Prieš 17 metų realybės šou išgarsėjusio Nato gyvenimo vingiai: antrąkart brenda į tą pačią upę

Po dvylikos Danijoje praleistų metų Gediminas Nadtočis-Natas (38 m.) šią vasarą su šeima leido Vilniuje. Šio vyro sceninį slapyvardį, kuriuo jis 2005 metais išgarsėjo realybės šou „Dangus“, dabar nedaug kas prisimena. Bet Natas šį rudenį įrašė naują dainą „Laimėjom“ ir dar kartą grįžta į sceną. Ko apie jį dar nežinojome?

2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> Lrytas.lt koliažas.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> Lrytas.lt koliažas.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas su žmona Erika.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas vasarą su žmona Erika, jaunėle Tėja ir vyresnėle Smilte mėgavosi lietuvišku pajūriu. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 G.Nadtočis-Natas vasarą su žmona Erika, jaunėle Tėja ir vyresnėle Smilte mėgavosi lietuvišku pajūriu. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
 Viename renginyje Natas įsiamžino su krepšininkais dvyniais Darjušu ir Kšištofu Lavrinovičiais. <br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Viename renginyje Natas įsiamžino su krepšininkais dvyniais Darjušu ir Kšištofu Lavrinovičiais. <br>Asmeninio archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
 Scenoje Natui yra tekę dainuoti kartu su popmuzikos karaliene Dž.Butkute. <br> LR archyvo nuotr.
 Scenoje Natui yra tekę dainuoti kartu su popmuzikos karaliene Dž.Butkute. <br> LR archyvo nuotr.
 Scenoje Natui yra tekę dainuoti kartu su popmuzikos karaliene Dž.Butkute. <br> LR archyvo nuotr.
 Scenoje Natui yra tekę dainuoti kartu su popmuzikos karaliene Dž.Butkute. <br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
2005 metais G.Nadtočį-Natą sėkmė lydėjo projekte „Dangus“.<br> LR archyvo nuotr.
 2007-aisiais Natas varžėsi „Eurovizijos“ konkurso nacionalinėje atrankoje. <br> LR archyvo nuotr.
 2007-aisiais Natas varžėsi „Eurovizijos“ konkurso nacionalinėje atrankoje. <br> LR archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Oct 15, 2022, 9:28 PM

Lietuvoje 2005-aisiais buvo pradėti rengti pirmieji realybės šou, kuriuose jėgas bandė nemažai sceninės patirties neturėjusio jaunimo. Vienas jų buvo ir G.Nadtočis.

Tų metų vasarą Gediminas užpildė net dvi anketas į televizijos projektų „Dangus“ ir „Kelias į žvaigždes“ atrankas. Pastarojo šou rengėjai vaikinui nepaskambino, o „Dangaus“ atstovų skambutis vieną rytą jį pribloškė: „Atvyk po pietų į atranką.“

Gediminas skubiai apsirengė ir išvyko. „Visai gerai man sekėsi, nes nuėjau iki pat finalo“, – prisiminė G.Nadtočis-Natas.

Pasibaigus projektui atlikėjai surengė koncertų turą po Lietuvą, pasirodė visuose didžiuosiuose miestuose. Po to įsivyravo atoslūgis – koncertinė veikla nutrūko, atlikėjai sukosi, kaip išmanė. Natas sulaukė tuometės „Tango TV“ pasiūlymo vesti muzikinę laidą „Tango vaizdas“. Dainininkas taip pat dirbo didžėjumi, vedė renginius.

„Nežinau, kaip kitiems, bet man trūko žmogaus, kuris pasakytų, kad nepakanka sužibėti „Danguje“, reikia balsą treniruoti, įrašinėti naujas dainas, žodžiu, eiti toliau. Man buvo 21 metai, apie pramogų verslą nieko nežinojau. Taip nutiko, kad aš sustojau“, – mintimis į karjeros pradžią grįžo Natas.

Vaikystėje Gediminas nelankė muzikos mokyklos, bet dainavo folkloro ansamblyje. Pasirodęs „Danguje“ G.Nadtočis-Natas Vilniaus kolegijoje studijavo pramoginį scenos meną, bet mokslų nebaigė, nes nepavyko suderinti paskaitų ir darbo televizijoje laiko. „Dar vieną žingsnį nuo muzikos žengiau atgal“, – karčiai šyptelėjo Gediminas.

Netrukus vyras sukūrė šeimą ir su ketveriais metais jaunesne žmona Erika susilaukė pirmagimės Smiltės. Ūgtelėjus atžalai Erika nutarė studijuoti architektūrą Horsense, Danijoje. Gediminas palaikė jos sprendimą, nes pamanė, kad Lietuvoje neturi ką prarasti.

„Sėdome visi ir išvažiavome“, – be dvejonių patikino G.Nadtočis-Natas.

Horsense žmona studijavo ir augino dukrą, o vyras susirado darbą logistikos įmonėje. Dainininkas karjerą danų bendrovėje pradėjo kaip sandėlio darbuotojas, vėliau ėjo sandėlio vadovo pareigas. Nepaisant to, kad pakilo pareigomis, Gediminas visąlaik dirbo tą patį darbą kaip ir kiti darbuotojai – tvarkė, nešiojo daiktus.

Įsikurti Horsense emigrantams padėjo lietuvių šeima, kurioje Nadtočiai kiek laiko pagyveno, kol susirado būstą nuomai.

„Turi užtaikyti tokį nuomotoją daną, kuris išnuomotų butą svetimšaliui. Niekas tuoj pat neskuba, pasako: galime išnuomoti, bet po mėnesio. Tiesiog kai kurių niuansų nežinojimas apsunkina gyvenimą Danijoje.

