Į šį klausimą atsakė įvairūs žmonės ir ekspertai, apžvelgdami sprendimus, kurie gali sugriauti visą santykių pagrindą.
„Jis man pasakė, kad nori tapti moterimi ir išsaugoti mūsų santykius; jaučiausi apgauta“, pasakoja viena moteris.
Vieną dieną Maria grįžo iš komandiruotės ir sužinojo, kad jos partneris, su kuriuo buvo kartu daugelį metų ir laukėsi antrojo vaiko, nusprendė tapti moterimi.
„Jis man pasakė, kad nori tarpi moterim ir toliau būti kartu; jaučiausi apgauta – tai ne tas žmogus, kurį aš įsimylėjau. Tai tarsi staiga pakeisti žaidimo taisykles: lyg žaidi šachmatais, o kažkas tau pasako, kad taisyklės dabar visai kitokios. Pasaulis sugriuvo“, – prisiminė ji.
„Galvojau, kas būtų blogiau – jei jis mane paliktų ar jei liktume kartu ir išgyventumėm visą šią situaciją, – pridūrė Maria. – Aš niekaip nesupratau – mano galvoje lyties keitimo aspektas tiesiog netilpo.“
Pora dar keletą metų bandė išlaikyti santykius, tačiau galiausiai viskas nutrūko.
Ekspertai pripažįsta, kad tokio pobūdžio emocijas suvaldyti yra nepaprastai sunku.
„Jaučiausi išduota – jis mane paliko dėl kitos savo asmenybės, ilgai gyvenau neigime, tarsi galvojau: „Gal praeis“. Nuolat kėliau sau klausimus, kaip anksčiau to nepastebėjau. Jaučiausi įstrigusi – mylėjau tą žmogų, mylėjau ir mūsų šeimą, nenorėjau visko sugriauti. Buvau padėtyje be išeities“, – sakė Maria.
Paaugliai tokius sprendimus palaiko
LGTBI+ srityje patirties turinti ekspertė Rosa Almirall pastebi, kad tarp paauglių dažniausiai nėra atmetimo – dauguma priima sprendimą ir palaiko savo partnerį. Tačiau daug metų kartu buvusioms poroms tai gerokai sudėtingiau. Be to, moterims paprastai lengviau priimti partnerio sprendimą tapti moterimi nei vyrams priimti tai, kad jo moteris taps vyru.
Kur yra riba?
Vienas iš veiksnių – laikas, kurį pora praleido kartu, bei kiekvieno požiūris į lyties vaidmenį. Ekspertė teigia, kad neretai galima išgirsti: „Aš tave myliu, jei nori to – aš tave palaikysiu, bet nežinau, kiek ilgai galėsiu tai kentėti.“ Ji pataria tam partneriui, kuris nepripažįsta tokio sprendimo: „Suteik sau laiko – galbūt dabar viskas atrodo neįmanoma, bet laikui bėgant susigyvensi su pokyčiais.“
Maria prisimena laikotarpį, kai laukėsi: „Pasakiau jam palaukti su hormonų vartojimu, kol pagimdysiu, nes jaučiau sąrėmius. Buvo labai savanaudiška pasirinkti tokį momentą – atrodė, kad netekau viso dėmesio. Nuo tada viskas sukosi aplink jį.“
Ar intymumas išlieka?
„Mūsų atveju seksas liko toks pats, nes hormoniniai pokyčiai vyksta palaipsniui. Tačiau, kai pradėjo nykti vyriški bruožai ir atsirado moteriški, man darėsi keista“, – pripažino Maria. Jos partneris taip ir nesiryžo operacijai.
Ar dabar esu lesbietė?
Marija taip pat susimąstė, ką apie ją galvos visuomenė: „Aš niekada neabejojau savo seksualine orientacija, bet pagalvojau – ar dabar, būdama su moterimi, atrodysiu kaip lesbietė? Man tai nebuvo itin svarbu, bet visgi kilo klausimas: ar man dar įmanoma užmegzti santykius su vyru?“
Ar mylime žmogų, o ne jo lytį?
Maria sako atvirai: „Kai kam gal taip atrodo, bet man tai buvo išdavystė ir apgavystė. Tai ne tik fizinis pokytis...“
Ekspertė R. Almirall pastebi, kad viskas priklauso nuo emocinio ryšio – jei poroje jau anksčiau buvo lyties klausimų nagrinėjimo atvejų, pokyčiai gali būti lengviau priimami.
Maria dabar jau šypsosi ir juokauja: „Įsivaizduojate, jei dabar įsimylėčiau moterį? Tai būtų likimo ironija!“
Parengta pagal elperiodico.com