Kai noras padėti keturkojams tampa svarbiausiu gyvenimo tikslu: „Ambicija paprasta – atlikti savo darbą kaip įmanoma geriau“

„CanisFelis“ istorija prasidėjo, kai veterinarijos gydytojas Justas Kantoravičius ir jo žmona, baigę veterinarijos mokslus, pastebėjo, kad jų gyvenamame rajone Vilniuje trūksta vietos, kur augintiniai galėtų gauti profesionalią priežiūrą.

„Gyvenome Šiaurės miestelyje, kur veterinarijos paslaugų nebuvo, tad nusprendėme, kad tam rajonui reikia tokios vietos. Pradėjome nuo pamatų, pardavėme savo automobilį, kad galėtume įsigyti kraujo analizatorius. Po truputį augome, plėtėme paslaugų spektrą ir klientų ratą“, – pasakojo klinikos vadovas J.Kantoravičius.

Pavadinimą „CanisFelis“ šeima pasirinko simbolinį – lotyniškai tai reiškia šuo-katė. Tai moderni klinika, kurioje po vienu stogu atliekamos visos reikalingos procedūros – nuo profilaktinių apžiūrų iki sudėtingų operacijų.

„Atliekame profilaktikas, terapinį, chirurginį gydymus, taip pat, echoskopijas, endoskopijas, dantų rentgeno tyrimus, klinikoje pagalbos sulauks ir gyvūnai su elgsenos problemomis. Galime padėti iš esmės bet kokiose situacijose“, – sakė J.Kantoravičius.

„CanisFelis“ komandos požiūris į darbą – aiškus ir tvirtas. Jiems svarbiausia ne pelno siekis, o noras padėti gyvūnams. Klinikos vadovo J.Kantoravičiaus teigimu, šios vertybės išliko nuo pirmos dienos.

„Mūsų misija – padėti gyvūnams kaip įmanoma geriau ir nepadaryti iš veterinarijos biznio, kas dabar, deja, vis dažniau vyksta. Norisi, kad tai išliktų veterinarija.

Mes to siekiame, visus tuos metus darome viską, kad klinikoje būtų daugiau įrangos ir žinių ja naudotis, kad galėtume suteikti vis platesnį paslaugų spektrą“, – kalbėjo pašnekovas.

„CanisFelis“ išsiskiria ne tik modernia įranga ar paslaugų gausa – klinikoje dirba tikri savo srities profesionalai. Šiuo metu komandą sudaro keturi gydytojai su asistentais.

Tarp jų – gydytoja, kuri specializuojasi augintinių dantų srityje, taip pat gydytoja, su retai sutinkama – gyvūnų elgesio – specializacija. Todėl klinikoje galima gauti pagalbą ne tik dėl fizinės augintinio sveikatos, bet ir dėl elgesio problemų.

„Gyvūnų elgesio gydytojų Lietuvoje beveik nėra, todėl turime klientų iš įvairių miestų. Mūsų specialistė gali taikyti gydymą vaistais, kurių paprasti treneriai ar elgesio konsultantai skirti negali.

Mūsų gydytoja dirba kolegiškai – bendradarbiauja su treneriais, kurie užsiima gyvūnų dresūra ar sprendžia sudėtingo elgesio atvejus“, – pasakojo J.Kantoravičius.

Per visus veiklos metus klinika nuosekliai investuoja į modernią įrangą ir komandos žinias. Klinikos gydytojai nuolat kelia kvalifikaciją – dalyvauja mokymuose Lietuvoje, vyksta į Europos ir pasaulio kongresus.

„Matome, kaip aplinkoje žmonės tikisi, kad būdamas veterinaras uždirbsi milijoną. Tačiau tiesa ta, kad viskas, ką uždirbame, grįžta į kliniką. Stengiamės vis atnaujinti įrangą, kad galėtume gyvūnams padėti dar efektyviau.

