Šie ir daugybė kitų klausimų buvo atsakyti minint lapkričio 25 d., Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris, dieną.
Diskusiją ir pranešimus organizavo Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje, Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Moterų informacijos centras (MIC) ir naujienų portalas Lrytas.
Viešumas ir pavyzdžiai skatina nebijoti
Diskusija dėl smurto prieš moteris yra tiesiog būtina.
„Tai viena iš temų, kur aktyvumo galėtų būti daugiau“, – sveikinimo kalboje teigė Daiva Jakaitė, EP biuro Lietuvoje vadovė. – „Europos Parlamentas siūlo įvairius teisės aktus, kurių tikslas yra kovoti su smurtu nukreiptu prieš moteris. Be to, siekiama sudaryti moterims lygias galimybes siekti karjeros kaip ir vyrams, užtikrinti, kad už tą patį darbą būtų mokamas toks pats atlyginimas, paskatinti moterų dalyvavimą įmonių valdybose.“
„Mūsų bendras tikslas – pasiekti, kad kiekviena moteris ir mergaitė jaustųsi saugi savo namuose, darbe, viešojoje erdvėje – visur. Kurkime visuomenę, kurioje pagarba ir lygybė yra norma, o smurtas – nepriimtinas reiškinys,“ – prie sveikinimo kalbos prisijungė Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro vadovė.
Ji priminė visiems susirinkusiems apie vykstančias šešiolika aktyvizmo dienų, kurios simbolizuoja, jog nutraukti šį smurtą yra būtina, todėl šiais metais centras parengė šešiolika tikrų patirčių istorijų, kurios yra publikuojamos naujienų portale.
„Didelė atsakomybė kalbėti apie jautrius, kartais žiaurius ir neretai nepatogius dalykus, bet kalbėti apie tai būtina“, – prie sveikinimo kalbos prisidėjo ir naujienų portalo Lrytas vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas. – „Tikiu, kad šios istorijos suteiks drąsos kitoms moterims, vis dar bijančioms kalbėti, kreiptis pagalbos, bet kurioms tereikia vieno pavyzdžio, vieno žingsnio nebebijoti. Neabejoju, kad moterų drąsa, profesionali organizacijų bei specialistų pagalba ir viešumas padės įveikti smurtą, pyktį ir baimę.“
Kėsinimasis į moterų teises – grėsmė ES vykdomai politikai
Gyvename išties neramiais laikais, ir kai kuriais atvejais dėmesys būna nukreipiamas į radikalias idėjas. Europos Parlamento narys Dainius Žalimas (frakcija „Atnaujinkime Europą“) skatina nedaryti kompromisų su radikalais, bet atstovėti demokratiškas idėjas. Liberali demokratija yra už įvairias lygybes ir jos tikslas, kad visos grupės jaustųsi patogiai, pasak pranešėjo. Ir moterų teisės nėra trumpalaikė politikos kryptis šiame kontekste.
„Ginti moterų teises reiškia ginti mūsų atsparumą, mūsų demokratinį stuburą ir mūsų vertybių tęstinumą. Būtent dėl šios priežasties Rusijai moterų ir seksualinių mažumų teisės yra pirmas didžiausias blogis po Ukrainos. Siekime Lietuvos, kurioje visi turėtų lygias galimybes, o diskriminacija ir žmonių rūšiavimas būtų praeities reliktai“, – teigė D. Žalimas savo pranešime apie „Moterų teises prorusiškų radikalų taikiklyje: koks bus Europos atsakas“.
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad rašizmas propaguoja kultūrą, aukštinančią rusų tautybę. Ir nors iškeliama tradicinė šeima kaip vertybė, tačiau atmetama visų žmonių lygybė, menkinant kitus. Ir tai neatitinka to, ko savo teisiniais aktais siekia Europos Sąjungos (ES) šalys.
Pasak D. Žalimo, lygių galimybių teisės yra mūsų, kaip ES, stiprybė, todėl kėsinantis į moterų teises, ji yra pažeidžiama.
Kai moterys sako „ne“, ar tai iš tiesų yra „taip“?
Jolanta Reingardė, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vyriausioji tyrėja, tyrimų ir statistikos komandos vadovė savo pranešime „Saugios erdvės be pasiteisinimų: lyčių stereotipų gniaužtai“ pristatė 2024 metais surinktus duomenis apie Europos Sąjungos visuomenių požiūrį į smurtą prieš moteris ir atkreipė dėmesį, kad politika efektyvi tiek, kiek ji įgyvendinama. Darbas su duomenimis yra itin svarbus, ypač kai reikia atremti stereotipinius įsitikinimus ir dezinformaciją apie lyčių lygybę.
