Kristina aktyviai dirba jau šešerius metus – bendradarbiauja su atlikėjais, jų atstovais, renginių organizatoriais, įmonėmis, o jos darbai jau ne kartą buvo pristatyti profesionaliose platformose.
Kristinos fotografijos buvo įtrauktos į fotografijos gidą „IS IT FOR YOU?“. „Šioje knygoje pasidalinau savo srities atradimo keliu, kuris gali paskatinti ir padėti kitiems atrasti savo fotografijos sritį“, – pasakojo mergina.
Kristinos patirtis ir darbai kalba patys už save – jos fotografijos buvo įtrauktos į pianistės Ievos Dūdaitės knygą bei eksponuotos Vilniaus knygų mugės stende. Ji bendradarbiauja su didžiausiais renginių organizatoriais Lietuvoje, fotografuoja prestižinius „ELLE“ renginius, fiksuoja sirgalių emocijas BC „Rytas“ rungtynėse, fotografuoja beveik visus „Twinsbet“ arenoje vykstančius renginius.
Fotografė yra įamžinusi žymiausių Lietuvos atlikėjų, taip pat pasaulinio garso muzikantų koncertus – Louiso Tomlinsono, „Palaye Royale“, Jacobo Bankso – bei žinomiausių elektroninės muzikos didžėjų, tokių kaip Boris Brejcha, Paul Kalkbrenner, Dubfire, DJ Argy, „Chase & Status“ pasirodymus.
Ji taip pat yra dirbusi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – fotografavo renginius Belgijoje, Italijoje bei Rygos arenoje. Jos fotografijos stilius pasižymi dinamiškumu ir detalėmis, kurios perteikia renginių atmosferą ir energiją.
Kristinos fotografijos ne tik vizualiai patrauklios – jos pasakoja istorijas, kviečia žiūrovą iš naujo išgyventi patirtas akimirkas. Taip pat jos darbai tampa ilgalaikiu marketingo ir komunikacijos įrankiu įmonėms, atlikėjams bei renginių organizatoriams. Nuotraukos dažnai naudojamos socialinių tinklų viršeliuose, reklamose, sklaidos kampanijose, informaciniuose pranešimuose ar straipsniuose spaudoje.
Kviečiame susipažinti su Kristinos darbais jos internetinėje svetainėje. Taip pat ji aktyviai dalijasi savo kūryba socialiniuose tinkluose „Instagram“ ir „Facebook“.
Karjeros pradžia
Merginos kelionė fotografijos pasaulyje prasidėjo ne su brangia technika, o su telefonu – prietaisu, kurį rankose šiandien turi kone kiekvienas. Norėdama gilinti žinias ir išmokti profesionaliai fotografuoti, ji pradėjo kadrus fiksuoti fotoaparatu ir užsirašė į kursus, kuriuose įgijo svarbiausių techninių pagrindų.
„Norėjau kasdienybėje užfiksuoti tokius dalykus, kurie atrodo paprasti ir žmonės dažniausiai jų nepastebi. Man patiko, kad per fotografiją galiu parodyti žmonėms, kokie jie gražūs. Juk dažnai žmonės linkę save nuvertinti, matyti tik trūkumus. Fotografija suteikė galimybę man parodyti grožį, užfiksuoti akimirkas, kurios išliks ilgam“, – prisiminė Kristina.
Baigdama mokyklą, Kristina svarstė apie kūrybines studijas – fotografiją ar grafinį dizainą, domėjosi ir galimybėmis užsienyje. Visgi pasuko kitu keliu ir ėmė studijuoti ekonomiką Lietuvoje. Nors fotografija kuriam laikui liko nuošalyje, šios veiklos niekada nebuvo apleidusi.
„Po mokyklos baigimo fotografavau nedaug – daugiausiai portretus, asmenines fotosesijas. Tačiau jaučiau, kad tai nėra sritis, kurioje labiausiai atsiskleidžiu“, – pasakojo mergina.
Tikrasis lūžis įvyko studijų metais, kai Kristina pirmą kartą išbandė koncertų ir renginių fotografiją. Ši sritis ją taip įtraukė, kad mergina ėmė fotografuoti kone kiekvieną savaitę. Netrukus suprato, kad tai gali tapti ne tik pomėgiu, bet ir karjera.
„Pradžia buvo labai netikėta – apsilankiau kultūros centro renginyje, buvo labai gražus apšvietimas, atlikėjų kostiumai. Neturėjau jokios technikos, bet labai norėjosi tai įamžinti, todėl. Po renginio susisiekiau su jo organizatoriais ir kitą kartą jau atvykau su fotoaparatu, o vėliau jie pakvietė mane būti jų fotografe ir vykti po įvairius Lietuvos miestus.
