Gyvenimas per objektyvą: Laima Penek fiksuoja ir gatvės gyvenimą, ir istorines akimirkas „Kadro meistrai“ dalyvis

„Gyvenimas – ne natiurmortas“, – sako ji. Ir nors darbe netrūksta protokolų, vizitų, rimtų veidų ir istoriškai svarbių kadrų, L.Penek svarbiausia jai – gyvybė nuotraukoje. Akimirka, kuri daugiau nepasikartos.

Tokias ji randa Vyriausybės rūmuose, siaurose Lisabonos gatvelėse ir Vilniaus Žirmūnų kiemuose, kurie, sako, kvepia alyvomis.

Fotografė Laima Penek sako, kad meilė fotografijai jos gyvenime užgimė labai anksti – per dešimtąjį gimtadienį.

„Tą dieną dovanų gavau juostinį fotoaparatą – paprastą, juostinį, be jokių įmantrių funkcijų. Vadinamoji „muilinė“ leido man fiksuoti pasaulį aplink save – kasdienybės vaizdus, draugus, artimuosius, supančią aplinką“.

Būtent iš jų augo gebėjimas matyti, pastebėti išskirtines gyvenimo akimirkas.

„Gyvenimas – ne natiurmortas. Tai greitos akimirkos, kurias arba pamatai, arba ne“, – sako Laima.

Fotografė nuo pat pradžių jautė trauką ne statiškiems kadrams, o judesiui, veiksmui. Ne dirbtinai sustatytoms kompozicijoms, o gyvenimo pulsui, kuriame žmonės nesistengia pozuoti – tik gyventi.

Šiandien L.Penek kasdienybė susijusi su Vyriausybės darbu. Ji – oficiali Vyriausybės fotografė, fiksuojanti politinius įvykius, susitikimus, vizitus, viešas ir uždaras akimirkas.

Darbotvarkė – įtempta, tačiau, pasak jos, rutinos čia mažai. „Kiekvieną dieną būna kas nors netikėto. Nors turiu planą, niekada iki galo nežinau, kas bus.

Fotografuojant žmones ir įvykius tenka nuolat improvizuoti. Vieną minutę fotografuoji oficialią spaudos konferenciją, o kitą – jau esi kokiame nors istoriniame pastato užkulisyje, į kurį kitaip net nepatektum. Dėl to labai myliu savo darbą“.

Ne mažiau įdomios ir patirtys už Vyriausybės ribų – L.Penek dirbo prie įvairių projektų, tarp jų ir TEDxVilnius, „Forum One“ konferencijos.

Vienas įsimintiniausių epizodų – aktoriaus Jean-Claude Van Damme’o vizitas Lietuvoje 2014-aisiais. „Tada juokėmės su kolegomis – na, kas toliau? Fotografuosi popiežių?

Ir tikrai – 2018 metais, kai į Lietuvą atvyko popiežius Pranciškus, teko dirbti ir ten. Tai dabar stengiuosi garsiai nebekalbėti apie ateities planus – gal dar ko nors prisišnekėsiu“, – šypsosi ji.

Laimos fotografija netelpa vien į institucijų ar viešų renginių rėmus. Net ir laisvalaikiu, kai, regis, būtų galima tiesiog ilsėtis, ji renkasi keliauti ir fiksuoti.

Žmonės, aplinka, nepažįstamos situacijos – tai, kas ją nuolat traukia. „Kelionėse pasikraunu energijos. Stebėdama pro objektyvą pamatau kitaip – kažkaip giliau. Net jei fotografuoju tik savo malonumui.“

Į keliones ji žvelgia per pojūčių prizmę. Kiekviena šalis, miestas, net rajonas turi savo kvapą, garsą, šviesą. „Kolekcionuoju šiuos potyrius.

Pavyzdžiui, Lisabona kvepia sardinėmis ir mandarinais, gėlių žiedais. O Vilniaus Žirmūnai pavasarį kvepia alyvomis – kone kiekviename kieme jų yra. Tokie dalykai įsirėžia atmintyje labiau nei atvirukai“.

Fotografuodama svetur, L. Penek stengiasi neišsiskirti, netrukdyti gyvenimo tėkmės. „Fiksuojant kasdienybę, svarbu susilieti su aplinka, žinoti, kada pasitraukti, o kada būti šalia.

Tik tada įmanoma užfiksuoti autentiškiausius momentus – kai žmonės tave pamiršta“.

Nors daugiausiai fotografuoja žmones, L.Penek objektyvui kartais pozuoja ir jos katė Tiramisu.

„Iš fotografo perspektyvos, Tiramisu – pats sudėtingiausias mano modelis. Kai tik bandau ją įamžinti, mūsų žvilgsniai susiduria ir katė nusprendžia pakeisti pozą: iš karto lekia prie manęs arba šoka ant objektyvo“, – juokiasi pašnekovė.

Ji pasakoja, kad Tiramisu pripratusi prie kelionių – katė kantriai važinėja tiek automobiliu, tiek traukiniu, todėl ištikimai palaiko draugiją šeimininkei vykstant į kitus miestus.

Kalbėdama apie fotografijos technologijų pokyčius, Laima pastebi – šiandien gyvename vaizdų kultūroje.

„Išmanieji telefonai palengvino ir gerokai atpigino akimirkų fiksavimą. Skirtingai nei profesionalūs fotoaparatai, telefonas kainuoja mažiau, puikiai telpa kišenėje, jis lengvas, nėra jokių sudėtingų instrukcijų, kaip valdyti jo objektyvą.“

Pasak jos, kuriant komunikaciją socialiniuose tinkluose, telefonas tikrai gali atstoti fotoaparatą. Visgi lygybės ženklo tarp telefono ir profesionalios įrangos ji nededa.

„Ir taip, ir ne. Išmanieji telefonai palengvino ir gerokai atpigino akimirkų fiksavimą.

Skirtingai nei profesionalūs fotoaparatai, telefonas kainuoja mažiau, puikiai telpa kišenėje, jis lengvas, nėra jokių sudėtingų instrukcijų, kaip valdyti jo objektyvą.

Kuriant komunikaciją socialiniuose tinkluose, telefonas atstoja fotoaparatą, tačiau yra nemažai situacijų, kai profesionali įranga yra nepakeičiama“, – įsitikinusi fotografė.