Deimantų žinovas iš Izraelio Lietuvoje pamilo ne tik šaltibarščius

Vilniuje neseniai viešėjęs Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris čia lankosi jau ne pirmą kartą. Lietuviškų šaknų turintis vyras aplankė Ukmergę, o didžiulį įspūdį jam paliko paragauti šaltibarščiai.

Trijų vaikų tėvas juokauja, kad pagrindinis jo darbas – užtikrinti ketvirtą kartą deimantų versle.<br>Lrytas.lt koliažas.
Trijų vaikų tėvas juokauja, kad pagrindinis jo darbas – užtikrinti ketvirtą kartą deimantų versle.<br>Lrytas.lt koliažas.
Iš Lietuvos, Ukmergės, yra kilusi jo močiutė iš mamos pusės Rachel.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Iš Lietuvos, Ukmergės, yra kilusi jo močiutė iš mamos pusės Rachel.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Trijų vaikų tėvas juokauja, kad pagrindinis jo darbas – užtikrinti ketvirtą kartą deimantų versle.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Trijų vaikų tėvas juokauja, kad pagrindinis jo darbas – užtikrinti ketvirtą kartą deimantų versle.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Shai žmona Tal – teisininkė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Shai žmona Tal – teisininkė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Shai žmona Tal – teisininkė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Shai žmona Tal – teisininkė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos garbės konsulas Izraelyje Shai Schnitzeris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

2023-07-27 11:00

„Kai buvau vaikas – mano močiutė gamindavo šaltibarščius – jų visiškai nemėgau. Ragaudamas tikėjausi, kad jie bus saldūs, nes rožiniai, bet kai supratau, kad ne – atsisakiau juos valgyti. Tačiau skonis keičiasi, juk ir alyvuogių nemėgsta daugelis vaikų.

Dabar šaltibarščiai man labai skanūs, o labiausiai mane žavi šios sriubos spalva! Kai esu Lietuvoje, visada jų paragauju. Jie man primena senesnius laikus, šeimos susibūrimus. Lietuva man atneša jausmą, kad esu savo šaknyse.

Vaikystėje, pamenu, mūsų namuose dažnai būdavo svečių iš Lietuvos. Būti kartu, padėti vieni kitiems, – apie tai buvo mūsų susitikimai, mano širdyje palikę itin stiprų šeimos vieningumo jausmą“, – atviravo Shai.

Iš Lietuvos, Ukmergės, yra kilusi jo močiutė iš mamos pusės Rachel. Iš jos Shai ne kartą girdėjo pasakojimus apie vasaros keliones į Palangą, apie šalies istoriją ir savo šaknis.

„Man tai – artima ir asmeniškai svarbu, tai mano šeimos praeitis, todėl Lietuvoje lankausi ne pirmą kartą – jau buvo čia prieš kelerius metus. O būdamas Lietuvos garbės konsulas Izraelyje stengiuosi daryti viską, ką galiu, kad sujungčiau šių dviejų šalių žmones, kad tarpusavyje bendrautų ir bendradarbiautų mūsų įmonės ir vyktų kultūriniai mainai

Lietuva ir Izraelis – nors šias šalis ir skiria nemažai kilometrų, labai panašios, žmonės čia – nuostabūs. Noriu, kad mūsų valstybės kartu augtų, čia bendravimas labai svarbus. Padaryti taip, kad vizija – bendraujantys verslai, ambasados, ambasados, kultūra, menai, muzika, kinas, parodos, sportas – tai didelė šalių tapatybės dalis, taptų draugystės tiltais. Ryšys, draugystė kuria ir duoda daug.

Statyti tiltus ir įsitikinti, kad žmonės galės pasiekti vieni kitus. Tiesioginiai skrydžiai, ne tik pigiųjų bendrovių, – taip pat mūsų vizija. Man tai – ne verslas, o misija. Tikiu šia galimybe ir noriu, kad mūsų šalys taptų partnerėmis daugelyje sričių“, – pasakojo vyras.