Kaip vieną reikšmingiausių momentų karjeros pradžioje mergina išskiria Asmik Grigorian koncertą „Žalgirio“ arenoje, kurį jai teko fotografuoti. Pasak K.Petrikonytės, tą kartą pakerėjo arenos dydis, scenografija, aplinka ir ji įsitikino, kaip jai patinka fotografuoti renginius.
„Įspūdį padarė ir didelis kiekis žmonių atvykusių į renginį. Teko maloniai pabendrauti ir su Asmik Grigorian, Karl Magnus Fredriksson, kitais atlikėjais, renginio vedėja. Renginiai arenoje taip sužavėjo, jog po to karto, nepraleisdavau beveik nė vieno koncerto Žalgirio arenoje.
Atvykdavau ten fotografuoti beveik kiekvieną savaitę. Areniniai renginiai ir dabar yra širdyje, fotografuoju beveik kiekvieną koncertą, kuris vyksta Vilniaus „Twinsbet“ arenoje“, – dalijosi fotografė.
Greitas tempas ir ilgos darbo valandos
Vienas koncertas vedė prie kito, darbai kalbėjo patys už save, o atsiliepimai iš lūpų į lūpas natūraliai praplėtė klientų ratą.
„Kai stengiesi padaryti darbą kuo geriau, klientai tai pajunta. Jei jiems patinka rezultatas, dažnai nori ir toliau bendradarbiauti. Taip atsirado daug nuolatinių klientų. Būna ir taip, kad žmonės pamato mano nuotraukas socialiniuose tinkluose, susidomi ir patys pasiūlo bendradarbiauti“, – kalbėjo K. Petrikonytė.
Didelė dalis jos darbo – prisitaikymas prie nuolat besikeičiančių sąlygų. Kaip pasakojo pašnekovė, koncertų ir renginių fotografija reikalauja lankstumo ir greitos reakcijos. Anot jos, tai ne įgimtas talentas, o nuolat lavinamas gebėjimas, kuris stiprėja per patirtį ir praktiką.
„Skirtingai nei studijoje, kur gali viską surežisuoti, nuo apšvietimo iki pozos, renginyje turi greitai prisitaikyti – pastebėti, kas svarbiausia, kur organizatoriai skyrė daugiausiai dėmesio, biudžeto, laiko ir tai užfiksuoti“, – darbo subtilybėmis dalijosi ji.
Iššūkių šiame darbe – išties nemažai: greitas tempas, ilgos darbo valandos, griežti terminai. Tačiau Kristina sugeba jau kitą dieną pateikti kruopščiai atrinktas bei retušuotas nuotraukas, net jeigu renginys truko iki vėlumos.
„Būna, kad renginys prasideda vėlai vakare, grįžtu namo po vidurnakčio, o nuotraukas reikia atiduoti ryte ar iki kitos dienos pietų. Tai reikalauja daug jėgų, ypač jei renginiai vyksta vienas po kito.
Jeigu nesusiplanuoji laiko tinkamai, tai gali kainuoti ir sveikatą. Tačiau šie darbo niuansai, kaip ir kiti įgūdžiai, yra išlavinami. Greitai ir kokybiškai retušuoti nuotraukas išmokau dirbdama spaudos fotografe, vėliau šiuos gebėjimus tobulinau per praktiką“, – teigė pašnekovė.
Geri kadrai turi kalbėti
Kristina atvirai pripažįsta – jos kaip fotografės augimas yra nuolatinis procesas. Ji dažnai analizuoja savo darbus, duoda sau pastabų ir stengiasi kiekvieną kartą padaryti vis geriau. Mergina įsitikinusi – tobulėti visada yra kur.
„Žiūrėdama į nuotraukas, darytas prieš ketverius ar net dvejus metus, matau, kaip stipriai patobulėjau. Nors klientai visada džiaugiasi, pati jausdavau, kad galiu geriau. Kiekvieną kartą važiuodama į renginį stengiuosi viską padaryti dar geriau“, – neslėpė ji.
Paklausta, kas, jos nuomone, yra gera nuotrauka, Kristina atsako nedvejodama – techniniai aspektai svarbūs, tačiau jie – tik dalis kadro.
„Yra žmonių, kurie sako, kad gera nuotrauka nebūtinai turi būti techniškai tvarkinga. Tačiau man svarbu, kad į ją būtų malonu žiūrėti. Techninis tvarkingumas vis tiek yra reikalingas.