Taip pat nuolat tobuliname žinias mokymuose, kurie taip pat nemažai kainuoja. Mokslų ir seminarų Lietuvoje paprastai neužtenka, tenka važiuoti ir į pasaulinius kongresus, pamatyti naujoves, susipažinti su jomis. Daugiau kaip pusė mūsų laisvalaikio praeina kongresuose ar seminaruose“, – pasakojo klinikos vadovas.

Veterinarijos mokslai trunka šešerius metus, tačiau, kaip sako J.Kantoravičius, tikrieji mokymai prasideda tada, kai pradedi dirbti. Ši profesija nuolat keičiasi, todėl, norint išlikti geru specialistu, reikia nuolat mokytis, domėtis naujovėmis ir investuoti į savo tobulėjimą.

Pasak J.Kantoravičiaus, vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų įsidėmėti kiekvienas gyvūno šeimininkas – profilaktika. Ji gali išgelbėti augintinio gyvybę, tačiau, deja, žmonės dažnai kreipiasi tik tada, kai liga jau pažengusi.

„Per tuos metus, kiek dirbame, visada akcentuojame gyvūnų priežiūros profilaktiką. Vyresniems gyvūnams kraujo tyrimus reikėtų daryti kas pusmetį ar metus, jaunus vesti apžiūrai ir konsultacijai, kai vedate vakcinuoti.

Tačiau didžioji dauguma augintinių šeimininkų kreipiasi tik tada, kai gyvūnui jau blogai. Ir dažniausiai, kai liga pažengusi ir nebegalime padėti taip, kaip norėtume“, – sakė veterinaras.

Anot jo, šeimininkai dažnai nesupranta, kad net ir menkiausi simptomai gali signalizuoti rimtas problemas.

„Jeigu gyvūnas pavemia, daugelis „nurašo“, kad tai normalu, „išsivalys skrandį“. Tačiau, kai po mėnesio, situacijai besikartojant, atvykstama apžiūrai, nustatai, jog jau prasidėję rimti pakitimai. Tada gydymas sudėtingesnis, o prognozės – liūdnesnės“, – atkreipia dėmesį J.Kantoravičius.

Pasak jo, vienas dažniausių klausimų, kurį tenka išgirsti iš šeimininkų, – kodėl gyvūnų gydymas toks brangus? Veterinaras paaiškina – už kiekvienos kainos slepiasi žinios, įranga ir atsakomybė už gyvybę.

„Dažnai tenka girdėti: „Gyvūno gydymas kainuoja kaip mano vaistai“. Iš tiesų – daugiau. Jūsų vaistus gamina dešimtys įmonių, o gyvūnų – vos kelios. Be to, žmonių paslaugas dengia ligonių kasos, o gyvūnų – ne. Yra draudimai, kuriuos rekomenduojame įsigyti, bet juos dar retai kas turi, o kai sužino realias gydymo kainas, nustemba.

Turėti gyvūną šiandien tampa prabanga. Todėl svarbu viską įvertinti prieš jį įsigyjant, nes trijų kilogramų šuniuko ir šešiasdešimties kilogramų senbernaro išlaikymas skiriasi dešimtimis kartų. Injekcija jorkšyrui gali kainuoti penkis eurus, o senbernarui – šešiasdešimt“, – pasakojo veterinaras.

Nors kasdien J.Kantoravičius ir jo kolegos susiduria su šimtais gyvūnų, namuose jų taip pat netrūksta. Veterinaro gyvenime augintiniai – neatsiejama dalis.

„Turime kelis šunis. Gydytojai, dirbantys mūsų klinikoje, irgi turi gyvūnų. Yra tokių, kurie neturi. Galbūt todėl, kad kasdien mato ligas ir kiek tai sukelia rūpesčių. Tačiau dažniausiai veterinarai turi gyvūnų ir daugiau, nei reikia“, – šypsosi J.Kantoravičius.

„CanisFelis“ klinikoje taip pat gyvena kelios katės, kurias šeimininkai buvo nusprendę užmigdyti, tačiau gydytojai joms suteikė dar vieną šansą.

