kad jos išmoktų apsiginti, susikaupimo, koncentracijos“, – apie tai, kodėl atidavė dukras į šį sportą, prisimena mama, matanti kaip jos mergaites motyvuoja pergalės.

Vitalija svarsto, kad greičiausiai viskas ateina iš šeimos – ir darbštumas, ir atsakomybė, ir kruopštumas. Abu su vyru užaugo tvirtose šeimose, ir vieno, ir kito tėvus dažnai aplanko, nors tie gyvena ir už daugiau nei šimto kilometrų nuo Kėdainių.

„Mums tai svarbu“, – sako ji. Nuo mažų dienų daug dirbusi Vitalija ir dabar negali ramiai nusėdėti net po darbų. Pernai šeima įsigijo sodą, apie kurį moteris svajojo bene penkiolika metų. Didžiulis malonumas po darbo lėkti ten ir sukišti rankas į žemę.

„Nusiraviu daržą – grįžtu pailsėjusi. Taip ir sakau: važiuoju į savo SPA“, – juokiasi Kėdainių konservų fabriko planavimo vadovė.

Donorystė ir pagalba pabėgėlėms iš Ukrainos

Nors Vitalija kuklinasi, kad ji – ne kokia pasakotoja, save vadina skaičių žmogumi, man jos gyvenimas atrodo labai turtingas ir turiningas.

Mėgstamas darbas, mylima šeima – ir tai dar ne viskas. Prieš 17 metų, dar studentaudama, ji tapo kraujo donore.

„Nedaug kartų daviau, tik šešiolika, nes nėštumai, ilgai vaikus maitinau pati, kitą kartą norėjosi save pasaugot, – drovisi ji. – Tačiau koks tai yra malonumas: atrodo atiduodi, bet iš tikrųjų – pasipildai. Nepaprastai geras jausmas. Dar pagalvoji, kad jei tau nutiktų nelaimė, juk irgi norėtum, kad atsirastų žmogus, kuris padarytų tą patį“.

Nenuostabu, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Vitalija negalėjo ramiai nusėdėti ir nereaguoti į įvykius, neprisidėti prie pagalbos.

Iš pradžių nedrįso pasiūlyti vyrui, kad norėtų priimti pabėgėlių šeimą, baiminosi, kad nesutiks. Pasirodė, kad be reikalo: vyras taip pat tyliai svarstė apie tokią galimybę.

Aplinkiniams kurį laiką nesakė, o kai tie sužinojo, ne vienas sureagavo nekaip. Nuovargis po darbų, vaikai, nedidelis butas, bus labai sunku, – nerimavo jie. Bet kai Vitalija ką nors nusprendžia – sprendimo nekeis.

„Mums sunku, bet jiems – žymiai sunkiau“, – įsitikinusi moteris.

Netrukus Grigaliūnų trijų kambarių bute apsigyveno jauna moteris su trimete dukrele ir tos moters močiutė. Trijulei šeima užleido vaikų kambarį.

Vikonda grupė“ iš pat pradžių siūlėsi suteikti kambarį šeimai, bet pamaniau, kad jei jau sutikau, norisi pačiai pagelbėti“, – pasakoja Vitalija.

Ukrainietės šeimoje pragyveno septynias savaites, vėliau išsikraustė, pasinaudojusios ankstesniuoju įmonės pasiūlymu. Grigaliūnų šeima su jomis ryšių nenutraukė, pabendrauja, pasveikina gimtadienio proga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip atrodo paskutinė „referendumų“ diena?