Iš karto po avarijos buvo žinoma, kad į avariją pateko BMW, „Seat“ ir „Ford“. Kaip įvykio vietoje išsiaiškino pareigūnai, avarija galėjo įvykti dėl automobilio „Ford Kuga“ vairuotojo (gim. 1932 m.) kaltės.
Pirminiais duomenimis, jis važiavo prieš eismą ir susidūrė su automobiliu BMW, kurį vairavo vyras (gim. 1993 m.). Nuo smūgio „Ford“ peršoko atitvarus ir vertėsi žaliojoje skiriamojoje juostoje. Tuo tarpu BMW dar atsitrenkė į automobilį „Seat Ateca“.
Akyse stovi mirusio vyro vaizdas
Širdį draskančią netektį patyrusi BMW keleivė Lolita šiuo metu išgyvena sunkiai įsivaizduojamą košmarą. Sužalotą moterį ant kojų bando pakelti Santariškių klinikų gydytojai, o ji pati stengiasi nepalūžti dėl dviejų vaikučių –15-likos metų dukrytės ir 10-mečio sūnaus.
Kraupios avarijos fragmentus moteris prisimena kaip baisų sapną, iš kurio norėtų pabusti. Tą dieną jiedu su vyru važiavo pasiimti sūnaus iš mokyklos.
Kaip pasakojo moteris, tuo metu smarkiai lijo, eismo sąlygos buvo sudėtingos. Tačiau niekas negalėjo pagalvoti, kad viskas baigsis tragedija, dėl kurios per akimirką gyvenimas subyrės į šipulius.
„Važiavome antra juosta, prieš mus važiavo automobilis, jis pasitraukė ir išniro „Ford“ (automobilis, kurį vairavo 93-ejų senjoras – aut. past.). Jis važiavo be šviesų, tik su „gabaritinėmis“ šviesomis ir vyras nespėjo sureaguoti.
Aš dar spėjau pasakyti vyrui, kad į mus važiuoja kaktomuša, jis bandė išsukti, dėka to, galbūt, ir likau gyva“, – kalbėjo pašnekovė.
Moteris sakė supratusi, kad avarija yra neišvengiama. Tą akimirką ji spėjo tik pagalvoti, jog galbūt pavyks išgyventi. Po baisaus susidūrimo pažvelgusi į vyrą, Lolita išvydo visam gyvenimui sukrėtusį vaizdą.
„Kadangi mačiau, kad įvyks kaktomuša, pasiruošiau pozą, įsitvėriau. Gavau smūgį iš oro pagalvės ir, kai ji išsileidinėjo, pradėjau dusti. Supratau, kad išgyvenau.
Tačiau mano vyras jau buvo miręs: vairas susmigo į jį, akys buvo išsprogusios, iš burnos bėgo kraujas, viskas lindo lauk. Jį palaidojo be kojų“, – kraupiomis detalėmis dalijosi ji.
Lolita prisiminė, kad tą akimirką veikė negalvodama, iš visų jėgų stengėsi išsivaduoti iš sumaitoto automobilio.
„Mano koja buvo išsukta kaip makaronai, bandžiau išsilaisvinti. Pradėjau su ranka maskatuoti, pastebėjau, kad ji sulaužyta, su kita ranka atsegiau saugos diržą. Nuo to adrenalino turbūt nejutau skausmo, sulaužyta ranka ir likusia koja išmušiau duris, nes dusau“, – pasakojo nukentėjusi moteris.
Tačiau Lolitai iš automobilio išlipti nepavyko, jos koja buvo prispausta. Tragiškame eismo įvykyje dalyvavusi moteris prisimena, kad kelyje sustojo keli automobiliai. Prie jos priėjęs vairuotojas paklausė, ar jos vyrui dar plaka širdis, iškvietė pagalbą. Šoko būsenos ištikta Lolita tą akimirką išliko sąmoninga – ji sakė supratusi, kad vyro nebėra.
„Iš kito automobilio prie manęs priėjo moteris, ji puolė į paniką, vietoje to, kad skambintų pagalbai, pasakojo man, kaip jai baisu, verkė dėl sudaužyto automobilio. Aš tą akimirką ieškojau savo telefono.
Suprantu, kad kiekvienas žmogus skirtingas, bet tuo metu labai ant jos supykau, nesupratau, kaip galima jaudintis dėl automobilio, kai mano vyras žuvo, aš visa sulaužyta“, – įvykio detalėmis dalijosi moteris.
Sūnus laukė atvykstančių tėvų
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas Lrytas, į avarijos vietą buvo nusiųstos visos sostinės operatyvinės tarnybos – ugniagesiai, greitosios pagalbos medikai, policijos patruliai. Ugniagesiai, pasinaudodami specialia gelbėjimo įranga, automobilį pradėjo pjaustyti dalimis, kad moterį būtų galima ištraukti iš nuolaužų.
