Šeimos restorane besidarbuojantis siras Muhamedas Mkhalalati mano, kad Vilniuje apsistojo ilgam, nes gimtojoje Sirijoje valdžia greitai nepasikeis, o verslas Lietuvos sostinėje sekasi ne taip jau blogai.

Lietuviškai kalbantis siras 22-ejų M.Mkhalalati nuo 2017 metų su broliu ir tėvais gyvena Vilniuje. Jie prieš 8 metus išvyko iš gimtojo Alepo miesto Sirijoje dėl nesibaigiančių karinių konfliktų.

Su tėvais pagyveno Baltarusijoje, buvo apsigyvenę Vokietijoje, bet galutinai apsistojo ir įsikūrė Vilniuje.

„Visai netyčia“, – į klausimą, kaip atsidūrė Lietuvoje, juokdamasis atsakė M.Mkhalalati ir tuoj pat išvertė šį klausimą į arabų kalbą savo 58 metų tėvui Nasehui, kuris Sirijoje buvo automobilių remontininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:23062895]][[ge:lrytas:lrytas:25505846]]

Tėvas klausėsi pokalbio ir tuo pat metu ruošė savo greitojo maisto užeigos „Helen“ klientams avinžirnių užtepėlę, gamino siriškus kebabus.

„Išvažiavau iš Sirijos, kai man buvo 14 metų. Pasiilgstu draugų, bet ir jie išvyko iš Sirijos, įsikūrė Europoje arba kur nors Turkijoje.

Kiekvienas turi savo gyvenimą. Nėra net laiko pasiskambinti ir pasikalbėti.

Kol valdžioje yra dabartinis Sirijos prezidentas, mes negalime sugrįžti namo“, – pasakojo Muhamedas.

Gyvendamas Lietuvoje jis puikiai išmoko lietuviškai. Iš pradžių mokėsi Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Ten buvo rusų draugų, todėl pirmiausia išmoko kalbėti rusiškai. O Rukloje lankė lietuvių kalbos pamokas.

Ten išbuvo apie metus. Tėvas Muhamedą ir jo brolį nuolat ragino mokytis lietuviškai, nes savo vaikų ateitį regėjo Lietuvoje.

„Lietuvių kalba yra sunki. Kai reikia kalbėti lietuviškai, aš mintyse reikalingas frazes verčiu iš arabų kalbos į lietuvių. Juk mano gimtoji kalba yra arabų. Dar moku angliškai.

Mano 15-metis brolis mokosi Jono Basanavičiaus gimnazijoje ir lietuviškai kalba geriau už mane. Jo tikslas – profesinė mokykla, jis norėtų tapti geru virėju ir virtuvės šefu.

Be to, kaip ir priklauso Lietuvoje, jis pamėgo krepšinį ir lanko Sostinės krepšinio mokyklą.

[[ge:lrytas:lrytas:29001426]]

Patalpose, kur sirai įkūrė savo užeigą, anksčiau buvo kepamos picos – čia veikė italų maisto restoranas.

„Kai patalpos atsilaisvino, pagalvojome, kad tai gera vieta arabiškam restoranui. Neapsirikome. Kol kas, kiek žinau, esame vienintelis arabiškas restoranas Vilniuje.

Darbo šiame restorane yra daug, tačiau malonu, nes dirbame sau ir kartu supažindiname vilniečius su Sirijos virtuve“, – sakė siras.

Muhamedas Vilniuje yra dirbęs Azijos maisto virtuvės restorane, moka pagaminti skanius sušius. Jis pripažįsta – ten buvo daug darbo. Tiesa, čia jo irgi netrūksta – dirba nuo 10 iki 23 val. Bet kai dirba sau – nepavargsta.

Vilniuje apsigyvenęs siras ne tik išmoko lietuviškai, bet ir pamėgo krepšinį