Su netoli Londono gyvenančiu lietuviu Evaldu planavau pasikalbėti apie emigraciją, gražuolę žmoną iš Venesuelos ir daugiau nei tris milijonus sekėjų socialinėse platformose, kuriuos patraukė juokeliai apie Venesuelos kultūrą ir puiki nuotaika. Beje, jis kuria ne lietuvių, o ispanų kalba. Kaip lietuvis sugebėjo pritraukti tiek žmonių, kuriems tai įdomu? Kas jis?
Paklaustas apie milžinišką auditoriją Evaldas nepuolė džiaugtis ir didžiuotis. O kai papasakojo savo istoriją, tapo aišku, kodėl.
„Jeigu sudėtume sekėjų skaičių visose platformose, jų būtų daugiau kaip 3 milijonai – visa Lietuva. O pradėti reikėtų nuo 2008-ųjų, istorijos, atvedusios mane iki to, kuo džiaugiuosi dabar. Kodėl buvau Venesueloje, kodėl parašiau dvi knygas, kodėl kuriame vaizdelius apie Venesuelą ispanų kalba ir kodėl privalėjau ją išmokti“, – sudomino E.Pečkys.
Evaldo ir Yennifer knyga „Detrás de la sonrisa de Los Peckys“ lietuviškai vadintųsi „Už Pečkių šypsenos“. Vos tik pasirodžiusi prekyboje ji tapo viena perkamiausių tarp „Amazon“ biografinių knygų. Apie tai, kas slepiasi už autorių šypsenų, joje ir rašoma.
Būdamas 20-ies, po dvejų metų verslo ir teisės studijų kolegijoje, žiemą E.Pečkys nusprendė išvykti padirbėti į užsienį. Mokslai sekėsi sunkiai, o vienišai mamai buvo sunku išlaikyti sūnų, besimokantį sostinėje.

