Šiurpūs karo Ukrainoje skaičiai: kas šeštas žuvęs vaikas – jaunesnis nei 5 metų

Per šešis karo mėnesius Ukrainoje mažiausiai 16 proc. visų žuvusių vaikų buvo jaunesni nei penkerių metų. Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.

 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
 Nuo š.m. vasario 24 d. iki rugpjūčio 10 d. mažiausiai 942 vaikai, arba vidutiniškai po 5 vaikus kasdien, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeisti.<br> Pranešimo autorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 23, 2022, 11:50 AM

Remiantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, iš viso per šį laikotarpį 365 vaikai žuvo ir 586 sužeisti.

3,1 mln. Ukrainos vaikų glaudžiasi kaimyninėse šalyse

Pasak Jungtinių Tautų, galutinis aukų skaičius greičiausiai yra žymiai didesnis nei šiuo metu oficialiai patvirtintas. Tikslus visų žuvusiųjų vaikų amžius taip pat nėra žinomas. Didžioji dalis patvirtintų vaikų aukų žuvo dėl sprogstamųjų ginklų naudojimo apgyvendintose miestų teritorijose. Pavyzdžiui, kadaise šurmuliuojančiame Charkovo mieste, nesiliaunant apšaudymams ir bombardavimui, apgadinta daugiau nei 600 pastatų, tarp kurių, kaip pranešė miesto pareigūnai, – vaikų darželiai, mokyklos ir sveikatos priežiūros įstaigos.

Kai kuriose Ukrainos dalyse vaikai auga žiauraus karo priešakyje, nes miesto teritorijos virtusios mūšio laukais. Tai lemia, kad šimtai vaikų žūsta ir patiria sužalojimų, turėsiančių įtakos jų ateičiai, o infrastruktūra, užtikrinanti priėjimą prie gyvybiškai svarbaus maisto ir vandens, yra sunaikinama.

Milijonai vaikų paliko savo namus Ukrainoje. Skaičiuojama, kad 3,1 mln. Ukrainos vaikų glaudžiasi kaimyninėse šalyse, dar apie 3 mln. vaikų persikėlė ir apsistojo kitose vietose pačioje Ukrainoje.

Vaikams reikia daugiau nei humanitarinės pagalbos – jiems reikia vilties

„Nors Ukrainos vaikai niekaip nėra susiję su karo priežastimis, jie labiausiai nuo jo nukentėjo. Jie auga girdėdami bombų sprogimus ir apšaudymus, matydami, kaip griaunami jų namai, gadinamos jų mokyklos, žūva arba sužeidžiami draugai ir šeimos nariai“, – sako „Gelbėkit vaikus“ direktorė Ukrainoje Sonia Khush.

Nors visoje šalyje miestai atsidūrė niokojančio karo priešakyje, „Gelbėkit vaikus“ komandos stebi gerumo ir atsparumo karui ženklus visoje šalyje. Pavyzdžiui, Bučos, kuri šių metų pradžioje žiauriai apšaudyta ir bombarduota, bendruomenė susibūrė atstatyti sunaikintą vaikų žaidimų aikštelę.

Pasak S. Khush, vaikams reikia daugiau nei humanitarinės pagalbos: „Jiems reikia vilties – vilties, kad šis karas baigsis, vilties, kad jie galės grįžti namo, vilties, kad jų laukia šviesi ateitis. Nesulaukus reikšmingos paramos ir nedelsiant nenutraukus karo veiksmų, Ukraina taps kapais ne tik dar daugiau vaikų, bet ir jų viltims bei svajonėms.“

Vaikai užduoda daug klausimų, jie supranta, kad karas – nėra normalu

Dana*, 29-erių ukrainietė, ir Antonina*, jos 2 metukų dukra, kovo mėnesį ištrūko iš Charkovo pačiame miesto bombardavimo įkarštyje. Iki tol, kol pavyko pabėgti, jos, gaudžiant oro pavojaus sirenoms, glaudėsi rūsyje.

„Ji girdėjo visus sprogimus ir labai bijojo. Ji negalėjo miegoti. Kai tas pats nutinka čia, ji išsigąsta ir klausia: ‚Kažkas sprogo, mama. Kas sprogo?’, – pasakoja Dana. – Vos dviejų su puse metų vaikui negaliu paprastai paaiškinti, kad vyksta karas ir žūsta vaikai. Ji per maža.“ Vietoje to ji pasakoja savo dukrai, kad garsūs sprogimai – tai griaustinis, tačiau šia taktika Dana negali pasinaudoti, ramindama vyresnius dukterėčią ir sūnėną, kurie geriau supranta, kas vyksta.

„Jie užduoda daug klausimų. Vienam iš mano sūnėnų devyneri ir jis klausia: ‚Ar aš taip pat mirsiu?‘ Atsakydami jo tėvai labai stengiasi parinkti tinkamus žodžius, – pasakojo Dana. – Mano penkerių metų dukterėčia klausė: ‚Kai užaugsiu, ar vis dar skubėsiu slėptis koridoriuje, kai skambės sirena?‘ Taigi, jie supranta [kad tai nėra normalu].“

Dana ir Antonina dabar gyvena Dniepre, kur „Gelbėkit vaikus“ per vietinį partnerį – organizaciją „Pomagaem“ padeda joms maisto produktais ir būtiniausiais buities daiktais. Jei tik bus saugu, Dana tikisi kitą mėnesį grįžti į Charkovą. Jos draugai ir šeimos nariai taip pat išsibarstę po visą šalį – gyvena ten, kur galėjo prisiglausti, kai prieš šešis mėnesius įsiplieskė karas.

„Gyvename šia diena ir viskas. Nėra taip, kad atvykome čia [į Dnieprą] ir liksime čia visam laikui“, – sakė Dana. – „Bet kuriuo atveju vyksime namo.“

„Gelbėkit vaikus“ Ukrainoje veikia nuo 2014-ųjų

„Gelbėkit vaikus“ ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus, nes tai vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo smurto ir kitų jų teisių pažeidimų. Organizacija smerkia atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas ir ligonines, ir balistinių raketų bei kitų sprogstamųjų ginklų naudojimą, dėl kurių žūva civiliai ir pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė.

„Gelbėkit vaikus“ Ukrainoje veikia nuo 2014 m. – teikia humanitarinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms. Dabar organizacija remia pabėgėlių šeimas visoje Europoje ir padeda aprūpinti vaikus būtinomis paslaugomis. Padedama vietos partnerių, „Gelbėkit vaikus“ pabėgėlių šeimoms suteikia pastogę, aprūpina jas maisto produktais, kūdikių ir higienos rinkiniais, pinigais, kuru, teikia psichologinę pagalbą. Karo apimtose teritorijose organizacija dalija būtiniausių daiktų rinkinius nuo konflikto nukentėjusioms šeimoms.

* Informacijoje minimi vardai pakeisti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.