Shai pasakojo, kad jo seneliai į Izraelį atkeliavę iš skirtingų šalių – Lietuvos, Vokietijos, Vengrijos ir dabartinės Rumunijos teritorijos. Tad įvairovė nemenka, o tradicijos – skirtingos.

„Esu turtingas, jei kalbėsime apie kilmę, patirtis, pasaulėžiūrą. Ir labai tuo džiaugiuosi, didžiuojuosi“, – sakė vyras.

Shai – didelės kompanijos „S. Schnitzer Diamonds Ltd.“, užsiimančios deimantų gamyba ir prekyba – palikuonis. Jo senelis, tėvas ir dabar – jis apie deimantus gali kalbėti valandų valandas.

„Dažnai pusiau juokais, pusiau rimtai sakau, kad mano darbas – užtikrinti, kad mūsų šeimos versle būtų ir ketvirtoji karta, bei kad ji taip pat norėtų domėtis deimantais. O kadangi mūsų šeimoje niekada nebuvo nurodymų, ką vaikas turi rinktis, ir mano vaikai savo ateitį rinksis patys. Tikiuosi, kad nors vienas iš trijų susidomės deimantais“, – šypsojosi dvi dukteris ir sūnų su žmona Tal, kurios vardas lietuviškai būtų Rasa, auginantis vyras.

Vyras prisiminė, kad deimantų kompanijoje jis pradėjo lankytis jau vaikystėje. Be to, kad buvo supažindintas su pareigomis, studijavo dokumentus ir mąstė, ką jis galėtų veikti jau devintą dešimtmetį skaičiuojančioje šeimos kompanijoje.

„Kiekviena karta padaro ką nors, kad verslas keistųsi ir plėtotųsi. Mano senelis pats įkūrė gamybos patalpas ir pats įsitraukė į verslą – jis buvo prekiautojas. Senelis pirko poliruotus deimantus ir juos pardavinėjo ne tik savo šalyje, bet ir kitur Europoje, Japonijoje, tolimuosiuose Rytuose.

Į verslą atėjęs mano tėvas jau ėmėsi gamybos – deimantų poliravimo. Jis pirko neapdorotus deimantus, pjaustė juos ir poliravo. Žinoma, svarbiausia čia buvo patikimi tiekėjai.

Gaminiai buvo parduodami Izraelyje arba keliaudavo į mūsų biurus Niujorke, Honkonge, buvo parduodami Europoje ir Japonijoje – pastarojoje mes dirbame jau 70 metų.

Aš kompanijoje ėmiausi ir juvelyrikos. Tai nebuvo siekis tik plėsti mūsų produktų pasiūlą – mes pajutome to poreikį. Ateidavo draugai ir klausdavo, ar mūsų patikimi deimantai gali tapti papuošalu tose pačiose rankose.

Anksčiau parduodavome deimantus ir rekomenduodavome juvelyrus. Bičiuliai žinojo, kad mano senelio įsteigta deimantų birža, kurios prezidentu jis buvo 26 metus, – produkto kokybės garantas, patikimumas.

Kai parduodi deimantą – paspaudi vienas kitam ranką ir sandoris įvyko. Juvelyrikoje kelias ilgesnis – čia atsirado ir klientų aptarnavimas. Tačiau mes matome laimingas istorijas, kuriame ne tik nuostabius papuošalus nuo idėjos iki papuošalo, kurie yra simboliai ir galbūt bus perduoti iš kartos į kartą, istoriją ir tai – mūsų aistra. Šiandien mūsų juvelyrikos dizaineriai ir gamyklos – išskirtinai tik Izraelyje. Tradicija ir inovacijos mūsų mintyse eina koja kojon“, – pasakojo Shai.

Paklaustas, koks buvo jo pirmas pačiupinėtas deimantas, Shai prisiminė, kad jam, vaikui, buvo duotas karato akmuo, kad vaikas pamatytų jo spindesį. Jis turėjo suprasti ir nustatyti jo kokybę.

