Prisiminęs mokyklą Rimvydas Širvinskas-Makalius ypač gailisi dėl dviejų dalykų

Verslininkui, kelionių organizatoriui Rimvydui Širvinskui-Makaliui (32 m.) mintis apie tai, kad nori sieti savo gyvenimą su kelionėmis, atėjo į galvą dar šeštoje klasėje po pirmosios kelionės su klase į užsienį – į Latviją. Nuo tada jis kryptingai siekė savo tikslo, o jo verslo užuomazgos atsirado dar besimokant dvyliktoje klasėje.

Mokyklos laikas Rimvydas per metus išvykdavo į vieną kelionę, o dabar jas skaičiuoja dešimtimis.<br>Lrytas.lt koliažas
Mokyklos laikas Rimvydas per metus išvykdavo į vieną kelionę, o dabar jas skaičiuoja dešimtimis.<br>Lrytas.lt koliažas
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydas mokykloje buvo pirmūnas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydas mokykloje buvo pirmūnas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Ekskursija su klase į Tado Ivanausko muziejų Kaune.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Ekskursija su klase į Tado Ivanausko muziejų Kaune.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydui autografą duoda mokykloje apsilankęs lakūnas Jurgis Kairys.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydui autografą duoda mokykloje apsilankęs lakūnas Jurgis Kairys.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydas – abiturientas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rimvydas – abiturientas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Besimokydamas 9-10 klasėje Rimvydas aiškiai suprato, kad savo ateitį nori sieti su turizmu, ir siekė savo tikslo.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Lrytas.lt

Jan 12, 2023, 8:56 AM

Šįkart Rimvydo paprašėme papasakoti apie tai, koks jis buvo vaikas ir ką atsimena iš mokyklos laikų.

– Ar mokyklą atsimenate su nostalgija? pirmiausia paklausiau Rimvydo.

– Tiesą sakant, didelės nostalgijos jai nejaučiu – ko gero, man kaip asmenybei reikšmingesnės buvo studijos kolegijoje, ten aš atradau save, labiau atsiskleidžiau, ten lavinosi mano charakteris.

Mokykloje viskas buvo gerai, iki šiol bendrauju su keliais klasės draugais, bet kai rugsėjo pirmąją pamatau vaikus, traukiančius su gėlėmis į mokyklą, sentimentų nejaučiu. Veikiau atvirkščiai – pajuntu užuojautą, nes dažnai tie vaikai eina nuleidę galvas.

Kita vertus, tik baigęs mokyklą supratau, kad esu jai už daug ką dėkingas.

– Kokia buvo jūsų mokykla?

– Tai buvo Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla, ją lankiau visus dvylika metų. Kai man buvo šešeri, mano tėvai išsiskyrė. Vėliau mama ištekėjo antrą kartą ir mes persikraustėme gyventi į kitą miesto galą, bet mokyklos keisti nenorėjau.

Permainų aš nemėgstu, o tuo metu mokyklos keitimas man atrodė kaip rimta trauma – turbūt panašiai jaustųsi suaugęs žmogus, kuriam tektų iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Dėl to šešerius metus kasdien važinėjau troleibusais iš Antakalnio į Naujamiestį.

Mano mokykla buvo išskirtinė tuo, kad joje buvo baseinas, kurį lankė daugelis moksleivių. Tačiau aš jo nelankiau – tai yra vienas iš dviejų dalykų, dėl kurių dabar labai gailiuosi. Vanduo manęs tada netraukė, nelabai su juo esu susidraugavęs ir dabar, nors norėtųsi.

Antrasis dalykas, dėl kurio labai gailiuosi – nuo vienuoliktos klasės pas mus vyko automobilizmo pamokos, jose galima buvo pasiruošti vairavimo egzaminui ir baigiant mokyklą išsilaikyti teises. Aš to nedariau, nes atrodė, kad man to niekada nereikės. Bet, aišku, greitai vairavimo teisių dar ir kaip prireikė.

– O koks jūs buvote mokinys?

– Buvau labai geras mokinys, pirmūnas. Net nežinau, kaip man tai pavykdavo. Sugebėdavau užsibrėžti tikslus, pasakydavau sau, kokių trimestro rezultatų noriu pasiekti, ir jų siekdavau.

– Kurios pamokos jums labiausiai patiko, o kurios nepatiko? Gal kai kurie dalykai atrodė tiesiog nereikalingi?

