Vos prieš du mėnesius į Lietuvą iš Šveicarijos su šeima persikėlęs vyras atviras – mūsų šalyje jis jaučiasi be galo laimingas. Kadangi su lietuviais dirba jau daugiau nei 15 metų, tiek, kiek ir didelėje tarptautinėje įmonėje „Philip Morris International“, tam tikrą vaizdą apie Baltijos šalių kultūrą jis buvo susidaręs jau anksčiau.
„Kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir apie kitas dvi Baltijos šalis – Latviją ir Estiją, nes darbe rūpinuosi ir jomis. Atvykęs į Vilnių supratau, kad mano susidaryta nuomonė, kuri yra puiki, tik pasitvirtino. Žmonės čia nuostabūs!
Lietuvoje man patinka viskas, čia jaučiuosi laukiamas, svetingai priimtas. Žmonės čia tikri, autentiški, maistas neabejotinai nuostabus. Vienintelis dalykas, kuriuo galėčiau skųstis, – orai. Ar gegužė čia visada labiau panaši į ankstyvą kovą?
Į Lietuvą atvykau iš Šveicarijos, čia Lozanoje gyvenau pastaruosius šešerius metus. Netoli Ženevos ežeras, klimatas ten buvo švelnesnis“, – pasakojo jis.
Y.Dizdareras kilęs iš Turkijos. Jo gimtinė – Vakarų Turkija, saulėtas miestelis prie jūros šalia Izmyro, trečio pagal dydį Turkijos miesto. Netoli – Graikijos salos.
„Kadangi užaugau saulėtame paplūdimyje, mano standartai, susiję su orais, kiek kitokie, – šypsojosi didelės kompanijos vadovas. – Pasiilgstu šilumos, todėl su šeima į Turkiją vykstame dukart per metus: vasarą į mano gimtinę, žiemą – į sostinę Stambulą, iš kur kilusi mano žmona Irmak.“
Lietuva jį žavi ir kai kalbama apie lyderystę, savo pozicijos dėl geopolitinės situacijos pasaulyje laikymąsi.
„Didžiuojuosi Lietuva ir lietuviais. Jūs – labai drąsi šalis, kuri nepriima ir nepriims jokių nežmoniško elgesio formų, kurias, deja, šiandien matome pasaulyje. Lietuva mūru stovi ir už save, ir už pasaulį, kai kalbame apie laisvę, žmogaus teises ar teisingumą. Jaučiu tai visa širdimi.
Gerbiu lietuvius už jų nuoširdumą, tikrumą, savo nuomonės tvirtumą, tikrų jausmų demonstravimą. Tokių savybių, manau, turiu ir pats, todėl labai vertinu jas kituose – gal dėl to gyvenimas Lietuvoje man ir atrodo puikus.
Kasdien stebiuosi, kokie čia žmonės progresyvūs ir nuolat besistengiantys tobulėti. Matau tai darbe – daugelis čia stengiasi būti geriausi. Tai akivaizdu ir matant žmonių pasirinkimus – visi siekia to, kas jiems nauja ir prieinama, ar tai būtų, sakykime, išmanieji laikrodžiai, ar mūsų siūlomos mažiau žalingos alternatyvos. Žmonės nori gerinti savo gyvenimą turėdami prieigą prie inovacijų“, – dėstė Y.Dizdareras.
Nors Yigitas – kur kas mažesnis maisto gurmanas nei jo žmona, su didžiuliu smalsumu paragauja lietuviškų tradicinių patiekalų: jam buvo skanu ir šaltibarščiai, ir cepelinai. Tiesa, rožinę šaltą lietuvių sriubą vyras lygina su turkišku cacikiu (graikų dzadzikiu) – abu patiekalai šalti ir aromatingi, abiejuose yra agurkų.
Aštuonių mėnesių sūnų Leo su žmona auginantis vyras atviras – jųdviejų gyvenimas šiuo metu gerokai kitoks, nei buvo anksčiau. Tačiau tai, įsitikinęs jis, supranta ir patiria visi tėvai.
„Gyvename arti sostinės Vingio parko, ten praleidžiame daug laiko. Mėgaujamės gamta ir bendraujame su ten sutiktais žmonėmis. Jei turime laisvo laiko, einame pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį – čia nuostabiai gražu! Be to, atrandame puikių restoranų – ragaujame ir įvairaus lietuviško maisto, ir kitų pasaulio virtuvių patiekalus. Bent kartą ar du per savaitę stengiamės išeiti pavalgyti ne namuose.