„Kai grįžau iš kariuomenės, turiu kitą stipriausią prisiminimą: gavau poliruoti trijų karatų neapdorotą deimantą. Tai buvo iššūkis – turi jį nupoliruoti, bet nesugadinti. Perpjovėme jį į dvi dalis ir apdirbome. Tai – viena įdomiausia mano patirčių“, – pasakojo vyras.

Paklaustas, koks brangiausias deimantas buvo parduotas jų šeimos kompanijoje, verslininkas susilaikė nuo detalių kas ir kada juos nusipirko – tai paslaptis, tačiau atskleidė, kad tai buvo keletas deimantų, kiekvienas kurių vertas kelių milijonų eurų. Šie akmenys buvo išskirtiniai forma, spindesiu, spalva ir, žinoma, dydžiu.

Koks buvo pirmasis papuošalas, kurį deimantų žinovas įteikė savo žmonai? Tai, pasak vyro, buvo sužadėtuvių žiedas.

„Nenorėjau sukurti jai netikro, lūkesčių neatitinkančio įspūdžio. Pirma dovana Tal buvo apyrankė iš mažų deimantų, o pirmas didelis akmuo – sužadėtuvių žiede. Šio papuošalo akmenį poliravau pats, prisidėjau prie jo kūrybos ir prižiūrėjau, kaip jis gaminamas – norėjau matyti ir žinoti visą procesą – nuo neapdoroto deimanto iki nuostabaus žiedo.

Man pasisekė, kad Tal tuomet ištarė „Taip“, – pasakojo laimingas vyras ir prisiminė, kaip jo bičiulis mylimajai piršosi įteikdamas jai tiesiog deimantą dėžutėje, o ne papuošalą – ši nesutiko tekėti. Shai įsitikinęs – sėkmingoms piršlyboms reikia ne tik tinkamo žmogaus, bet ir tinkamo žiedo su deimantu.

Paklaustas, ar žmonai deimantus dovanoja visomis progomis, Shai juokėsi, kad kitokių dovanų jis nežino. Ir patikino, kad jam pasisekė – Tal tikrai mėgsta deimantus, o kiekviena nauja kolekcija – puiki proga pamaloninti žmoną. Kitokios dovanos jai – kelionės, įspūdžiai, drabužiai.

Dukros be galo nori prasiverti ausis, kad galėtų nešioti auskarus su deimantukais. Tačiau tai tėvai kol kas draudžia – tegu kiek paauga. Mažoji, pasak Shai, seka sesers pėdomis, todėl jų norai – tokie patys.

„Dukroms esu pasakęs, kad padovanosiu joms po pirmą žiedą su deimantu. Tačiau antrąjį jau dovanos jų vyrai. Auskarai – kai bus vyresnės“, – šypsojosi jis.

S.Schnitzer patikino, kad jų šeimoje yra ne vienas dirbinys – simbolinę reikšmę turintys auskarai, vėriniai, susiję su įvairiomis šeimos sukaktimis, su deimantais, kuris perduodamas iš kartos į kartą – juk šį verslą šeima valdo jau 80 metų.

Vidurinioji aštuonmetė Shai dukra, kaip juokėsi tėvas, pamišusi dėl deimantų, kai tik turi progos – ji laiką leidžia biure, stebi spalvas, pjūvius, domisi šių akmenų poliravimu.

„Taip, šiai dienai – jai tai be galo įdomu. Matysime, kaip jie nuspręs užaugę, o dabar atrodytų, kad sūnui įdomūs verslo užkulisiai, o vidurinėlei – deimantai ir jų apdorojimas“, – sakė jis.

Shai neslėpė – jo kasdienė rutina gana intensyvi ne tik darbuose, bet ir namuose. Su žmona Tal tris vaikus – vienuolikmetį sūnų bei aštuonmetę ir keturmetę dukteris – auginantis vyras itin mėgsta keliones su šeima, nes jos ištrina rutiną. Viena jo svajonių – į Lietuvą atostogų atsivežti ir žmoną bei vaikus.

„Pirmiausia planuodami atostogas nusprendžiame, kur norime keliauti. Dažnai į keliones leidžiamės su mano tėvais bei broliu ir seserimi bei jų šeimomis – kompanija susidaro tikrai nemenka.

