Švedijos laikraštis „Dagens Nyheter“ skelbia, kad senjoras paskutines gyvenimo akimirkas praleido agonijoje ir kiekvieną dieną prašė, kad kas nors padėtų jam mirti.
97 metų Rolfas gyveno slaugos namuose, kai praėjusių metų rudenį nukrito savo kambaryje ir susilaužė šlaunikaulį. Skausmas buvo nepakeliamas, gydytojai negalėjo palaikyti normalaus bendravimo su senjoru, todėl jis buvo paguldytas į Stokholmo ligoninės paliatyviosios pagalbos skyrių, kur šeimos nariai kiekvieną dieną praleisdavo su juo kelias valandas.
Senolis nuolat savo artimųjų prašė padėti jam nutraukti kančias. Tai kartodavo kiekvieną kartą atėjus jo šeimos nariams. Galiausiai jo sūnus Andersas įvykdė tėvo norą ir vėliau buvo suimtas dėl tėvo žmogžudystės.
Ši tėvažudystės istorija nutiko pernai spalį. Andersas gulėjo ligoninės palatoje su savo tėvu, sugriebė tėvui už burnos ir nosies ir taip užgniaužė jo kvėpavimo takus. Senolis dar akimirkai pakėlė rankas, tarsi gindamasis. Tačiau Andersas pasilenkė prie tėvo ir tarė: „Dabar pats laikas padėti tau mirti.“
Tada senolis lėtai nuleido rankas. Po akimirkos Andersas nustojo dusinti tėvą, jį pabučiavo ir apkabino, o pats susmuko į kėdę. Jis tikino verkęs dėl tėvo mirties, bet nesigaili dėl to ką padarė. Po kelių minučių į palatą įėjo jo sesuo Maria, kuri išreiškė palaikymą savo broliui.
Tada vyras galiausiai paspaudė ligoninės signalizacijos mygtuką, į palatą atvyko slaugytojos padėjėja. Andersas pranešė kas nutiko. „Aš nutraukiau savo tėvo gyvybę“, – pasakė jis. Praėjo akimirka, kol ligoninės darbuotojas suprato, kas nutiko, ir nuskubėjo į konferencijų salę informuoti savo kolegų.
Vyriausiasis gydytojas įėjo į palatą, Andersas buvo išblyškęs, drebėjo kėdėje, bet kalbėjo aiškiai: „Mano tėvas norėjo, kad jam padėčiau. Aš padariau, kaip jis liepė. Aš įvykdžiau jo paskutinį norą.“
Švedijos žiniasklaida skelbia, kad Andersui, jauniausiam sūnui, pareikšti kaltinimai dėl žmogžudystės. Jo vaikai ir du anūkai policijai patvirtino, kad Rolfas paprašė jų jį nužudyti. Paliatyviosios pagalbos darbuotojai taip pat paliudijo apie nuolatinius Rolfo reikalavimus.
Policijos apklausos metu Andersas teisėsaugos pareigūnams sakė, kad „aktyviai neplanavo“ to, ką padarė.
Švedijoje minimali galima bausmė už žmogžudystę – šešeri metai kalėjimo. „Jaučiausi atsakingas už tai, kad mano tėvas nekentėtų. Jei bus kalėjimas, tai – bus“, – savo lemtį priima Andersas.
Kaltinimai Andersui buvo pateikti praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Teismė prokuroras nurodė, kad Andersas veikė vedinas užuojautos.
Kaltinamajame akte teigiama, kad nusikaltimas turėtų būti laikomas mažiau sunkiu, atsižvelgiant į Rolfo amžių, sveikatos būklę ir tai, kad jam „liko nedaug laiko gyventi“, taip pat į tai, kad senjoras „išreiškė stiprų ir aiškų norą, kad kas nors jam padėtų mirti“.
Paskutinis teismo posėdis įvyko šių metų gegužę. Vyriausiasis gydytojas kalbėjo teisme. Jis patvirtino, kad senjoras paskutines dienas praleido agonijoje, naktimis rėkdamas, kad nori mirti. Gydytojas teigė, kad paskutiniu gyvenimo laikotarpiu Rolfui buvo duodami raminamieji vaistai – morfinas, o kartais ir neuroleptikai skausmui ir nerimui mažinti. Tačiau gydymas nepadėjo.
Gydytojas taip pat prokurorui pasakė, kad jei Andersas nebūtų pasakęs personalui, ką padarė, būtų laikoma, kad 97 metų senjoras „mirė nuo savo ligos“.
„Jis buvo pačiame paskutiniame savo gyvenimo etape. <...> Mirtis galėjo ištikti tą pačią sekundę, kai Andersas manė, kad jį nužudė. Kai esi toks trapus kaip Rolfas, mirtis gali ištikti bet kurią sekundę“, – tvirtino medikas.
Prokuroras prašė Andersui skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi Andersas teisėsaugininkams talkino – jam siūloma bausmė yra švelnesnė. „Nuo pat pradžių jis prisiėmė visą atsakomybę už savo veiksmus. Jei jis nebūtų to padaręs, tai niekada nebūtų ištirta“, – aiškino prokuroras.
Dėl to teismas nusprendė Andersą nuteisti už žmogžudystę, bausmės vykdymą atidėjus. Tai reiškia, kad jam nereikia atlikti bausmės kalėjime, tačiau jam skiriamas dvejų metų bandomasis laikotarpis, per kurį teismas gali pakeisti bausmę, jei jis padarys sunkų nusikaltimą.
Paklaustas apie savo požiūrį į eutanaziją, Andersas Švedijos leidiniui sakė: „Mano tėvas paliatyviosios pagalbos skyriuje praleido blogiausią savo gyvenimo savaitę. Nenoriu, kad kas nors kitas tai patirtų.“