Eva pasakojo, kad nelaimė įvyko vakare apie 22 val., kai visi jau ruošėsi miegoti. Kiti jau buvo sugulę, o ji dar prausėsi po dušu, kai pradėjo mirguliuoti ir paskui dingo šviesa. Ji pašaukė vyrą, kad ją įjungtų, o jis, dar paburbėjęs, nuėjo įjungti saugiklių – ir per verandą pamatė, kad dega namo stogas.
„Tada visi skubiai pagriebėme drabužius, telefonus (dar buvo nelengva viską rasti, juk nebuvo elektros) ir išlėkėme iš namų. Vaikus nuvedžiau pas kaimynus, iškvietėme ugniagesius – jie atvyko gal per 15 min., bandė gesinti, bet praktiškai nieko iš namų neliko. Dėl ko taip nutiko, nežinome, sako, kad kažkas su elektra. Namą pasistatėme po vestuvių prieš penkiolika metų, neseniai dar paremontavome, laidai buvo nauji – vyras sako, kad gal pelės juos pragraužė“, – konstatavo Eva.
Ir pasidžiaugė, kad bent jau niekas nenukentėjo, įskaitant šunį, katiną ir vištas, kurie gyveno ūkiniame pastate šalia namų, kurio ugnis nepalietė, bet žmonėms gyventi jis niekaip netinkamas.
Taigi šeima dabar glaudžiasi pas vyro giminaitę, kuri gyvena su vaiku nedideliame dviejų kambarių name tame pačiame kaime. Sunkiausia ne dėl to, kad mažai vietos, o dėl to, kad nukentėjusiųjų sūnus turi autizmo spektro sutrikimą ir su elgesiu susijusių sunkumų.
Trylikametis gerai nesupranta, kas nutiko, ir vis prašosi į gimtuosius namus. „Jis vis nerimsta, kelia triukšmą, būna, vyras nusiveža jį prie namų likučių, jog parodytų, kad ten vien degėsiai – bet ir tai jo neįtikina, būna, jis bando nuvalyti nuo lovos nuodėgulius ir sako, kad vis tiek į ją gulsis“, – pasakojo mama.
Ką darys toliau, šeima dar nežino. Daiktais, produktais jau labai padėjo kaimynai, kiti geri žmonės ir „Maisto bankas“, taigi daiktų praktiškai netrūksta, o piniginės aukos, suprantama, labai praverstų.
Pasak Evos, labiausiai norėtųsi laikinai gauti namą ar butą, kuriame dėl sūnaus elgesio ypatumų galėtų gyventi atskirai nuo kitų žmonių. Geriausia būtų, kad būstas būtų Šalčininkų raj. ar Vilniaus raj. Šalčininkų pusėje (ji kasdien važiuoja į darbą Vilniuje – dirba valytoja vaikų darželyje, – tuo pačiu nuveža sūnų į daugiafunkcinę „Vilties“ mokyklą). Deja, seniūnijoje jie išgirdo, kad galimybės jiems skirti socialinį būstą, tegu ir laikiną, nėra.
Vėliau jiedu su vyru aiškinsis, galbūt pavyks gauti paskolą ir statytis naujus namus.
Geri žmonės jau padėjo
Šalčininkų raj. Akmenynės seniūnijos seniūnė Teresa Paškevič sakė, kad Evos šeima tvarkinga, darbšti, besirūpinanti vaikais, ir tikrai gaila, kad juos ištiko tokia nelaimė. Seniūnija, kaip ir priklauso tokiais atvejais, skirs vienkartinę pašalpą.
Be to, ir seniūnija prisideda prie iniciatyvos, kur feisbuke žmonės renka paramą šeimai. „Mūsų seniūnijoje gyventojų mažai, daugelis jų verčiasi sunkiai, bet visgi, kiek žinau, pavyko surinkti apie 1500 Eur. Taip pat dėl to, kad seniūnija maža, neturime jokio laisvo socialinio būsto, kurį galėtume šiuo metu šeimai pasiūlyti. Tačiau būtų galimybė, kad savivaldybė padengtų būsto nuomą, jei šeima išsinuomotų jiems tinkamą namelį ar butą. Suprantame, kad jiems dabar labai sunku, bet visgi šeima jauna, darbšti, galbūt pasiims paskolą, ir Dievas tikrai turėtų duoti jiems jėgų atsitiesti po tokios nelaimės“, – vylėsi T.Paškevič.
Norintieji prisidėti prie paramos E.Antonovič šeimai sužinos, kaip tą padaryti, čia.