„Vieną katę atnešė eutanazijai, bet mes nusprendėme neužmigdyti ir sutarėme su šeimininke, kad ieškosime katinui naujų namų. Šeimininkė sakė, kad augintinė sena, tačiau pas mus ji gyvena jau devynerius metus“, – dalijosi veterinaras.

Pasak klinikos vadovo, meilė gyvūnams yra viena pagrindinių savybių, kurią savyje turi turėti geras veterinaras. Tačiau vien tik to neužtenka – šis darbas reikalauja užsispyrimo, kruopštumo ir atsidavimo.

„Užsispyrimas, dėmesys detalėms, motyvacija padėti gyvūnams – tai labai svarbu. Milijonieriumi veterinaras netaps, kaip ir gydytojas, bet čia esmė ne piniguose, o pašaukime.

Reikia ir žinių, ir daug darbo įdėti. Tiesa ta, kad kai šešerius metus sunkiai mokaisi, ir ne tik apie kates ir šunis, bet ir apie karves, ožkas, supranti, ar tikrai nori būti veterinaras“, – įsitikinęs klinikos vadovas.

Veterinaro darbas – ne tik medicininės žinios ar atsakomybė. Tai kasdienis emocinis išbandymas, kai tenka susidurti su šeimininkų nerimu, gyvūnų netektimis. Pasak J.Kantoravičiaus, veterinarai dažnai turi būti ne tik gydytojai, bet ir psichologai.

„Nesiseka prisiimti ne per daug. Tas problemas išsineši namo, galvoji apie jas naktį. Tikėjausi, kad užsiauginsiu „skūrą“, bet taip ir neatsitiko – juk ne viskas baigiasi sėkmingai.

Čia ne matematika, čia bet kada viskas gali pakrypti taip, kaip nesitikėjai. Viską nešiesi galvoje, bandai išsportuoti, išskaityti knygomis, bet tos nesėkmės persekioja. Net jeigu išgydysi šimtą gyvūnų, vis tiek labiausiai prisiminsi tą, kurio nepavyko išgelbėti“, – atviravo jis.

Pašnekovo teigimu, veterinarai neretai padeda net po darbo valandų – ramina, konsultuoja, atsako į žinutes.

„Dažnai dirbame ir nedarbo metu – atrašome besijaudinantiems šeimininkams „Messenger“ žinutėmis ir dešimtą ar vienuoliktą vakaro.

Kartais net duodame savo numerį, kad galėtų skambinti visą parą. Mes problemų darbe nepaliekame – nešamės jas su savimi namo. Kai klientas tai supranta, labai džiugu – tada ir darbas geriau einasi, ir entuziazmas būna didesnis“, – pasakojo gydytojas.

Nors veterinaro darbas kupinas įtampos ir emocinių išbandymų, anot „CanisFelis“ vadovo, laimingi augintiniai, sėkmės istorijos ir žmonių dėkingumas dažnai tampa stipriausia motyvacija nesustoti.

„Atsiliepimai – labai smagu. Gauname ir atvirukų, gydytojai yra gavę ir įvairių desertų, kaip dovaną, nuo augintinio ir jo šeimininko. Tačiau mums užtenka, kad šeimininkas supranta mūsų darbą ir padėkoja“, – sakė J.Kantoravičius.

Jis pripažįsta, kad nors į Lietuvą ateina ir didesni veterinarijos tinklai, „CanisFelis“ liks kuo buvo nuo pat pradžių – šeimos verslu, pastatytu nuoširdžiu darbu ir pasitikėjimu.

„Mes neturime milijonų ar grandiozinių planų. Ambicija paprasta – atlikti savo darbą kaip įmanoma geriau ir su tuo pasitenkinimu grįžti vakare namo“, – nusišypsojo J.Kantoravičius.

Daugiau apie klinikos teikiamas paslaugas galite sužinoti čia.