Šauni idėja retai lieka nepastebėta. Taip nutiko ir tekstilininkei sumanius pagerbti iškilų menininką. Daugiau negu 100 moterų palaikė jos sumanymą megzti drabužius su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio portretu.

Šiais metais minint kompozitoriaus ir dailininko M.K.Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines nestinga tam skirtų pačių įvairiausių renginių.

Tačiau rugsėjo 27-ąją Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyko neįprastas susibūrimas.

Per 100 moterų į muziejų atvyko vilkėdamos megztinius, ant kurių puikavosi iškilaus menininko portretai.

[[ge:lrytas:lrytas:21340362]]

Rinkosi iškilias asmenybes

Sumanymas megzti tokius apdarus ir paskatinti tai daryti kitus kilo tekstilininkei Gintarei Murauskienei.

[[ge:lrytas:lrytas:39631113]][[ge:lrytas:lrytas:38553691]][[ge:lrytas:lrytas:37955410]][[ge:lrytas:lrytas:37733299]][[ge:lrytas:lrytas:37412826]]

Moteris pasakojo, kad megzti išmoko paauglystėje, bet šį pomėgį buvo ilgam pamiršusi.

Prieš trejus metus ji vėl paėmė virbalus į rankas.

Liepos 6-ąją, kai visi lietuviai giedojo Lietuvos himną, ji sumanė nusimegzti megztinį su „Tautiškos giesmės“ autoriaus Vinco Kudirkos atvaizdu.

Vėliau jau mezgė ir megztinius su Žemaitės, Jono Meko, Barboros Radvilaitės atvaizdais bei pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais.

„Norėjau, kad tai nebūtų tiesiog drabužiai, o kad jie pasakotų apie mūsų istoriją, iškilias asmenybes“, – sakė G.Murauskienė.

Pati sudarė mezgimo schemą

Šiais metais ji su bendraminte Daumante Strelčiūniene nusprendė, kad pagerbiant M.K.Čiurlionį verta numegzti jo portretą, ir tai daryti pakvietė visus norinčiuosius.

Tekstilininkė pasidalino ir pačios sudaryta mezgimo schema.

Ji pati megztinį pagal ją numezgė per 2 savaites.

„Tikėjomės, kad atsiras kelios dešimtys mūsų idėją palaikysiančių žmonių, bet atsiliepė per 100 mezgėjų.

Dėvėdamos savo megztinius muziejuje susirinko 123 moterys.

Kai kurios atvykti negalėjo, bet manau, kad pavyko iš viso numegzti simbolinį megztinių skaičių – 150“, – džiaugėsi G.Murauskienė.

Darbas buvo sudėtingas

Tokį megztinį mezgė ir kaunietė IT specialistė Gintarė Getautaitė-Atkočiūnienė.

„Mezgimas yra mano laisvalaikio pomėgis, bet labai sudėtingų mezginių nesiimdavau. Taip pat dainuoju folkloriniame ansamblyje, domiuosi kultūra.

M.K.Čiurlionis man visada buvo artimas, todėl sužinojusi apie sumanymą megzti jo portretą pasiryžau tai padaryti“, – pasakojo kaunietė.

Gavusi schemą moteris pirko melsvų, žalių ir geltonų siūlų. Menininko veidą mezgė iš balkšvai gelsvų, plaukus – iš juodų ir rudų gijų.

Darbas buvo sudėtingas, tam prireikė beveik trijų mėnesių.

„Labai smagu turėti išskirtinį daiktą, kuris dar ir prasmingas. Aplinkiniai, pamatę tokį drabužį, žavisi.

Taip pat įdomu, kad į pūkuotą mezgimo šeimą susibūrė daug moterų.

Paaiškėjo, kad šis užsiėmimas patinka ir jauniems žmonėms“, – pabrėžė kaunietė.

Tekstilininkės idėja sužavėjo būrį mezgėjų: M.K. Čiurlionio portretai – ant megztinių