Kas mums svarbiausia kelionėse? Gauti tai, ko negausime namuose kiekvieną dieną. Ieškome įspūdžių.

Atostogoms ieškome ne to, ką turime namuose – Izraelyje puikūs paplūdimiai, o vasarą temperatūra šoka gerokai virš 30 laipsnių šilumos. Tad vasarą mes leidžiame ten, kur vėsu – atostogaujame kalnuose, Alpėse. Šiandien Vilniuje vėsu ir lyja – puikus oras atostogoms. Sakau tai visiškai rimtai.

Mums nereikia to, ką turime, ieškome kitokių kampų. Svajoju čia atvažiuoti rudenį. Žmona Lietuvoje yra buvusi, o vaikai – ne, todėl reikės paieškoti pramogų ir jiems. Noriu, kad jie sužinotų dar daugiau“, – pasakojo S.Schnitzeris.

Shai žmona Tal – teisininkė. Vyras juokavo, kad Izraelyje kiekvienoje šeimoje turėtų būti teisininkas ir gydytojas, tad pusė tradicijos jau įvykdyta. Be to, Shai tėvas teisininkas pagal išsilavinimą, teisės mokslus baigusi ir jo sesuo.

Tal sritis – nekilnojamojo turto projektai. Moteris turi biurą, kur dirba su savo partneriu.

„Ji labai užimta ne tik darbuose, bet ir namuose, jai sekasi daryti daug dalykų vienu metu, ko nepasakyčiau apie save. Be to, gaunu jos nuomonę ir apie juvelyrikos dirbinius, mums reikia klienčių – moterų nuomonės. Juk jos arba joms dažniausiai perkami deimantai.

Tiesa, namie turime pagalbos, bet Tal labai įsitraukusi į vaikų auklėjimą. Visų trijų vaikų ugdymo įstaigose ji – aktyvi tėvų komitetų narė.

Šiandieniniame gyvenime ir mes, ir mūsų vaikai, turi labai daug įtakų – pradedant socialiniais tinklais, TikToku, draugais ir panašiai. Turime viską matyti ir žinoti. Suteikiame vaikams išsilavinimą ir įrankius ko nors siekti gyvenime, mokome būti savarankiškais, bet iš toliau privalome jų veiklą stebėti itin atidžiai. Turime juos lydėti, nukreipti, rodyti tinkamą pavyzdį bendraudami su kitais žmonėmis.

Pateiksiu pavyzdį. Izraelyje itin populiari programėlė „Whats Up“. Vaikai telefonus mūsų šalyje turi nuo maždaug šešerių, kartais – aštuonerių metų. Šioje pokalbių programėlėje vaikai susikuria draugų pokalbių grupes.

Klasėje kartais nutinka taip, kad vaikai tiesiog išmeta kitus iš šios pokalbių grupės. Mes, tėvai, aiškiname: ar jūs suprantate, ką padarėte? Jei mes pasikviečiame draugų į namus ir paskui keliems pasakome išeiti – tai normalu? Įsivaizduokite, ką padarė jūsų mygtuko paspaudimas! Jiems tai atrodė paprasta, tereikėjo paspausti mygtuką. O ką tas paspaudimas padarė kitam vaikui, išmestajam?

Man tai labai svarbu, siekiu nurodyti tinkamo elgesio gaires ne tik sakydamas, bet ir rodydamas pavyzdį, gražiai elgdamasis su visais žmonėmis, kad taip nenutiktų.

Internetas gali būti labai pavojingas, kai nekontroliuoji vaikų žiūrimo turinio, bet duoda ir daug gerų dalykų – štai jaunėlė žiūrėdama interneto turinį mokosi kalbų, jai tai patinka. Neseniai išgirdome ją skaičiuojančią rumuniškai – išmoko pati“, – sakė garbės konsulas.

Itin daug dirbantis vyras vakarus ir savaitgalius visada stengiasi skirti šeimai, vaikams.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.