Jau daugiau kaip trisdešimtmetį Lietuvoje gyvenantis vadybos konsultantas, psichologas ir koučingo specialistas Juris Belte (55 m.) yra latvis, bet save vadina Lietuvos patriotu ir čia jaučiasi savas.

Portalas Lrytas jau antrus metus iš eilės skelbia „Lietuviškumo mėnesį“, kuomet nuo Vasario 16 iki Kovo 11-osios ypatingą dėmesį skiriame Lietuvai svarbiems įvykiams ir žmonėms. Šiemet pagrindinė tema – Lietuvai kūrę ir kuriantys bei šalį pamilę užsieniečiai.

Latvis J.Belte – vienas iš tokių. Lietuvoje jis ne tik sukūrė šeimą, bet ir įkūrė verslą, o dabar visą dėmesį sutelkė į vadybos psichologijos mokymus bei paskaitas studentams.

Į Lietuvą atvyko dėl karjeros galimybių

[[ge:lrytas:lrytas:30574280]]

J.Belte į Lietuvą atvyko 1987 metais. Tikriausiai kyla klausimas, kas gi paskatino latvį išvykti iš savo šalies? Vyras atskleidė, kad anuomet norėjo tapti geologu ir šią specialybę galėjo įgyti būtent Lietuvoje.

„Latvijoje tuo metu nebuvo tokių specialybių, o aš buvau smalsus vaikas, lankiau jaunųjų geologų būrelį. Būrelio vedėja man rekomendavo važiuoti į Vilnių, pažadėjo, kad jeigu grįšiu, tai institute, kuriame ji dirbo, gausiu darbą ir butą. Tačiau, kaip puikiai suprantate, viskas subyrėjo – institutas užsidarė. Todėl praktikuojančiu geologu taip ir netapau, ir per daug nesigiriu šiuo išsilavinimu“, – sakė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:30783354]][[ge:lrytas:lrytas:30572709]][[ge:lrytas:lrytas:30762017]][[ge:lrytas:lrytas:35166905]]

Net ir nenusisekus profesiniams siekiams, latvis savo gyvenimą ir toliau kūrė Lietuvoje. Baigęs verslo vadybos studijas Vilniaus universitete, jis dirbo pardavimų srityje, tuomet buvo paskirtas įmonės vadovu.

Galiausiai, nepabijojęs rizikos, pradėjo savo verslą ir įkūrė konsultacinę įmonę „Medicinos verslo akademija“, kurios tikslas buvo padėti medicinoms įstaigoms vykdyti personalo paiešką, atranką, nuomą ir mokymus.

Paklaustas, kodėl verslą nusprendė kurti būtent Lietuvoje, sakė, kad pagrindinė priežastis buvo tai, jog jau buvo čia įleidęs šaknis. Taip pat neslėpė, kad verslo sąlygos Lietuvoje buvo šiek tiek kitokios.

„Panašiu metu brolis kūrė verslą Latvijoje, todėl galiu palyginti. Nors Latvijoje buvo didesni darbuotojų atlyginimai, darbuotojų apmokestinimas taip pat buvo ženkliai didesnis.

Lietuvoje darbo jėga irgi apmokestinama gana aukštai, palyginus su Europos Sąjunga, bet Latvijoje šis rodiklis buvo dar aukštesnis“, – pasakojo jis.

Konsultuodamas klientus ir mokydamas personalą, vyras suprato, kad šioje srityje svarbu turėti psichologijos žinių, todėl ėmė į tai gilintis ir baigė socialinės psichologijos studijas.

Šiuo metu jis yra pristabdęs savo verslą ir, paskatintas susidomėjimo psichologija, persiorientavo į kitas veiklas: dėsto paskaitas „Vilnius TECH“ universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto studentams ir veda vadybos psichologijos mokymus.

Jis ne tik dalijasi savo žiniomis su lietuvių vadovais, bet ir padeda jiems kurti tvirtesnius darbo santykius, geresnį mikroklimatą organizacijose, spręsti konfliktus ir motyvuoti darbuotojus.