„Nežinau, kaip greitai atvažiavo greitoji pagalba, nes nesiorientavau. Pirmiausia atvažiavo gaisrininkai, jie matė, kad aš negaliu išlįsti, nes mano viršutinė kojos dalis buvo pasisukusi į vieną pusę, o apatinė į kitą. Buvau tarp stiklų.
Jie atsinešė techniką ir bandė mane ištraukti, bet pavyko ne iškart, nes, kai bandė traukti, mane pradėjo spausti kitur“, – prisiminė Lolita.
Tą akimirką moteris išgirdo, kad skamba vyro telefonas – ekrane išvydo sūnaus vardą. Vaikas mokykloje laukė atvykstančių tėvų.
„Kol mane traukė, aš kalbėjau su vaiku. Jis paklausė, kodėl neatvažiuosime, sakė, kad žadėjome atvažiuoti, klausė, kur tėtis. Nežinojau, ką atsakyti, pasakiau, kad išėjo“, – atvirai sakė ji.
Ištraukę prispaustą moterį, gelbėtojai ją iškart nuvežė į ligoninę. Sužalojimai buvo sunkūs, todėl Lolitai skubiai atlikta operacija.
„Kojoje buvo penki lūžiai, blauzdoje įstatė geležinius strypus. Sulaužyta ranka, šonkauliai, pažeisti plaučiai. Savaitę gulėjau reanimacijoje, nes krito deguonis.
Santariškėse tuo metu dirbo žmonės, kuriuos pažįstu. Jie susisiekė su giminaičiais, todėl, kai mane parvežė iš operacinės, jau laukė artimieji.
Atrodo, kad tuo metu nejaučiau jokio skausmo, galbūt mano kūnas mane taip veda, galbūt dėl adrenalino. Galvoje buvo tik viena mintis – nebeturiu vyro“, – prisiminė moteris.
Neturėjo galimybės atsisveikinti
Avarijoje žuvęs Lolitos vyras amžinojo poilsio palydėtas šeštadienį. Skaudi netektis sukrėtė visą šeimą. Po nelaimės bandanti atsigauti moteris netgi neturėjo galimybės su juo atsisveikinti, nes tuo metu buvo reanimacijoje.
„Po operacijos susisiekiau su vyro mama, nors mes nelabai bendraujame. Pasakiau, kad neturiu pinigų ir paprašiau jį palaidoti. Jiems labai sunku, „pasimaišė“ protas, nes mano vyras buvo vienturtis.
Jis kilęs iš Ukmergės, ten buvo laidojamas, žinau, kad visi suvažiavo į laidotuves. Vyko ir vaikų mokytojai. Mokykla davė dvi savaites atostogų, kad vaikai galėtų pabūti su močiute. Laidotuvėse dalyvavo ir mūsų vaikai. Man pasakojo, kaip sūnus glostė tėtį ir prašė, kad jis „atsikeltų“, – verkdama pasakojo ji.
Greitu metu Lolitai suplanuota ir rankos operacija. Kaip jai pranešė gydytojai, ligoninėje teks praleisti mažiausiai kelis mėnesius, o tada laukia ilga reabilitacija, kuri gali trukti nuo pusės metų iki metų.
Kasdieniai dalykai, kurie anksčiau atrodė savaime suprantami, dabar moteriai tapo sunkiu išbandymu – net paprasčiausias atsisėdimas ar nuėjimas į tualetą reikalauja milžiniškų pastangų ir sukelia skausmą.
„Niekam nelinkėčiau pajusti to, ką dabar jaučiu. Sėdėti negaliu, gulėti negaliu, į tualetą negaliu nueiti, sėdžiu su kateteriu, skirtu šlapimo nutekėjimui. Mane bandė sodinti, buvo labai sunku, nes mano koja po operacijos visa prapjauta iki sulenkimo, tos siūlės atrodo baisiai.
Kadangi nesu liekna, o tokia iš platesnių, kai atsisėdu, man skauda. Niekada negalvojau, kad nuėjimas į tualetą gali atimti tiek jėgų“, – dalijosi ji.
Moters psichologė būklė taip pat išlieka sunki, jai kartą per savaitę suteikiama psichologo konsultacija.
„Negaliu valgyti, būna, kad man prasideda panikos atakos. Tada gaunu vaistų, kad pamiegočiau, bet man jie neveikia. Net gydytojas sakė, kad davė „arklišką“ dozę, kurią įprastai duoda trims žmonėms. Turbūt viskas dėl isterijos, depresijos“, – atviravo Lolita.
Užgriuvo finansiniai rūpesčiai
Tačiau šiuo metu moteris sako negalinti galvoti apie savo sveikatą, nes svarbiausia jai – vaikų gerovė. Po tragiškos nelaimės manikiūriste dirbusią moterį užgriuvo krūva rūpesčių: ji liko viena su dviem vaikais, be galimybės dirbti. Ant pečių gulė ir paskolos našta.
„Salone dirbau pagal verslo liudijimą, todėl jokios išmokos negausiu. Kai po nelaimės susisiekiau dėl paskolos, pasirodė, kad aš neturėjau paskolos draudimo. Tačiau jie sakė, kad gali paskolą kažkiek laiko atidėti“, – pasakojo ji.