Visuomenė keičiasi, stereotipai apie „prigimtinius“ moterų ir vyrų vaidmenis silpsta, bet niekur nedingo. Stereotipus kuria visuomenė, visuomenė juos ir keičia.
Vyro vaidmuo – uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą. Vyrai geresni vadovai, nes moterys per daug emocionalios. Todėl moterims geriau dirbti mokyklose arba slaugytojomis. Arba tiesiog būti namuose ir prižiūrėti vaikus bei buitį.
O kaip tai susiję su smurtu? J. Reingardė pastebi, jog keturi iš dešimties vyrų Lietuvoje mano, jog moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. Panašiai tiek pat vyrų ir moterų mano, jei moteris patiria seksualinį smurtą būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji bent iš dalies už tai atsakinga. Beveik kas trečias 18–24 metų amžiaus vaikinas mano, kad kai moteris sako „ne“, iš tikrųjų ji turi galvoje „taip“, tik vaidina neprieinamą.
Pranešėja teigia, kad tokie įsitikinimai labai apsunkina kovą su smurtu ir lyčių lygybės pažangą. Visuomenėse, kuriose lyčių lygybė yra vertinama ir politikai nuosekliai ją stiprina, žmonės daug rečiau toleruoja smurtą prieš moteris.
J. Reingardė pastebi, kad mokyklose vengiama kalbėti apie lyčių stereotipus. Šios temos neretai demonizuojamos ne tik švietimo politikos formuotojų, bet ir pačių tėvų. Jaunų žmonių pasaulėžiūrą vis stipriau formuoja lengvai prieinama informacija internete ir socialiniuose tinkluose, tačiau jai trūksta atsvaros ir pagalbos jaunam žmogui kritiškai šią informaciją vertinant.
Rūpestis ar smurtaujantis elgesys?
„Kalbėdami apie smurtą, negalime palikti jaunimo nuošalyje“, – kalbėjo I.Šaduikė, MIC Komunikacijos specialistė. – „Moterų informacijos centro tyrimas rodo, kad 47,5 % besimokančiųjų yra patyrę fizinį smurtą, o beveik trečdalis – seksualinį. Smurtas tampa jaunimo santykių dalimi, o socialinių medijų turinys, filmai ir serialai dažnai jį normalizuoja ar net romantizuoja. Todėl turime kalbėtis su jaunuoliais ir jaunuolėmis apie smurtą, mokyti jį atpažinti ir įgalinti kurti sveikus santykius – tik taip galime drauge mažinti smurto kultūrą.“
Kol moteris yra smurtiniuose santykiuose, ji viską pateisina. Ir tik išėjusi iš smurto rato, moteris supranta, kur ji buvo patekusi – savo pranešime „Meilės mitai: smurtas jaunimo santykiuose ir populiarioje kultūroje“ pastebi pranešėja.
I. Šaduikė atkreipė dėmesį į vieną svarbią nusikaltimų sudedamąją: aplinką dažniausiai keičia nukentėjusieji, bet ne tie, kurie smurtavo. Ir mūsų visuomenėje tai yra norma. Negana dar palydima komentarais „pati prisiprašė, pati kalta, su kuo susidėjo“.
Pranešėja akcentavo ir kibernetinį smurtą, kuris turi slidžią ribą tarp „jis yra rūpestingas“ ir „jis mane persekioja“. Visi turintys mobiliuosius telefonus turi vienokią ar kitokią „draugų vietos“ programėlę, kuri ne visuomet naudojama tik draugiškuose santykiuose. Deja, ši informacija yra legali, kaip ir visos legaliai įsigytos programėlės.
Nėra normalu, jei partneris nuolatos tikrina tavo buvimo lokaciją, klausinėja, kodėl esi vienoje ar kitoje vietoje, tikrina telefono skambučius, susirašinėjimus. Tai jau yra priskiriama psichologiniam smurtui.
„Mokytojo vieta niekada nebus tuščia“, – finalizuoja I. Šaduikė. – „Jei nebus kas moko sąmoningumo smurto tema, atsiras, kas pamoko į kitą pusę.“
Moterų teisės: kurioje vietoje esame Lietuvoje?