– Mokydamasis vyresnėse klasėse jau suvokiau, kad savo gyvenimą noriu sieti su kelionėmis, tad labiausiai koncentravausi į tuos dalykus, kurie, kaip nusprendžiau, man bus reikalingiausi studijose ir darbe. Tai buvo lietuvių, anglų, vokiečių kalbos, geografija, matematika (kai kurie klasės draugai rinkosi rusų kalbą, sakydami, kad ją jau moka, tad nereikės mokytis – aš šiuo lengvesniu keliu nenuėjau, nors rusų kalbos iš kiemo draugų buvau neblogai pramokęs).

Pačiam keista, bet įdomiausios man būdavo matematikos pamokos, būdavo gražu, kai visi skaičiukai susidėliodavo taip, kaip reikia. Gal tada ir atrodė, kad matematikos lygčių gyvenime nereikės, nes svarbiausia – skaičiuoti pinigus, bet dabar puikiai suprantu, kad matematika dar ir lavina loginį mąstymą, be to, padeda priimti įvairius sprendimus, kad ir įsirengiant būstą ir skaičiuojant kvadratinius metrus.

Labai patiko ir geografija, net perskaitydavau vadovėlio temas į priekį, nes buvo labai įdomu.

Bet ir tuos dalykus, kurių, kaip rodės, gyvenime neprireiks, man pavykdavo išmokti ir gauti gerus pažymius. Nors chemija ir fizika man labai nepatiko ir atrodė sunkiai suvokiami dalykai.

Atsimenu, buvo tokie milžiniško dydžio biologijos vadovėliai. Per pamokas mes su klasės drauge, sėdėdami pirmame suole, ant tų vadovėlių pasidėdavome žurnalus ir vietoj temų apie augalų sandarą skaitėme juos – ji kažkokį merginų žurnalą, aš – apie keliones.

Bet dabar, būna, žiūriu kokią televizijos viktoriną ir pagalvoju, kad būtų gerai, jei mokykloje būčiau daugiau dėmesio skyręs biologijos ar istorijos pamokoms.

– Kaip suprantu, elgėtės gražiai ir mamai dėl jūsų išdaigų su mokytojais aiškintis nereikėdavo?

– Taip, buvau gerietis. Iš pamokų esu bėgęs tik nenoromis tuomet, kai visa klasė tą darė. Kartą esu turėjęs pastabą dėl elgesio pažymių knygelėje: „Pamokų metu mėtėsi rašteliais.“ Na, bet tuomet buvo toks etapas, kai susirašinėti rašteliais per pamokas atrodė labai svarbu (turbūt dabar moksleiviai tam naudoja telefonus).

– O ar lankėte būrelius?

– Labiausiai man įsiminė bibliotekos būrelis. Ten skaitydavome knygas, be to, padėdavome bibliotekininkei tvarkingai išrūšiuoti knygas. Už tai būrelio vadovė mus pavaišindavo pietumis ar skanėstais – turbūt ši dalis man patiko labiausiai.

– Ar buvo mokytojų, kurie įsiminė kaip labai geri ir atvirkščiai – labai blogi?

– Anuomet kai kurių mokytojų nemėgau, bet, kai dabar pagalvoju, iš esmės jie visi (ir jauni, ir priartėję prie pensijinio amžiaus) buvo mums geri, o štai mūsų klasė kartais elgdavosi blogai, buvome nusiteikę prieš kai kuriuos mokytojus ir juos engdavome, kartais net pravirkdydavome... Dabar dėl to gėda ir norisi tų mokytojų atsiprašyti.

Tai, kad visi mokytojai mumis rūpinosi ir norėjo mums gero, aš supratau po kelerių metų. Tada per Mokytojų dieną nuvykau į savo buvusią mokyklą, norėjau nuoširdžiai pasveikinti visus savo mokytojus, tik ne visus juos pavyko sutikti.

Po to dar nuėjau į mokyklos valgyklą, kur dirbo tos pačios virėjos, kaip ir man besimokant, ir buvo tokios pačios bandelės su cinamonu bei mini picos – atsisėdau pavalgyti ir man tai buvo gana jautrus momentas.

Labai šauni buvo mano pradinių klasių mokytoja, ją su bendraklasiais lankėme ir vėliau. Labai patiko ne tik geografijos dalykas, bet ir jo mokytoja. Beje, ji vis dar dirba toje pačioje mokykloje ir neseniai su manimi susisiekė, kvietė į susitikimus su moksleiviais, kad papasakočiau apie įvairias šalis.