Jei kalbame apie lietuviškas tradicijas, iš naujo atradau krepšinį! Anksčiau juo domėjausi, nepraleisdavau Eurolygos rungtynių – juk ir mes turime gerą Turkijos komandą su lietuviu treneriu! Vilniuje jau turėjau galimybę apsilankyti krepšinio rungtynėse, tad vėl sergu šiuo sportu. Lietuviai čia labai talentingi, o rungtynės – unikalios, niekur kitur to nerasi“, – pasakojo turkas.
Kaip jaunas vyras suderina tėvystę ir tokias atsakingas pareigas? Yigitas įsitikinęs – viską galima nuveikti, kai tvirtai susidėlioji prioritetus.
„Kita vertus, žmona man labai padeda. Daug kasdienių rūpesčių gula ant jos pečių. Taip, lengva nėra, bet stengiuosi tiksliai susidėlioti savo dienos planą ir jo laikytis.
Ankstyvus rytus ir vakarus visada praleidžiu su sūnumi ir stengiuosi suteikti jam kokybišką laiką – mes būname kartu, žaidžiame, juokiamės. Esu tas, kuris su Leo keliasi. Sūnus įprastai pabunda apie 6 val., tad valandą ar pusantros žaidžiu su juo.
Pasportavęs keliauju į biurą. Čia esu drausmingas – iš susitikimų noriu ne ilgų pokalbių, o aiškaus ir kuo greitesnio rezultato. Stengiuosi, kad mano verslo susitikimai būtų trumpi, bet konkretūs. Iš darbo stengiuosi grįžti iki 19 val., kad prieš miegą spėčiau pabučiuoti sūnų, palinkėti jam labos nakties, jei pavyksta, ir šiek tiek pabūti kartu. Beje, vakarais namuose mano telefonas ilsisi – turiu tokią gana griežtą taisyklę“, – sakė tarptautinės kompanijos vadovas.
Sūnus Yigitui – tikroji meilės prasmė. Vaikas, pasak pašnekovo, apibrėžia tikrą besąlygišką meilę. „Nors visi iš pradžių manome, kad tokį jausmą išgyvename su žmona ar partnere, tik gimus vaikui suprantame, jog aukščiausia meilės forma – vaikas. Tai žmogus, dėl kurio esi pasirengęs padaryti absoliučiai viską.
Vaikas yra didžioji ir esminė gyvenimo prasmė. Jei kada ir turėjau kokių nors klausimų apie gyvenimą ir jo prasmę apskritai, jie dingo iškart, kai ant rankų paėmiau savo sūnų“, – šypsojosi Y.Dizdareras.
Paprašytas prisiminti savo pažinties su žmona istoriją vyras pradėjo nuo 2018-ųjų, kai su trejais metais jaunesne Irmak susipažino bičiulių vestuvėse. Įdomu tai, kad iki tol draugai ne kartą ragino jį susipažinti su nuostabia balerina, kuri baletą šoka jau 15 metų, ir interjero architekte, tačiau tam veiklus jaunuolis vis nerasdavo laiko.
Tuomet Yigitas jau žinojo, kad netrukus kels sparnus į Kanadą, – čia turėjo išvykti dirbti. Jaunuoliai iškart rado bendrą kalbą, o galiausiai Yigitas atsisakė pareigų Kanadoje. Tačiau praėjus vos pusmečiui perspektyviam darbuotojui buvo pasiūlyta vykti dirbti į Šveicariją.
„Po pusės metų draugystės paklausiau Irmak, tuo metu savo merginos, ar ji vyks su manimi. Man pasisekė – ji metė darbą ir išvyko kartu. Išgyvenę koronaviruso pandemiją susituokėme, o dabar džiaugiamės turėdami sūnų. Kartu pasirinkome šį kelią. Ji – drąsi moteris. Ne kartą esu girdėjęs, kad mūsų istorija kaip iš kino filmo“, – šypsojosi jis.
Svarstydamas apie savo ateities planus Yigitas atviras – dirbdamas kompanijoje „Philip Morris“ skrupulingai planuoti gyvenimo jis negali.
„Philip Morris“ visada pateikia profesinių staigmenų. Šiandien priimu faktą, kad esu čia. Man patinka Lietuvoje. Dirbu, kad mūsų verslas progresuotų, atiduodu tam visą save. Noriu padėti Lietuvos vartotojams, kurie nemeta rūkyti, bet domisi mažiau kenksmingomis alternatyvomis. Žmonės čia imlūs naujovėms. Baltijos šalys jau dabar demonstruoja pasauliui, kad ateitis be tabako dūmų yra įmanoma.