Tiesa, vien to neužtenka. Svarbiausia – emocija ir žinutė, kurią ji perteikia. Jeigu nuotrauka „nekalba“, jei neperduoda idėjos ar esmės – tada tai dar nėra gera nuotrauka“, – sakė K. Petrikonytė.
Esminis momentas Kristinai yra, kad nuotraukos perteiktų ne tik tai, kas vyko renginyje, bet ir ką tuo metu jautė žmonės. Ji siekia užfiksuoti dalyvių emocijas, jų įsitraukimą ir ryšį tarp atlikėjo ir publikos.
„Mano tikslas – ne tik užfiksuoti svarbiausias renginio akimirkas, bet ir atskleisti renginio ar koncerto suteikiamą vertę jo dalyviams, rėmėjams ir atlikėjo klausytojams“, – savo darbo principus pristatė fotografė.
Kristina stengiasi, kad kiekvienas prieš kamerą jaustųsi drąsiai – tai padeda užfiksuoti nuoširdžias, natūralias akimirkas. Ji aktyviai bendrauja su dalyviais, pataria jiems, kaip pozuoti, atkreipia dėmesį į detales.
„Renginyje nebijau užkalbinti dalyvių, juos padrąsinti ir pakviesti nusifotografuoti. Fotografuodama pasirūpinu, jog kiekvienas gerai atrodytų nuotraukose“, – sakė K.Petrikonytė.
Įjungusi penktą pavarą
Nors Kristinos dienos būna intensyviai užimtos, pasak merginos, kai darai tai, kas teikia džiaugsmą, laiko neskaičiuoji.
„Būdavo, kad fotografuodavau keturias dienas iš eilės, vienas renginys po kito – ypač tada, kai viskas tik prasidėjo. Tačiau ir dabar esu įjungusi penktą pavarą“, – juokėsi fotografė.
Suskaičiuoti visų fotografuotų įvykių mergina net nebandė, bet sako, kad jų tikrai daug. Vien per praėjusį gruodį – 25 renginiai. Kiekvienas jų savaip įdomus, tačiau kai kurie renginiai įstringa atmintyje labiau nei kiti.
„Vieni įsimintiniausių buvo tie, kurie vyko užsienyje. Labai gerai prisimenu vienos dienos elektroninės muzikos festivalį Briuselyje,organizuotą IIIMAGINE, Atomiumo 66-to gimtadienio proga. Renginys paliko neišdildomą įspūdį savo futuristine lokacija ir jos panaudojimu, istorinių kalbų, įrašų fragmentais, vizualiniu dizainu ir klausytojų draugiškumu“, – dalijosi pašnekovė.
Nepaisant įtempto darbo grafiko, fotografė stengiasi skirti laiko ir sau. Už objektyvo slepiasi itin aktyvi mergina – laisvalaikiu ji mėgsta slidinėti, leisti laiką su draugais, keliauti. Tačiau Kristina pripažįsta – fotografija tapo ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu, tad visiškai atsitraukti nuo to pavyksta retai.
„Anksčiau išeidavau į lauką ir iškart matydavau kadrus. Dabar vis dažniau stengiuosi pailsėti, negalvoti apie fotografiją, bet tai – tikrai sunku. Būna, kad einu mieste, draugės rodo nuotraukas ir aš iškart sakau: padarysim geriau.
Arba jeigu nueinu į koncertą ar renginį – būna misija neįmanoma negalvoti apie fotografiją. Kartais net šnekėdama su žmogumi pagaunu save galvojant, kaip gražiai krenta šviesa ant jo veido“, – šypteli K. Petrikonytė.
O ar jai pavyksta pasimėgauti renginiu, kai reikia jį fotografuoti? Iš šalies gali pasirodyti, kad koncertų fotografės darbas – tai privilegija. Ne vienas mano, kad Kristina gali mėgautis muzika, nemokamai koncertais, bet realybė, pasak jos, yra visai kitokia.
„Kai fotografuoju, visas mano dėmesys yra sutelktas į kadrus. Mintys sukasi tik aplink tai. Dažniausiai koncerte negirdžiu, ką dainuoja. Tačiau vis dažniau stengiuosi, jau turėdama reikiamus kadrus, nors trumpam sustoti ir leisti sau paklausyti bent vieną dainą, o tada toliau dirbti“, – su šypsena pasakojo ji.
Paklausta apie planus šioje srityje, Kristina sakė mėgstanti svajoti tyliai, tačiau atskleidė, kad didžiausi troškimai yra susiję su galimybe užsienyje fotografuoti tarptautinio masto atlikėjus.