„Mokslo projektams įgyvendinti skiriamas finansavimas suteikia daugiau galimybių ir užtikrina darbų tęstinumą. Mokslą kuria žmonės, bet be finansavimo jie daug ko padaryti tiesiog negalėtų“, – įsitikinusi I. Palomo-Domínguez, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Priėmė sprendimą likti Lietuvoje
Pašnekovės žodžiais, jos sprendimą likti Lietuvoje lėmė asmeninės ir profesinės priežastys. „Tai, kas iš pradžių atrodė kaip laikinas gyvenimo etapas užsienyje, pamažu virto ilgalaikiu gyvenimo planu Lietuvoje – galiu drąsiai patvirtinti, jog šis mano pasirinkimas buvo sėkmingas. Atvykusi čia, turėjau palikti dėstytojos pareigas universitete Ispanijoje ir viską pradėti nuo nulio. Visgi turiu pripažinti, kad ši būtinybė greitai prisitaikyti prie visiškai kitokios aplinkos man buvo ypač vertinga patirtis. Taip pat džiaugiuosi profesiniais kontaktais ir draugais, kuriuos atradau šioje kelionėje“, – dalijosi mokslininkė.
Pirmiausia Lietuvoje I. Palomo-Domínguez atliko mokslinę praktiką, o 2022 metais įsidarbino MRU dėstytoja. Šiuo metu mokslininkė vadovauja projektui „Postskaitmeninis pasakojimas už lyčių lygybę: institucijų ir įmonių komunikacija siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (PSGENEQ).
Pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos atstovai supranta poskaitmeninę komunikaciją. Tyrimas sutelktas į pasakojimus skaitmeninėje erdvėje, kuriais skatinama lyčių lygybė. Taip pat nagrinėjama, kokį potencialą turi institucijos ir įmonės, informuodamos ir įtikindamos skirtingas auditorijas.
Į komandą susibūrė tyrėjai iš trijų skirtingų šalių universitetų, o projekto metodologija grindžiama tarpdisciplininiu požiūriu, apimančiu įvairias socialinių ir humanitarinių mokslų sritis. Ši perspektyvų įvairovė, mokslininkės žodžiais, leidžia mokytis vieniems iš kitų. Dvejų metų trukmės projektas – finansuojamas iš valstybės biudžeto, įgyvendinant programą „Ekscelencijos centrų steigimas Mykolo Romerio universitete“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą Ekscelencijos centrų iniciatyvą.
Projekto metu kuriamas gerosios praktikos gairių ir rekomendacijų rinkinys organizacijoms (valdžios institucijoms, įstaigoms, verslo įmonėms), kaip įtraukti lyčių lygybę į jų komunikacinius naratyvus.
Suteikia galimybę kurti
„Mano nuomone, Lietuvoje galimybės užsienio tyrėjams vykdyti mokslinius tyrimus labai patrauklios. Pirmiausia paminėčiau greitą ir lanksčią sistemą – teikiant paraiškas ir dalyvaujant konkursuose nėra perteklinės biurokratijos, o sprendimai priimami operatyviai. Kita vertus, kandidatams suteikiamos realios galimybės įgyvendinti savo projektą – konkurencija yra sąžininga ir proporcinga. Be to, Lietuvoje suprantama, kad mokslinių tyrimų finansavimas – būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų mokslinį darbą. Taip pat labai vertinu tarptautinį atvirumą: Lietuva aktyviai siekia bendradarbiauti su kitomis šalimis, sudaro palankias sąlygas sutarčių ir bendradarbiavimo susitarimų pasirašymui“, – sakė MRU mokslininkė.
Kaip dar labiau padidinti Lietuvos patrauklumą tarptautiniams tyrėjams, didinti mokslo tarptautiškumą? Pašnekovės žodžiais, svarbiausia – efektyvi komunikacija, tinklų ir bendruomenių kūrimas.
„Tikiu mokslo diplomatija, kurią galima vystyti per įvairių šalių ambasadų tinklą ir, žinoma – tarptautines mokslo asociacijas. Puikus pavyzdys – Ispanijos mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, vienijanti asociacija „ACEBaltic“. Mes organizuojame susitikimus, mezgame naujus kontaktus ir skatiname būsimas partnerystes, teikiame pagalbą Ispanijos tyrėjams, atvykstantiems į Baltijos šalis ir dar nesusipažinusiems su čia siūlomomis galimybėmis. Tokiu būdu veikiame kaip atvira komunikacijos platforma, skatinanti susitikimus ir bendradarbiavimą. Manau, kad tokios asociacijos gali stipriai prisidėti prie Lietuvos, kaip patrauklios mokslinių tyrimų vietos, įvaizdžio kūrimo“, – įsitikinusi I. Palomo-Domínguez.
Užsienio mokslininkai Lietuvoje ne tik realizuoja savo kūrybinį potencialą – įgyvendina perspektyvias ir drąsias idėjas, bet ir dalijasi savo pastebėjimais, kokių pokyčių reikėtų, kad dar daugiau talentingų, perspektyvių mokslininkų pradėtų ar tęstų akademinę karjerą Lietuvoje. Toks vienas svarbiausių Lietuvos mokslo tarybos (LMT) strateginių tikslų – atrinkti ir finansuoti didžiausią vertę valstybei kuriančius projektus bei pritraukti talentingiausius mokslininkus, būti varikliu jų idėjoms.