[[ge:lrytas:lrytas:36451710]]

Lietuviškai nemokėjo nė žodžio

Nors šiandien latvis puikiai kalba lietuviškai, atvykdamas gyventi į Lietuvą, J.Belte nemokėjo nė žodžio. Tačiau buvo motyvuotas išmokti kalbą ir tą padarė ganėtinai greitai.

„Nemokėjau lietuviškai, mano mokslai buvo rusų kalba. Didelio poreikio ir nebuvo, nes bendrabutyje gyveno daug latvių, tad su lietuviais mažai bendravau. Tačiau jau po metų pradėjau šiek tiek suprasti.

Bendrabutyje radau rusišką knygą apie lietuvių kalbą, pradėjau ją studijuoti, skaityti laikraščius. Po metų jau beveik kalbėjau lietuviškai. Latviams yra privalumas, nes tai giminingos baltų kalbos ir jie gali lengviau išmokti nei kokie ispanai ar ukrainiečiai“, – sakė jis.

Studijų metais J.Belte susipažino su pirmąją žmona, susilaukė sūnaus Agniaus (31 m.), tačiau santuoka su lietuve iširo.

Vėliau keliai jį suvedė su kita lietuve, dabartine žmona Kristina, su kuria jiedu susilaukė dviejų sūnų – Emilio (27 m.) ir Oskaro (23 m.). Su šeimos nariais J.Belte kalba lietuviškai, latviškai šiek tiek moka visi vaikai, bet daugiausiai supranta vidurinysis.

„Čia akmuo į mano daržą. Galėjau kalbėti ir tuo pasirūpinti, bet vis atrodė maža laiko. Tačiau svarbiausia, kad susišnekame“, – šypsosi pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:36451144]]

Kaip sakė latvis, šeima nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios jis liko gyventi Lietuvoje, o ne grįžo į gimtinę. „Pasilikti mane paskatino įvairūs veiksniai: šeima, draugai, susiformavę ryšiai, žinomumas.

Man patinka gyventi Lietuvoje. Tiesa, į Latviją taip pat dažnai važiuoju, nesijaučiu izoliuotas nuo savo gimtinės“, – pasakojo iš Jūrmalos kilęs J.Belte.

Lietuvoje gyvendamas jau daugiau kaip 30 metų, latvis sako, kad čia jaučiasi savas. „Tai mano namai ir antra gimtinė. Esu pilnai perpratęs ir žmonių mentalitetą“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36451147]]

Džiaugiasi gyvenimu Lietuvoje

Paklaustas, ar yra patenkintas savo gyvenimu Lietuvoje, J.Belte nedvejodamas atsakė teigiamai ir pridūrė nesuprantantis lietuvių noro nuolat kuo nors pasiskųsti.

„Mes gyvename gerai, tie žmonės, kurie kuria kitokį vaizdą, parodo savo nežinojimą ir ribotumą, nes prie gero greit priprantama. Tai yra rytų kaimynų įtaka ir žmonės tuo užsikrečia.

Kaip psichologas galiu pasakyti, kad aplinkos įtaka mūsų mąstymui yra daug didesnė nei mums atrodo. Daug žmonių galėtų gyventi laimingiau, jeigu išliptų iš savo socialinių burbulų“, – savo nuomone dalijosi jis.

Pašnekovas pridūrė, kad, jo nuomone, gyvenimo lygis Lietuvoje yra geras. „Lietuva eina pirmyn nors ir kartais „buksuodama“. Man gaila, kad Latvija, palyginus, yra ekonomiškai labiau atsilikusi.

Galiu pasakyti, kad Lietuva, kaip valstybė su mažais resursais, pakankamai gerai funkcionuoja, nors, žinoma, kai kuriose srityse galima veikti efektyviau“, – savo nuomonę dėstė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36451145]]

Pašnekovo teigimu, tarp latvių ir lietuvių nėra didelio skirtumo, tik, J.Belte teigimu, lietuviai yra šiek tiek konservatyvesni ir veržlesni. Kalbėdamas apie Lietuvos ir Latvijos vystymąsi, jis atkreipė dėmesį į šalių sostines.

„Man įdomu lyginti, kaip vystosi Latvija, ypač kai kalbame apie miestus. Pagal vystymąsi Vilnius gerokai aplenkia Rygą.

