Moteris, kuriai dabar 71 metai, buvo užpulta jos draugės Sandros Herold šimpanzės Traviso.
Namuose Konektikute užaugintas 90 kilogramų sveriantis gyvūnas buvo laikomas prijaukintu – jis atidarydavo duris, gerdavo iš taurės, valgydavo prie pietų stalo, rengdavosi pats ir net naudodavosi kompiuteriu.
Šis gyvūnas anksčiau dirbo kaip aktorius ir pasirodė reklamose.
Tačiau 2009 m. vasarį Travis pabandė pabėgti – pasiėmė Sandros automobilio raktus ir bandė atrakinti kelis automobilius. Sandra bandė jį privilioti atgal į namus ir davė jam ledinės arbatos su raminamaisiais.
Charla tuo metu atvyko į svečius, kad padėtų sugrąžinti Travisą į jo aptvarą. Tačiau iš pažiūros ramus gyvūnas žiauriai užpuolė moterį.
Jos veidas buvo visiškai nuplėštas – nebeliko akių vokus, nosies, lūpų. Šimpanzė nukando vieną moters ranką, o kitą beveik nutraukė. Moters žandikaulis buvo visiškai atskirtas nuo kaukolės, o smegenys patyrė sunkius sužalojimus.
Per 12 minučių trukusį telefoninį pokalbį, kuris buvo įrašytas, Sandra maldavo skubiosios pagalbos tarnybų nušauti šimpanzę, kurią 14 metų augino tarsi savo vaiką.
„Pasakykite, ką daro beždžionė?“ – paklausė operatorius moters.
„Jis ją suplėšė. Greičiau. Greičiau. Prašau. Jis nuplėšė jos veidą. Jis ėda jos veidą“, – iš nevilties šaukė Sandra.
Tyrėjai manė, kad Travis galėjo palaikyti Charlą, kuri jam buvo pažįstama, įsibrovėle, nes ji tą kartą pasirodė su nauja šukuosena.
Vaistas „Xanax“, kurio šimpanzės šeimininkė davė gyvūnui, skiriamas žmonėms nerimo sutrikimams gydyti. Todėl manoma, kad tai taip pat galėjo paskatinti Traviso agresiją.
Per išpuolį, bandydama sustabdyti gyvūną, S.Herold trenkė jam kastuvu, o vėliau dūrė dideliu peiliu į nugarą. Tačiau jos pastangos nesulaikė įsiutusio gyvūno.
Kai policija atvyko į įvykio vietą ir nušovė gyvūną, sunkiai sužalota ir suluošinta Charla buvo skubiai nugabenta į ligoninę, kur kovojo už savo gyvybę. Niekas nesitikėjo, kad ji išgyvens.
Jai buvo atlikta viena pirmųjų veido transplantacijų pasaulyje. Tačiau rankų transplantacijos jos kūnas neatlaikė – jas teko pašalinti.
Dabar, praėjus 16 metų nuo išpuolio, Charla sako, kad veido transplantacija „sugrąžino jai gyvenimą“ ir reiškia gilią padėką chirurgams.
Interviu laidai „60 Minutes Australia“ ji sakė: „Tai nuostabus dalykas. Žodžiais neįmanoma išreikšti dėkingumo, kad turėjau šią galimybę gyventi geresnį gyvenimą.“
Charla sakė, kad po truputį jai grįžta veido jutimai ir ji vėl pradėjo valgyti kietą maistą.
„Nosies ir viršutinės lūpos dar nejaučiu, bet po truputį viskas grįžta – jaučiu skruostą ir kaktą, tad viskas juda į priekį. Anksčiau viską gėriau per šiaudelį, o mano tikslas – vėl galėti valgyti“, – pridūrė moteris.
Charla, gyvenanti globos įstaigoje, kasdien dalyvauja reabilitacijoje ir kalbos terapijoje.
„Gyvenimas gerėja. Po truputį, bet tikrai gerėja. Sunku, bet geriau“, – sakė ji.
Veido transplantaciją finansavo JAV kariuomenė, norėdama geriau suprasti, kaip tokios operacijos galėtų padėti sužeistiems kariams. Nuo to laiko Charla dalyvauja nuolatiniuose medicinos tyrimuose.
Nors Charla kūnas atmetė rankų transplantus, veido operacija buvo sėkminga. Charla liko visiškai akla dėl infekcijos, kurią perdavė šimpanzė.
2014 metais Charla žiniasklaidai atvirai pripažino, kad žmonės jos bijo. Ji viliasi, kad vieną dieną galės gyventi ne slaugos įstaigoje, o savo namuose.
„Aš niekada nebuvau lengvai pasiduodantis žmogus,“ – sakė Charla, viena auginusi savo dukrą Brianą.
Parengta pagal dailymail.co.uk