Kadangi verslininko sutuoktinė ir vaikai gyvena Maltoje, katalikiškoje aplinkoje, jis nusprendė, kad jie priims katalikų tikėjimą. Šeimoje brendo idėja kreiptis į Romos popiežių ir sužinoti, ar jis galės berniukus pakrikštyti. Balandžio 10 d., kai iki pontifiko mirties buvo likę 11 dienų, jis sutiko. Štai kas vyko toliau.
– Vatikane aš turiu daug senų pažįstamų. Su Popiežiumi asmeniškai susipažinęs nebuvau, mes vos vieną kartą prasilenkėme. O su daugeliu sekretorių ir kardinolų bendraujame jau keletą dešimtmečių. Mus sieja dvasinis, draugiškas ryšys, išsirutuliojęs iš paciento ir gydytojo bendravimo, – pasakoja O. Kovriguine. – Ir aš tiesiog paklausiau savo gero pažįstamo, kuris Vatikane yra svarbus kardinolas, ar tai įmanoma, kad Romos popiežius pakrikštytų mano vaikus. Šiek tiek vėliau kardinolas pateikė popiežiui tą patį klausimą, ir šis atsakė: „O kodėl gi ne“.
Romos popiežiaus sutikimas atlikti krikšto apeigą – gana retas reiškinys. Pasak O. Kovriguine, per metus pontifikas pakrikštija vos keliasdešimt vaikų. Kodėl Pranciškus pasirinko Maltos verslininko sūnus, jam sunku atsakyti.
Verslininkas priduria, kad jokių pinigų už krikšto apeigas jo niekas neprašė ir jokių klausimų neuždavė.
– Nebuvo nė kalbos. Be abejo, mes aukodavome katalikų bažnyčiai (be kita ko, nemokamai operuodavome kulto tarnus). Bet čia nebuvo jokio ryšio su vaikų krikštijimu, – tvirtina jis.
Romos popiežiaus kanceliarija paruošė visus dokumentus ir apipavidalino jo palaiminimą balandžio 10 dieną.
– Dailininkas atlieka šį darbą specialiame pergamento lape. Taip pat uždedamas Popiežiaus sekretoriato antspaudas, – pasakoja Olegas Kovriguine. – Šie pergamento lapai įteikiami vaikams atliekant krikšto apeigą. Taip pat išduodamas specialiame blanke surašytas atskiras dokumentas.
Ceremoniją buvo numatyta atlikti balandžio 22 dieną. Ketverių metų Otto ir dvejų Leonas turėjo būti pakrikštyti pagrindinėje Vatikano bažnyčioje – Šventojo Petro bazilikoje. Čia ir įvyko krikšto apeigos.
– Atskira salė yra skirta itin svarbioms ceremonijoms, atliekamoms su šeimomis, įrašytomis į Vatikano aukso knygą, kuri pildoma nuo VIII amžiaus, ir kurioje vyksta atsisveikinimas su Romos popiežiumi, karūnuojami karaliai ir t. t., – kalba verslininkas. – Tai ypatinga vieta, į kurią tikrai nėra paprasta patekti. Krikšto apeigą turėjo atlikti kardinolas – popiežiaus Pranciškaus patikėtinis, o jis pats – prieiti prie vaikų, paglostyti jų galvas ir ko nors palinkėti. Aš dar paklausiau sekretoriaus, ar popiežiui nebus per sunku tai padaryti. Man buvo pasakyta, kad jei pontifikas galės, tai būtinai prieis. Jis taip pageidauja.
Balandžio 21 d. Olego Kovriguine šeima išskrido iš Maltos, kurioje gyvena.
– Prieš skrydį viskas buvo paruošta. Šeimos nariai turėjo pasirašytus leidimus atvykti į Vatikaną,– kalba O. Kovriguine. – Kai žmona su vaikais skrido lėktuvu, atėjo žinia, kad popiežius Pranciškus mirė. Žinoma, aš galvojau, kad iškilmės bus atidėtos vėlesniam laikui. Aš paskambinau į Vatikano sekretoriatą. Man buvo atsakyta: „Palaukite, mes tuoj išsiaiškinsime, nes, matote, situacija labai sudėtinga“. Vakare paskambino ir pasakė, kad krikšto ceremonija įvyks. Atseit tai viso sekretoriato, kuris lieka iki naujo pontifiko atėjimo, nuomonė. Ir pridūrė, kad jei jau Popiežius uždėjo savo antspaudą, tai iškilmės įvyks.
Krikšto ceremonija tęsėsi maždaug 40 minučių. Pasak Kovriguine, kardinolas, kuris ją vedė, net nubraukė ašarą. Jis sakė, kad nors popiežius Pranciškus mirė, jis dabar vis tiek yra su mumis, nes mirtis ir gyvenimas visada žengia greta. Ir mes privalome tai prisiminti ir suvokti, jog gyvename amžinybėje. Labai gražūs žodžiai. Pašnekovas sakė, jog mano vaikų palaiminimas krikštui – iš tikrųjų paskutinis toks popiežiaus Pranciškaus pasirašytas dokumentas. Po to sūnūs žaidė ir bėgiojo salėje. O po poros dienų joje kalbėjosi Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis. Kas galėjo pagalvoti, kad mes tapsime tokių istorinių įvykių liudininkais.