Vilnius yra šiuolaikiškesnis, modernesnis miestas, nors ir sulaukia daug kritikos dėl gatvių siaurinimo, – šypteli pašnekovas. – Tačiau, vienareikšmiškai, jis yra patogesnis gyventi“, – teigė jis.

Paklaustas, ar galėtų įvardyti, ką Lietuva kaip šalis jam suteikė, J.Belte paminėjo galimybę gyventi kokybiškai. „Norėčiau paminėti gamtą, kurios čia daug. Pavyzdžiui, Vilnius yra žalias miestas, net nežiūrint į kamščius, jis yra kompaktiškas, nes pėsčias arba dviračiu gali greitai pasiekti norimą vietą.

Be to, viešųjų paslaugų kokybė irgi gerėja. Kaip gyventojas galiu pagirti policijos ir medicinos personalo darbą. Lankausi valstybinėje poliklinikoje ir jų paslaugų kokybe esu visiškai patenkintas“, – sakė latvis.

J.Belte teigė, kad savo ruožtu stengiasi būti atsakingas pilietis ir dirbti šalies labui. „Aš, turbūt kaip ir kiekvienas pilietis, dirbu, moku mokesčius, buvau ir darbdavys. Kaip pilietis turi kurti vertę visuomenei, būti pilietiškai aktyvus, balsuoti, kartais ir protestuoti, kur nors pasavanoriauti, aukoti kitų naudai.

Dabar, kai vyksta karas Ukrainoje, nuolat aukoju lėšas ir prisidedu darbais, – teko varyti automobilius kariams į Ukrainą“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:36451146]]

Save vadina patriotu

Kadangi Lietuvoje gyvena jau daugiau kaip 30 metų, J.Belte puikiai atsimena ir Lietuvos valstybei svarbaus istorinio 1988–1991 metų laikotarpio įvykius. Tuo metu jis kiek galėdamas išreiškė palaikymą Lietuvai.

„Lietuva pirmiau nei Latvija ėjo nepriklausomybės keliu ir rodė pavyzdį. Kai prasidėjo Sąjūdis, ėjau į mitingus su Latvijos vėliava kaip latvis, palaikantis lietuvius. Tuomet jaučiau tam tikrą euforiją suvokdamas, kad dalyvaujame istoriniuose pokyčiuose. Per Sausio 13-osios įvykius budėjau prie parlamento.

Kadangi lietuviškai dar kalbėjau prastai, Atgimimo veikloje labiausiai įsitraukiau per tautinės bendrijas, telkiau vietinius latvius, inicijavau Lietuvos latvių draugijos susikūrimą“, – tvirtino jis.

J.Belte stengiasi nepamiršti šalies istorijos ir išlaikyti gyvą atminimą apie valstybės kūrimuisi svarbius momentus. „Visada su žmona nueiname į įvairius minėjimus ir istoriniams įvykiams skirtus renginius. Man tai tikrai svarbu“, – sakė latvis.

[[ge:lrytas:lrytas:36451148]]

Kovai už laisvę skirtus judėjimus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje jis prisimena kaip kupinus jaudulio ir bendruomeniškumo. Kaip pasakojo J.Belte, Latvijoje vykusių mitingų metu, taip pat kaip ir Lietuvoje, pasipriešinimo dvasią palaikyti itin padėjo skambėjusios dainos.

„Dalyvavau didžiausioje tautos manifestacijoje Rygoje, Mežaparke. Dainų ten buvo labai daug, latviai yra tikrai dainuojanti tauta.

Po manifestacijos iš Rygos važiavau traukinių į gimtąją Sluoką (gyvenamasis rajonas Jūrmalos mieste – aut.past.), tai valandą traukinyje buvo dainuojama be sustojimo“, – prisiminimais dalijosi jis.

Pokalbio pabaigoje J.Belte pridūrė esantis laimingas, būdamas Lietuvos gyventoju. „Jeigu būtų galimybė turėti antrą pilietybę, tikrai priimčiau Lietuvos pilietybę. Esu ir Latvijos, ir Lietuvos patriotas. Lietuvos patriotas esu ne mažiau nei Latvijos“, – sakė jis.

Sąjūdžio priešaušryje Lietuvoje atsidūręs latvis Juris Belte čia ir pasiliko: „Tai mano namai“