Pirmasis uždarbis ir didžiausios silpnybės, suryjančios sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria savo pinigines.

Atlikėja Giedrė Kilčiauskienė (44 m.) sako: „Pinigai yra uždirbami ir turi būti išleidžiami. Lengvai ateinantys ir lengvai paleidžiami. Jei reikia ko nors didesnio, jų galima sukaupti.“

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Ėdalas katinui, kiti buitiniai pirkiniai, kokių nors didelių šiemet kol kas nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:29993528]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Gal kažkam mano pasirinkimas pirkti saldumynus nėra būtinybė, bet aš kitaip negaliu. Nusiperku bent vieną plytelę šokolado kasdien. Dar pastebėjau, kad keliones visada perku būdama beviltiškoje padėtyje, kai, rodos, pasaulis griūva.

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors – turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdama?

– Tokių silpnybių neturiu. Man tuštumą užpildo gulėjimas lovoje arba pasivaikščiojimas miške. Nors batų turiu daug. Nenešiojamų. Gerai mane prigavote, nes neturiu paaiškinimo, iš kur jie mūsų namuose.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Niekada neprivalėjau ir, manau, neprivalėsiu.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Pinigai yra uždirbami ir turi būti išleidžiami. Lengvai ateinantys ir lengvai paleidžiami.

O jeigu reikia ko nors didesnio, jų galima sukaupti.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Ko gero, patirtis. Buvo ir prataškyta užsižiopsojus. O jau tuomet kažkaip viskas natūraliai į vietas susidėliojo.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Mokyk nemokęs, kol pats nepakliūvi į duobę, tol ir tos pamokos – tik teorija.

[[ge:lrytas:lrytas:30230943]]

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Aš nieko nemanau apie kitas šeimas, o ypač apie jų pinigus. Beje, vienas iš tabu klausimų man yra kito žmogaus pajamos.

Pati taip pat buvau labai sutrikusi, kai manęs kartą paklausė, kiek uždirbu.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Nesutinku. Žmones gadina nepasitikėjimas savimi ir nemeilė sau. Pinigai yra tik įrankis. Peiliu gali ir duoną atpjauti, ir žmogų užmušti.

Bet juk nesakome, kad peilis kaltas dėl užmušto žmogaus.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Man kadaise tai priminė mama, mat buvau užmiršusi. Su pirmąja roko grupe „Dogbones“, tuo metu man buvo 16–17 metų, gavau po koncerto 30 litų. Mama pasakojo, kad 15 litų padaviau jai. Nors užmušk, nepamenu šio fakto. Bet labai miela.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Kad aš niekur nedirbu. Pamokau kitus dainuoti, sukuriu muziką, padainuoju koncertuose, man žmonės paploja, aš nusilenkiu, padėkoju ir gaunu pinigų. Stebuklas.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip: nuo Ukrainos iki gyvūnų prieglaudų ar kitų dar kelių organizacijų. Dar turiu „savo“ senutę prie parduotuvės.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Iki bankroto ne, bet jaunystėje su skaičiais buvo sudėtingiau.

[[ge:lrytas:lrytas:30230944]]

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenusi ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Žinote, atsimenu, kaip atrodė rubliai ir „žvėreliai“, nors man tuomet buvo nedaug metų ir tai per daug nerūpėjo, tie pokyčiai manęs tuo metu kažkaip ypatingai nepaveikė. Lito virsmu į eurą taip pat džiaugiuosi, nors kainos mūsų šalyje ir augo, žmonėms augo ir darbo užmokesčiai.

Taigi bent jau euro įvedimas atnešė laimę.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Šviesiai dienai atsidedu. Aš labai tikiu žodžių svoriu ir reikšme. Jeigu atsidėčiau juodai dienai, tuomet ji tikrai ir ateis. Lygiai taip pat ne taupau pinigus, o kaupiu.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydama ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykšti?

– Esu papuolusi į keblią situaciją su drauge, kai dovanojau jai brangius bilietus į užsienio atlikėjos koncertą.

Ji pasakė, kad negali priimti dovanos, nes jausis įpareigota man per gimtadienį pirkti brangią dovaną.

Mano mintis buvo pradžiuginti, bet aš ją suprantu.

Nuo to karto stabdau save. Nors labai mielai dovanočiau iš širdies, nepaisydama kainos.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Nesu tokių gavusi. Mano dukra sako, kad man labai lengva išrinkti dovanas, – padovanok bet ką ir aš jau esu laiminga.

[[ge:lrytas:lrytas:30230939]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Noriu namo.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Kaip ir minėjau, pirmiausia – ne taupyti pinigus, o juos kaupti. Ir jokiu būdu nevargti vargelio.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Laisvam žmogui – taip.

Atlikėja Giedrė Kilčiauskienė: „Jei atidėsi pinigus juodai dienai, tuomet ji tikrai ir ateis“