Moters teigimu, ji buvo vienintelė šeimos maitintoja. Kadangi ilgą laiką negalės dirbti, šeimos finansinė padėtis tapo labai sudėtinga.
„Aš visada dirbau, nes su vyru buvome taip sutarę. Jis užsiėmė su vaikais, viską darė namuose, o aš labai daug dirbau. Esu karjeristė, kaip kartais būna šeimose. Viena išlaikiau save, vyrą, du vaikus, motiną ir tris šuniukus“, – atvirai dalijosi Lolita.
Dviejų vaikų mama jaudinasi ne tik dėl laukiančių finansinių iššūkių, bet ir dėl emocinio sukrėtimo, kurį išgyvena jos atžalos. Vaikams ypač sunku suprasti, kas nutiko, ir kaip dabar pasikeis šeimos gyvenimas.
„Mažiukas nesupranta, kaip aš atrodau, nes kalbėjome tik telefonu. Jis galvoja, kad aš be rankų ir kojų, bet nuraminau, kad man tik reikės laiko, kol galėsiu vėl vaikščioti“, – neslėpdama ašarų pasakojo Lolita.
Anot moters, vienintelė paguoda – tai, kad šalia visada yra artimi žmonės, kurie nelaimės valandą padeda pasirūpinti vaikais bei palaiko emociškai.
„Gerai, kad turiu tikrų draugių. Buvau be drabužių, man jos nupirko pižamų, atnešė valgyti. Susisiekėme su vaiko teisių specialistais, jie suteiks pagalbą, su mumis bendraus psichologai. Taip pat mano motinai bus paskirta laikinoji vaikų globa“, – dalijosi ji.
Sulaukė ne tik užuojautos, bet ir patyčių
Manikiūro meistre dirbanti moteris sakė, kad vos atsipeikėjusi po nelaimės skubėjo parašyti žinutę savo klientėms. Apie nelaimę pasidalijusi socialiniuose tinkluose, Lolita susilaukė ne tik užuojautos, bet ir itin žiaurų komentarų.
„Esu darboholikė ir man svarbu informuoti žmones. Pasidalinau įrašu, o po juo neadekvatūs žmonės pradėjo rašyti, kad man taip ir reikia, kaip mane dar nešioja žemė. Įsivaizduojate?
Kai kurie pamatė, kad važiavome su BMW, pradėjo rašyti, kad „bent vienu BMW bus mažiau“. Aš net atsakiau į tą komentarą. Kodėl jie linki, kad visi BMW sudužtų?
Jie nepasidomėjo, kad automobilis buvo limuzino klasės, kad juo jauna šeima važiavo pasiimti vaiko. Mes važiavome normaliai, juk į mus įvažiavo, o kiti dar rašė, kad gal lėkėme 200 km/val. greičiu“, – skaudulius išsakė ji.
Moteris neslepia – visą gyvenimą stengėsi būti stipri ir savarankiška, niekada neprašė pagalbos. Tačiau dabar, kai per akimirką sugriuvo viskas, pasiryžo kreiptis į visuomenę finansinės paramos. Socialiniuose tinkluose išplito prašymas, kuriuo pasidalijo ne tik jos artimieji, bet ir kiti žmonės.
„Niekada neprašiau pagalbos, nors mano gyvenimas tikrai šūdinas. Man siūlė apie tai rašyti romanus. Tačiau, kad ir kaip būtų, visada visiems, kiek galėjau, padėjau – ar pinigais, ar paslauga.
Man gėda prašyti pagalbos, nors tai – vienintelis kartas, kai tai darau. Tačiau neturiu kito pasirinkimo – negalėsiu priimti klientų, nežinau, kada viską atstatysiu. Viskas, ką kūriau 6 metus, sugriuvo per sekundę“, – liūdnai pripažino ji.
Netektį išgyvenanti Lolita neslepia jaučianti pyktį ir nuoskaudas, kad šiuo metu nėra įstatymų, ribojančių vyresnio amžiaus žmonių vairavimą. Moteris įsitikinusi, kad jos šeimai gyvenimą sugriovusios tragedijos buvo galima išvengti.
„Su medicinos personalu kalbėjau, kad demencija dabar gali prasidėti jau nuo 60-ies metų. Kas žmogui „susisuko“ galvoje, kad jis, būdamas 93-ejų, sėdo prie vairo – ar jis bent žinojo, kur važiuoja?
Nežinau, kiek dar reikia sulaužytų gyvenimų, kad pagaliau priimtų įstatymą, jog tokie žmonės nebegalėtų vairuoti? Labai norėčiau, kad tokios istorijos daugiau nepasikartotų. Tegul tokiems vairuotojams kasmet tikrina sveikatą ir kasmet liepia iš naujo laikyti teises“, – kalbėjo ji.
Norintys ir galintys finansiškai padėti Lolitai ir jos vaikams, kaip tą padaryti, gali sužinoti čia.