– Kas jus įkvepia gyventi?
– Atsakomybė. Pirmiausia atsakomybė trims vaikams, paskui – sau, visuomenei, planetai, kurioje gyvenu.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Gyva muzika. Atsisukčiau, jeigu gatvėje ar restorane kas nors grotų.
– Koks patinka patiekalas?
– Esu labai atvira įvairiems skoniams – man patinka įvairių šalių virtuvės. Bet labiausiai turbūt itališka ir lietuviška virtuvė, iš kurios galėčiau pasirinkti kokį nors patiekalą, bet vieno mėgstamiausio neturiu.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Natūralių rytietiškų kvepalų su tam tikro medžio nata.
– Geriausia gauta dovana?
– Man patinka patirtys. Todėl dovana, kurią gaunu kaip patirtį, yra geriausia. Tai gali būti aplankyta nauja vieta, veiksmas, kurio dar nedariau.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... yra ten, kur atrandi ramybės būseną. Tai gali būti namuose, miške, bendraujant su draugais. Tai – akimirka.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be kavos. Bet kavos gėrimas man pirmiausia dera su draugyste, bendryste – ją reikia gerti su draugais.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Giliai pakvėpuoju, tuomet atsiranda ramybės būsena arba atrandu savo rojų.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Kvėpavimas, draugai, vanduo. Tai gali būti ir stiklinė vandens, kurią išgeriu, ir maudynės upėje, ežere.
– Blogiausias įprotis?
– Mažai miegu, kartais labai mažai – tris valandas. Manau, kad nuo to kenčia visi jauni verslininkai, bet bėgant laikui reikėtų išmokti suderinti dienotvarkę.
Po truputį stengiuosi surasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, nes prie komandos prisijungia daugiau žmonių ir palengvina mano kasdienybę. Bet kai per daug atsakomybės ir pareigų prisiimu pati, lieka mažiau laiko miegui.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Daug ką. Aš visada ieškau, kur būtų galima tobulėti. Tuomečiame Vilniaus Gedimino technikos universitete baigiau tarptautinio verslo magistrantūrą, vis pasvarstau, kad norėčiau studijuoti doktorantūroje.
Manau, kad ateityje to imsiuosi, bet dabar man įdomu šokti, prisiminti, kaip reikia stovėti ant galvos ar daryti salto, nes anksčiau tai mokėjau.
Gyvenimas susideda iš įvairių dalykų, kurių kasdien išmokstame. Man labai įdomu interjeras, dizainas, architektūra, menas, norėčiau į tas sritis pasigilinti daugiau.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Norėčiau pamatyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paklausti apie jo žiaurumą. Juk istorija prisimins jo žiaurumą, bet niekas neprisimins jo kaip didvyrio.
O ką norėčiau pakviesti kavos puodelio? Man visada patiko ir tebepatinka JAV televizijos žvaigždė Oprah Winfrey. Būtų malonu su ja išgerti kavos, pabendrauti.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Nemanau, kad esu vien tik verslininkė, aš esu daug kas – mama, draugė, aktyvi pilietė, savotiška menininkė. Nežinau, kuo dar norėčiau tapti.
– Drąsiausias sprendimas?
– 2005 metais bėgimas iš Etiopijos per Sacharą devynias paras be pakankamų vandens atsargų, plaukimas sukiužusia valtimi su nelegaliais migrantais per Viduržiemio jūrą į Maltą.
Kai šiandien apie tai galvoju, neįsivaizduoju, kad dabar tam ryžčiausi, bet tuomet man buvo 19 metų.
Tuo metu kontrabandininkai viename visureigyje vežė 26 žmones – įsivaizduokite, mes kaip sardinės susispaudėme, todėl vandens reikėjo tikrai daug. Nors buvo keli po 25 litrus plastiko indai su vandeniu, jame buvo juntamas benzino kvapas, kad žmonės negertų. Susidrėkini burną ir nebenori gerti tokio vandens.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Kai trise ėjome į naktinį žygį nuo Verkių rūmų iki Žaliųjų ežerų. Ten maudėmės. Ryte grįžome iš žygio – buvo labai įdomu, juokinga.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Etiopiško sviesto, kurio įsidedu į kavą. Mano kavinėje „Eskedar Coffee Bar“, įsikūrusioje Signatarų namuose Vilniuje, lankytojai taip pat pamėgo kavą su sviestu.
– Mėgstamiausias posakis?
– Nedaryk to, ko nenori, kad kiti tau padarytų. Jį dažnai sakau savo vaikams. Jeigu kitus skaudini, vadinasi, ir kiti gali tave skaudinti. Jeigu meluoji, ir kiti tau gali meluoti.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Amerikiečių rašytojo Dano Simmonso mokslinės fantastikos trilogija „Hyperion“, kuri nėra išversta į lietuvių kalbą, ir amerikiečių filmas „Forestas Gampas“. Man patinka knygos ir filmai, kurie verčia mąstyti.
Mano minėtoje knygoje kalbama apie ateitį, tad verčiama galvoti, mirtingumas gerai ar blogai, kaip išspręsti vandens, kurio ištekliai nėra neišsenkantys, trūkumą. Menas turi provokuoti mąstymą, padėti išgryninti vertybes, geriau suprasti realybę. Juk dėl to žmogus auga dvasiškai.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Beveik jokios. Makiažą darausi labai retai. Galbūt geriausia, ką darau, – drėkinu odą kokosų arba taukmedžių aliejumi.
– Meilė – tai...
– ... teigiama energija, kurią galima jausti, dovanoti kitiems. Svarbu, kad ji skleistųsi ir žmogus taptų geresnis, stipresnis, laimingesnis, o tu visa tai pajustum.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Kaip geriausią. Bet tegu vertina savo nuožiūra, pirmiausia jie mane turėtų pažinti.
