Robertas Collinsas prisimena, kad jo sūnus Troy Smithas Knutsonas-Collinsas nuo mažens buvo linkęs dirbti su technika.
„Kai tai nutiko, aš galvojau: „Taigi turiu jo [vaikystės] nuotrauką, kurioje jis laiko veržliarakčius ir visa kita“, o šiandien jis yra mechanikas“, – sakė jis.
Šeima sakė, kad T. Knutsonas-Collinsas į kariuomenę išėjo 2017 m., būdamas 20 metų. Tėvas sakė, kad jam nelabai patiko, kad jaunuolis užsirašė į kariuomenę, tačiau teigė, kad tai buvo galimybė jo sūnui rasti struktūruotą ir susitelkimo reikalaujantį kelią. „Jis dar labiau išaugo kaip vyras ir žmogus, kurį visiškai gerbiu. Jis tiesiog pasirodė esąs nuostabus“, – sakė dingusio kario tėvas.
Atsakė, kaip vyksta iki šiol nerasto JAV kario paieška: pateikė teoriją, kas galėjo nutikti
Seržantas ir penkių vaikų tėvas T.Knutsonas-Collinsas, pasak šeimos, buvo dislokuotas Fort Stewarte, Džordžijos valstijoje. Kovo 25 d. per suplanuotas pratybas Pabradės poligone Lietuvoje jo įgula buvo išsiųsta buvo išvilkti sugedusios taktinės transporto priemonės.
R.Collinsas sakė, kad sekmadienį prieš šią misiją trumpai kalbėjosi su sūnumi. „34 sekundes. Tai nėra normalu, bet paskambino jo žmona. Jis juk turi šeimą ir vaikų, aš palauksiu. Ir atrodo, kad man teks laukti ilgai“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Šešias dienas trukusioje operacijoje iškeliant iš pelkės 63 tonas sveriančią transporto priemonę dalyvavo daugiau kaip 150 JAV kariuomenės, karinio jūrų laivyno, Lenkijos ir Lietuvos darbuotojų – tiek kariškių, tiek savanorių.
R.Collinsas sakė, kad šeima vertina tarptautines pastangas paieškos metu, taip pat tai, kaip su jais bendravo Lietuvos gynybos ministrė ir kariuomenės personalas paieškos metu.
„Skirtingos tautos susivienija dėl keturių vaikinų, dėl keturių žmonių, jie tikrai, tikrai įdeda darbo. Atvyko iš Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Lietuvos, sąrašas yra didžiulis“, – sakė jis.
Ankstų pirmadienio rytą kariuomenės pareigūnai paskelbė, kad rado tris žuvusius karius ir tebeieško ketvirtojo.
R.Collinsas sakė, kad kai kariuomenės pareigūnas jam pasakė, jog jo sūnus vis dar laikomas dingusiu be žinios, kartu su nerimo jausmu, kas bus toliau, nuvilnijo ir palengvėjimo banga.
„Jau galvojau apie visas galimas, neišvengiamas situacijas, kad gali būti „velnias žino kas“, kad tebėra galimybė, jog jis vis dar kažkur yra. Bet tada įsiterpia kita mintis: „Na, tai kur jis yra dabar?“ – sakė R.Collinsas.
Nuo pat pirmojo pranešimo apie sūnaus dingimą artimieji kiekvieną dieną telkė šeimą. T.Knutsono-Collinso brolis Trevoras Colinsas sakė, kad norėtų apkabinti jį taip pat stipriai, kaip brolis jį buvo apkabinęs jam baigus stovyklą.
„Norėčiau apkabinti ir paklausti: „Kaip sekėsi?“ – sakė jis.