Pirmasis uždarbis ir didžiausios silpnybės, suryjančios sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria savo pinigines.

„Ne piniguose laimė, bet jie būtini, kad būtum laimingas“, – sako apžvalgininkas ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (42 m.).

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Švarkas, nes šiek tiek numečiau svorio, taigi teko nusipirkti naujų rūbų.

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Dažnai. Esu tikras, kad emocijos lemia absoliučiai visų žmonių pasirinkimus pirkti. Net jei jie to nesupranta.

[[ge:lrytas:lrytas:29609868]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Turiu daug marškinėlių su mėgstamų animacinių filmų personažais, turiu nemažą knygų kolekciją, bet vis labiau mano pomėgiai keliasi į skaitmeninę erdvę ir internetą. Prenumeruoju „Midjourney“, „ChatGPT 4“, gilinuosi į dirbtinio intelekto naujoves, kurių nuolatos atsiranda vis daugiau. Taip pat prenumeruoju visas vaizdo srautinio duomenų siuntimo platformas, kurios veikia Lietuvoje, seku, kas jose pasirodo.

[[ge:lrytas:lrytas:29378284]][[ge:lrytas:lrytas:28194912]]

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Nelygu, ką perku ar už ką moku. Dalis išlaidų yra bendros su šeima ir, žinoma, visada pasitariame su žmona. Pavyzdžiui, dėl atostogų. Dėl švarko irgi tariausi.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Ne piniguose laimė, bet jie būtini, kad būtum laimingas.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Šeima, draugai ir darbdaviai. Taip pat žinios, kurias nuolatos įgydavau. Teko keletą metų dirbti verslo žurnalistu, bendrauti su žinomiausiais šalies verslininkais, ekonomistais.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Užaugau šeimoje, kur daug pinigų nebuvo. Norint ką nors nusipirkti, visada reikėjo taupyti ir ko nors atsisakyti. Pripratau gyventi gana kukliai ir šiuo metu taip gyvenu.

Puikiai suprantu, kad galima iki begalybės didinti savo išlaidas, bet viskas laikina, pajamos gali didėti, bet gali ir mažėti. Taip pat savo vaikams stengiuosi paaiškinti, kad pinigai ne tik sukuria galimybę geriau gyventi pačiam, bet ir leidžia padėti kitiems.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Jei jie sugebėjo uždirbti tiek pinigų, matyt, jie geriau už mane žino, ką daro. Tokio klausimo man spręsti niekada neteko. Auginu dvi dukras, su žmona turime vieną butą, kurį pirkome su banko paskola. Kur kas didesnis klausimas man – kaip vaikai susikurs savo gyvenimą ir kuo jiems galėsiu padėti.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Pinigai yra tik įrankis ir priemonė. Jie nei gadina, nei taiso. Viskas priklauso nuo to, kieno rankose jie yra. Blogas žmogus su dideliais pinigais gali padaryti daug blogų dalykų. Geras žmogus – daug gero.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Pirmą honorarą gavau už knygos vertimą. Studijavau antrame kurse. Už tuos pinigus vasarą su draugais nuvažiavome prie jūros ir gerai praleidome laiką.

Beje, kažkam tai atrodys kaip pinigų švaistymas, o man ir dabar atrodo, kad tai labai prasmingai išleisti pinigai. Niekada nebenusipirksiu tokių prisiminimų ir emocijų. Beje, su visais iš tų draugų šeimomis draugaujame iki šiol.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Alkis, šaltis, išlikimo instinktas.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip, pavyzdžiui, ženkli dalis mano pajamų pastaraisiais metais keliavo pagelbėti besiginančiai Ukrainai.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Visų pinigų prarasti tikrai neteko, bet didelių nuostolių patirti – taip. Dažniausiai tai susiję su per dideliu optimizmu vertinant ateitį ir netikėtai atsirandančiomis problemomis – netekus darbo, sugedus automobiliui ir taip toliau.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Tris. Teko gyventi, kai Lietuvoje cirkuliavo rubliai, vėliau buvo Gedimino Vagnoriaus reforma ir talonai, juos pakeitė litai, o šiuos – eurai. Visais atvejais supratau, kad nieko stabilaus nėra, todėl verta ne tik galvoti apie tai, kaip susitaupyti kuo daugiau senatvei, o pirmiausia suprasti, kad niekada toks jaunas ir gyvybingas kaip dabar jau nebebūsi. Tavo vaikai irgi ne amžinai augs kartu.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Ne, sąmoningai neatsidedu, kaupiasi tai, ko neišleidžiu, ir tai nėra didelė suma. Turiu nemažai įsipareigojimų.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Esu dosnus žmogus ir tai patvirtintų bet kas mane pažįstantis.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Jau išaugau iš to amžiaus, kai mane džiugina gautas daiktas. Mane džiugina tik procesas, bendravimas, mintis, kad tą dovaną kažkas rinko. O visi daiktai panaudojami, nė vienos dovanos gyvenime nesu grąžinęs, keitęs ar perdovanojęs. Gal tik dovanų maišelius kartais panaudojame, jei reikia greitai ir nespėjame nupirkti naujo.

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Taika Žemėje. Visos mano svajonės yra nematerialios. Galiu atvirai pasakyti, kad net ir turėdamas daug pinigų nepirkčiau nei brangios mašinos, nei jachtos, nei prabangaus namo. Kas tikrai svarbu – sveikata, pirmiausia artimųjų, ir kažkokia pinigų suma, kuri leidžia padengti kasdienes išlaidas. Jei to pritrūksta, tada prasideda bėdos.

Na, jei galėčiau sau leisti, galbūt daugiau keliaučiau. Ir tai pirmiausia dėl žmonos ir vaikų, nes pats nesu didelis kelionių mėgėjas.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Taip, tikiu. Tokio ritualo pavadinimas – darbas.

Plačiąja prasme, ne tik su kastuvu rankose.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Finansinę – taip, bet tai yra tik vienas laisvės aspektų.

Gali būti turtingas ir sėdėti už grotų arba gulėti sunkios ligos prikaustytas prie lovos.

Skirmantas Malinauskas pirmą gautą honorarą išleido pramogoms: „Tai labai prasmingai išleisti pinigai“