Mielai eisiu į tuos susitikimus – juk kai pats buvau mokinys, man būtų labai patikę paklausyti žmogaus, pasakojančio apie dalyką, kurį išmano – taip daug smagiau mokytis negu iš vadovėlio.

Jeigu dabar koks moksleivis man pasakytų, kad mokykla jį nervina, atsakyčiau, kad taip, ir mane ji nervindavo, bet tai yra tikrai svarbus dalykas, duodantis tvirtus pamatus tolesniam gyvenimui.

– Kaip ten nutiko, kad dar besimokydamas jūs sumanėte tapti keliautoju?

– Vieną dieną baigdami šeštą klasę vykome su klase į ekskursiją į Latviją – lankėmės Rygoje, Jūrmaloje, vandens atrakcionų parke (Lietuvoje jų tada dar nebuvo). Iki tol būdavo klasės ekskursijų po Lietuvą, kurios man ypatingų emocijų nekėlė, o ta pirmoji kelionė į užsienį mane labai sujaudino – viskas atrodė gražu ir ypatinga. Ir dabar aiškiai atsimenu, ką tą dieną veikėme, nors praėjo beveik 20 metų. Tada ir supratau, kad noriu daug keliauti, o 9–10 klasėje aiškiai suvokiau ir tai, kad noriu darbo, kuris būtų susijęs su kelionėmis ir turizmu.

Kai iš tos ekskursijos paryčiais grįžome namo, mamai iš karto pasakiau, kad nuo šiol taupysiu pinigus kelionėms. Ir savo tikslo siekiau – sąžiningai visus metus taupydavau kišenpinigius, stengdavausi kuo taupiau suktis mokyklos valgykloje, atsisakydavau gimtadienio dovanų. Suvokiau, kad man svarbiau ne nauja magnetola, o geri įspūdžiai. Priartėjus vasarai tėvai, seneliai dar kažkiek pinigų pridėdavo – ir nuo trylikos metų kartą per metus per atostogas išvykdavau į išsvajotą kelionę.

Vėliau, dešimtoje vienuoliktoje klasėje, yra buvę ir po kelias keliones per metus, mat dalyvaudavau konkursuose, kur reikėjo aprašyti savo kelionių įspūdžius, ir tris kartus pavyko laimėti skrydžio bilietus – į Romą, Taliną ir į Atėnus. Man ir dabar sunku suprasti, kaip tada mama mane, šešiolikmetį vienturtį sūnų, sutikdavo išleisti vieną į užsienį, bet kažkaip pavykdavo išsiprašyti.

– Ir jūsų verslo užuomazgos buvo jau mokyklos laikais?

– Taip, 2009 m., besimokydamas dvyliktoje klasėje, įkūriau savo kelionių tinklaraštį (tik pajamų jis dar nenešė), domėjausi, kaip galima imtis individualios veiklos, kaip tvarkomi mokesčių reikalai. Greitai po mokyklos baigimo ir įkūriau savo įmonę.

Tiesą sakant, mokyklos palaikymo tuomet nejaučiau. Gal devintoje klasėje turėjome ekonomikos pamokas, bet praktinių žinių ir motyvacijos jose gavome nedaug. Kai kurie mokytojai yra atvirai sakę, kad nėra čia ko jaunam žmogui galvoti apie verslą – jų supratimu, savo verslo imtis gali nebent daug mokslų baigę ir patirties sukaupę, namą ir tvirtą pagrindą po kojomis turintys ūsuoti dėdės. Džiaugiuosi, kad jų nesiklausiau ir ėjau savo keliu – man atrodė, kad labai gerai pradėti verslą, kol esi jaunas ir neturi ko prarasti.

Neabejoju, kad dabar laikai jau pasikeitę ir mokytojai mąsto kitaip, o mokyklose verslumo ugdymui skiriama daugiau dėmesio. Nesakau, kad visus moksleivius turime raginti tapti verslininkais, tačiau elementarios ekonominės žinios reikalingos kiekvienam.

Naujienų portalas lrytas.lt rengia projektą „Lietuvos mokytojas 2023“, kuriame publikuojama geroji mokytojų darbo patirtis, švietimo lyderių istorijos, žinomų žmonių prisiminimai apie mokytojus ir svarbiausia – 8 kategorijose nominuojami mokytojai, švietimo lyderiai.

Siūlykite savo mokytojus ir balsuokite už juos. Registruoti mokytojus galima šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.