2013 metais Lietuvos vandens turizmo bendraminčių sumanyta ir 2015 metais Nepale pradėta vandens turizmo kelionių misija, kurios tikslas – katamaranais praplaukti išskirtines upes visuose žemynuose su Trispalve – finalinį etapą turėjo pasiekti Australijos žemyne, Tasmanijos saloje, įspūdingoje, nuošalioje gamtoje tekančioje Franklino upėje.
Tačiau penktąją kelionės dieną, nešant katamaranus per nepraplaukiamą slenkstį, įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš komandos narių – 66 metų Valdas Bieliauskas, būdamas krante ir eidamas padėti pervesti katamaraną, paslydo ant šlapios uolos ir įkrito į siaurą tarpeklį tarp akmeninių riedulių. Pro šiuos riedulius vanduo veržėsi itin stipria srove žemyn, suformuodamas sifoną. Viena koja įstrigo tarp uolų itin giliai.
Komandos nariai, jau ne vieną dešimtmetį kartu plaukiojantys kalnų upėmis, turėjo reikiamą gelbėjimo įrangą ir apsaugines priemones, todėl iškart pradėjo gelbėjimo darbus. Tačiau, nepaisant didelių pastangų, tapo aišku, kad patiems ištraukti Valdo nepavyks. Buvo priimtas sprendimas palydoviniu telefonu išsiųsti SOS signalą ir laukti gelbėtojų.
Vieno iš pagrindinių misijos sumanytojų Povilo Pelanio teigimu, gelbėtojų laukimas, matant draugą tarpeklyje, tarp uolų, vandenyje, buvo kelis kartus sunkesnis nei jo gyvenime praplaukti kalnų upių slenksčiai.
„Tiesiog supranti, kad pats nieko padaryti negali – gali tik stengtis išlaikyti draugą virš vandens, kad jo netrauktų gilyn, jį morališkai palaikyti ir tiesiog laukti. Gelbėtojai į tokią nuošalią vietą atvyko itin greitai – gal per porą valandų. Iš viso buvo net septyni sraigtasparniai. Gelbėtojai turėjo visą reikiamą įrangą su hidrauline sistema, bandė praplėsti uolas, kad būtų galima ištraukti Valdo koją, tačiau gamta buvo galingesnė. Vanduo buvo apie 12 laipsnių, bet plaukimo metu kalnų upėmis visada dėvime neopreninius kostiumus, todėl tai tikrai padėjo Valdui išlikti ir išvengti hipotermijos“, – pasakojo P. Pelanis.
Pasak jo, po 22 valandų Valdo prabuvimo vandenyje ir visų įmanomų gelbėjimo darbų buvo priimtas sunkus sprendimas – amputuoti koją, bet išgelbėti žmogų.
„Šis sprendimas buvo aptartas su Valdu, kuris net po tiek laiko buvo sąmoningas ir pats suprato, kad tik tai gali jam padėti išsilaisvinti ir išgyventi. Jau pasiruošus amputacijai, atvykęs labiausiai patyręs specialistas eidamas prie Valdo pats paslydo ir patyrė rankos traumą, tad teko laukti kito specialisto ir atlikti naują anesteziją. Po amputacijos be sąmonės išlaisvintas Valdas trosu buvo įkeltas į sraigtasparnį ir išgabentas į Hobarto (Tasmanijos sostinės) ligoninę“, – sunkius išgyvenimus prisiminė P. Pelanis.
Jis pažymėjo, kad Valdas dar tris paras išbuvo komoje, patyrė kelias operacijas, tačiau išgyveno, savo organizmo atsparumu nustebindamas Australijos medikus.
„Esame be galo dėkingi gelbėtojams, medikams, vėliau Valdą globojusiems Tasmanijos lietuvių bendruomenės atstovams ir Lietuvos ambasadoriui Australijoje už draugo išgelbėjimą ir sugrąžinimą namo. Šis įvykis sulaukė didelio dėmesio Australijoje ir kitose šalyse. Mes patys, likę be komandos draugo, grįždami iš Tasmanijos salos į žemyną sulaukėme daug vietinių palaikymo ir nuoširdžios pagalbos. Tai tikrai įkvėpė ir palaikė“, – sakė P. Pelanis.
Pasak V. Bieliausko, kuris dabar jau yra Lietuvoje, Lazdynų ligoninėje, jis labai tiki, kad misiją – kalnų upėmis per visus žemynus su Trispalve – pavyks užbaigti Australijoje, gal net 2026 metais. Iki šiol jau plaukta Karnali upe Nepale, Rio Maranon (Peru), Selway (JAV) ir Zambezi (Zambijoje ir Zimbabvėje).
Šiam tikslui buvo įkurtas V. Bieliausko paramos fondas, kurio pirmasis uždavinys – su visų pagalba įsigyti protezą ir atlikti pilną reabilitaciją. Vėliau fondas planuoja tęsti savo veiklą rengiant edukacines programas visiems, norintiems susipažinti su vandens turizmu, pasirengti vandens žygiams ir išmokti saugiai elgtis jų metu.
Valdas ir jo komanda iš anksto dėkoja visiems, kurie pagal savo galimybes prisidės prie šios misijos.
Informaciją, kaip padėti Valdui, rasite čia.