Labai noriu pažinti ir dar giliau pasinerti į Lietuvos kultūrą, mokausi lietuvių kalbos – kolegos džiaugiasi galėdami mane pamokyti visokių juokingų posakių! Beje, jūsų kalba labai sudėtinga!“ – juokėsi Yigitas, kalbantis turkų, anglų ir prancūzų kalbomis.
Paklaustas, koks buvo jo karjeros kelias iki tarptautinės kompanijos Baltijos šalių regiono vadovo pareigų, Y.Dizdareras atviras – jam pasisekė atsirasti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
„Philip Morris“ Turkijoje vykdė talentų programą – ieškojo talentingų vadybos stažuotojų. Turkijoje tai buvo tikrai prestižinė programa, į ją pretendavo daugiau nei 6000 kandidatų. Taip Yigitas prisijungė prie kompanijos.
Pirmiausia jo atsakomybė buvo komercija: prekybos organizavimas, pardavimas, planavimas. Po ketverių metų jis perėjo į finansų sritį. Tai ir tapo dideliu žingsniu pirmyn – jis tapo svarbių projektų dalimi – su komanda skaitmenizavo kelią į rinką.
„Tuo metu vyko mokesčių reforma, kurią koordinavau su jos sumanytojais ir pramone, taip pat platesnės partnerystės diskusijos. Taigi ant savo pečių turėjau daug svarbių projektų, kuriuos sugebėjau įgyvendinti. Tai mane atvedė į Lozaną. 2019 metais buvau paskirtas verslo plėtros ir planavimo vadovu Viduriniams Rytams, Afrikai ir pasaulinei mažmeninei prekybai.
Tai buvo itin įdomus laikas, nes „Philip Morris“ pasuko kitu keliu – mokslu paremtos ambicijos sukurti bedūmę ateitį. Tai reiškia, kad tie, kurie rūko, turėtų mesti šį žalingą įprotį, o jei nenori arba negali to padaryti, pereitų prie mažiau kenksmingų alternatyvų. Taigi ateityje cigaretes turėtume išvysti nebent kaip muziejaus eksponatą.
Mano karjeros kelionė tikrai įsibėgėjo tuo metu. Vidurinių Rytų, Afrikos ir pasaulinės mažmeninės prekybos vadovo pozicijoje turėjau daug verslo partnerysčių. Tuomet pasaulį sukaustė koronaviruso pandemija. Jai pasibaigus pakeitę verslo modelį turėjome atgaivinti veiklą ir paspartinti ambicijas bei investicijas išvaduoti Europą nuo dūmų“, – pasakojo kompanijos vadovas.
Nors pramonės inžinerijos diplomą turintis Yigitas sako, kad atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje, už asmenines savo savybes dėkingas ir tėvams. Jis užaugo medikų šeimoje – tėvas yra gydytojas endokrinologas, profesorius, motina – gydytoja neurologė, profesorė.
„Augau namuose, kuriuose visąlaik buvo sprendžiamos problemos, – juk jų turi pacientai. Ir mane, ir mano brolį, kuris šiuo metu dėsto verslo mokykloje Jungtinėse Amerikos Valstijose, tėvai mokė, kad gyvenimas yra nuostabus, kai išsprendžiamos problemos. Taigi užaugau su tokiu požiūriu į gyvenimą. Problemos ir susidūrimas su jomis, jų sprendimas – mano iššūkiai ir pasiekimai. Į viską gyvenime stengiuosi žiūrėti vadovaudamasis principu „aš tai galiu išspręsti“. Laikau save komunikatoriumi.
Man visada svarbiausia – žmogus. Greičiausiai toks požiūris ir atrakino man duris į karjerą. Priėmiau suteiktas galimybes, pasinaudojau tuo, ką moku, ir sutelkiau dėmesį į didžiausias problemas. Man pasisekė, kad dirbau su puikiais šios kompanijos vadovais – vyresniąja vadovų komanda. Įsiklausiau į jų patirtį ir žinias“, – sakė Y.Dizdareras.
Bene didžiausias iššūkis jo darbe – sukurti naują mokslu pagrįstą tabako gaminių be dūmų istoriją. Atrodo neįmanoma? Tačiau kryptis jau aiški – jis čia, kad žmonės atsisakytų cigarečių, nes vartotojams siūlomos kitos alternatyvos.
„Kad žmonės vis geriau supranta mūsų misiją, įrodo ir skaičiai pasaulyje – štai šių metų pirmojo ketvirčio 42 proc. pajamų sudaro produktai be dūmų. Taigi transformacija tikrai vyksta ir tai mus įgalina. Bendradarbiaujame ir su mokslininkais, remdamiesi jų tyrimais aiškiname, kad yra mažiau kenksmingų produktų nei cigaretės“, – pabrėžė jis.