Bet laikui bėgant viskas stojosi į savo vietas. Įėjome į ritmą, kokiu gyvena danai“, – užsiminė pašnekovas.

Norint jaustis visavertiškai lietuviams teko mokytis danų kalbos. Gediminui ji skambėjo kaip paukščių čiulbėjimas miške. Bet tai nesutrukdė šeimai išmokti kalbėti daniškai – jis su žmona lankė kursus, dukra daniškai šnekėjo su vaikais darželyje.

Gediminui liežuvis atsirišo darbe bendraujant su danais jų kalba. Dukra nepamiršo ir lietuvių kalbos, nes namuose šeima kalbėjo gimtąja kalba.

Horsense gimė antroji Nadtočių dukra Tėja, kuriai dabar treji metai. Jos sesuo dešimt metų vyresnė, mokėsi daniškoje mokykloje, kai tėvus aplankė mintys grįžti į Lietuvą.

„Buvome nusipirkę namą Horsense, gyvenimas nusistovėjo, bet staiga užklupo koronaviruso pandemija, kuri ėmė įvykius dėlioti savaip“, – apie grįžimo į tėvynę priežastį kalbėjo Natas.

Interjero dizainere dirbusi žmona dabar palaikė sutuoktinio norą grįžti namo ir siekti dainininko karjeros, nes vyras nesijautė labai laimingas dirbdamas ne itin mėgstamą darbą. Erika net stumtelėjo Gediminą dainuoti Horsenso chore.

Tuomet jam atgijo noras dainuoti, nes po pasirodymo „Danguje“ buvo pamiršęs, ką tai reiškia.

„Vėl širdis suvirpėjo. Visa tai, kas buvo svarbiausia, – meilė dainavimui, scenai, gerbėjų dėmesys – užgniaužiau ir paslėpiau savyje, nes jau dariau tai, ką vyrui reikėjo daryti“, – prisiminė Natas.

G.Nadtočį-Natą buvo apėmusi nuojauta, kad dėl pandemijos jis gali netekti darbo, nes buvo tikėtina, jog bus mažinami etatai.

Įmonėje dirbo gerokai daugiau danų negu svetimšalių, todėl lietuviui kirbėjo jausmas, kad jo paslaugų gali būti atsisakyta.

„Bet to nereikėjo išlaukti, mes išvykome, ir viskas nutrūko“, – pasakojo G.Nadtočis-Natas, pirmiau į Lietuvą išsiuntęs žmoną su vaikais, o pats pargrįžęs tik šių metų vasarą.

Pardavę namą Horsense Nadtočiai įsigijo būstą Vilniaus pakraštyje. Dukros lanko lietuviškas mokymo įstaigas. Vaikams priprasti nebuvo sudėtinga. „Manau, jog Tėja nepastebėjo, kad mes atsikraustėme į Lietuvą, juk jai buvo dveji metai“, – nusijuokė tėvas.

Gedimino šeima susidraugavo su kaimynais ir jaučiasi taip, tarsi čia daug metų gyveno, tarsi niekur nebuvo išvykę.

Žmona čia taip pat kuria interjerus, o vyras grįžta į pramogų verslą. Natas viliasi, kad nereikės griebtis kito darbo ir jis pragyvens iš koncertų. „Nebenorėčiau dirbti nemėgstamo darbo, jo jau pasisotinau“, – patikino pašnekovas.

Natas į sceną kabinasi savarankiškai – veda renginius, fotografuoja, įrašinėja dainas.

Nors „Danguje“ Natas su draugu parašė populiarią dainą „Pirma valanda dvidešimt penkios minutės“, dabar nesiryžta kurti naujų kūrinių. Ją Natas moka groti gitara.

Bet dabar G.Nadtočiui-Natui į pagalbą atėjo buvęs projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyvis, muzikos prodiuseris Arvydas Martinėnas-Vudis ir atlikėjas, poetas Paulius Stalionis, kurie buvusiam konkurentui parašė dainą „Laimėjom“.

Ji, kaip ir kitos Nato dainos, pasakoja apie romantišką meilę.

Juk tokie kūriniai greičiausiai pasiekia gerbėjų ausis, ne veltui ją Natas neseniai pristatė pramoginėje televizijos laidoje.

Nors dainininkas nebesiruošia blaškytis, ieškoti laimės svetur, jį neseniai buvo aplankęs jausmas, kad į Lietuvą grįžo atostogų.

Tačiau kvietimai į televizijos laidas Natui suteikė galimybę iškilti kaip dainininkui.

Kai socialiniame tinkle Natas pasidalijo nauju kūriniu, juo džiaugėsi ir draugai Danijoje. „Daug jų pasveikino, kad išleidau tą dainą. Danai rašė: nieko nesuprantame, ką dainuoji, bet labai gražiai skamba“, – nusijuokė dainininkas.

Pavardės šaknys – ukrainietiškos

- Dainininko G.Nadtočio-Nato senelis kilęs iš Poltavos miesto Ukrainoje. Bet Gedimino tėvas ir dvi vyresnės jo seserys gimė tremtyje Sibire. „Mano senelis ir močiutė susipažino Sibire“, – apie giminės šaknis užsiminė Natas.

- Iš tremties šeima grįžo į Elektrėnus. Čia prasideda lietuviška šeimos istorija, kuri nusidriekė iki sostinės – G.Nadtočis-Natas gimė Vilniuje. Dainininkas vaikystėje daug vasarų praleido pas senelius Elektrėnuose, prie ežero.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.