Renginio metu vyko ir diskusija „Audra prieš tylą: ar Lietuva girdi moteris?“, kurios metu diskutavo Dainius Žalimas, EP narys (Frakcija „Atnaujinkime Europą“), Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, naujienų portalo Lrytas vyr. redaktoriaus pavaduotojas Martynas Suslavičius, Dovilė Masalskienė, teisininkė, Moterų informacijos centro projektų vadovė, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro programos vadovė.
Diskusiją moderavo Rugilė Zmitrevičiūtė, Moterų informacijos centro lektorė bei konsultantė.
Diskusijos dalyviai kalbėjo apie moterų teisių klausimus. Dainius Žalimas dar kartą užtvirtino, kad mūsų visų pareiga yra lygių teisių visuomenė, o tam labai svarbi visuomenės savimonė, kad žmonės išmoktų kritiškai vertinti gaunamą informaciją. EP moterų teisės ginamos pakankamai, tačiau vykstantis masinis radikalėjimas nesuteikia ramybės.
Dovilė Masalskienė praplėtė, kad labai svarbu dalykus vadinti tikrais vardais, nes vien tik teisinių aktų nepakanka. Turi būti sukurtos ir priemonės, ties kuo dabar daug ir dirbama.
Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį, kad verta kalbėti apie nepatogius klausimus ir juos užduoti. Viešai kalbėti yra sveikintina, tačiau nukentėjusioji turi suprasti, kad teisminiuose procesuose išprievartavimą ji turės patirti dar keletą kartų. Todėl privalo būti sukurta saugi aplinka, o šalia esantys žmonės – labai stiprūs.
Martynas Suslavičius pabrėžė, kad žiniasklaida dažnai susiduria su iššūkiais, rašant tokias jautrias temas, nes institucijos dažnai nėra linkusios dalintis informacija, o smurtą patyrusios moterys taip pat dvejoja dėl tam suprantamų priežasčių.
„Todėl portale Lrytas dabar vykstantis projektas „Audra prieš tylą“ yra labai geras pavyzdys, kaip galima garsiai kalbėti apie šią įsišaknijusią problemą, kurios kažkodėl mes nesugebame ne tik išspręsti, bet ir pradėti tinkamai spręsti. Čia mes turime autentiškas istorijas, kurias smurtą patyrusios moterys pasakoja saugioje aplinkoje su jomis dirbantiems profesionalams. Istorijos pateikiamos jautriai, bet kartu – ir labai atvirai. Galbūt kartais sudėtinga suprasti, bet kad ir kokios skausmingos patirtys – būtent tos detalės ir yra balsas, kurį išgirsta visuomenė. Kuo daugiau moterų apie tai garsiai kalbės, tuo labiau didės spaudimas įstatymų leidėjams ir vykdytojams imtis veiksmų. O mūsų, žurnalistų darbas, padėti būti išgirstoms ir tai padaryti apsaugojant smurtą patyrusį žmogų. Tai – viena atsakingiausių užduočių ir temų“, – kalbėjo M. Suslavičius.
Visgi oranžinė, Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos simbolis, yra vilties spalva, todėl visi dalyviai pritarė, kad tylą reikia sulaužyti, o problema turi skambėti vis garsiau.
„MIC dirba su nukentėjusiomis dar iki įstatymo,“ – dalinosi D. Masalskienė. – „Smagu, kad daugėja įstaigų, dirbančių šį darbą. Tačiau dar smagiau, kad procesas apima ir problematikos, ir žmogaus suvokimą. Socialiniai partneriai, savanoriai ir valstybinės institucijos suteikia vilties bei postūmio daryti tai, ką darome.“
K. Mišinienė paantrino, jog mūsų yra daug – ir lyderių, ir nematomų darbuotojų, tačiau jų kasdieninis darbas sustiprina šį lauką. „Mes turime fantastiškus laimėjimus, kai smurtautojai iš teismo salių išeina su antrankiais“, – didžiavosi K. Mišinienė.
D. Žalimas džiaugėsi, kad jaunos kartos sąmoningumas ir įgūdžiai neleidžia atlikti tam tikrų smurto aktų, vis mažiau priekabiaujama viešose erdvėse. Ir nepaisant visko, su tam tikrais žingsniais atgal, padaryta tikrai didelė pažanga, leidžianti judėti pirmyn.
„Aš tikiu pilietiška visuomene, – kalbėjo M. Suslavičius. – Šiomis dienomis matome, kaip žmonės eina į gatves ir mitinguoja, reikalauja valdžios atsakomybės, pokyčių, protingų idėjų ir išmintingų veiksmų. Tikėjimo įkvepia ir perspektyva: prieš 10 ar daugiau metų mes šia tema galbūt taip atvirai nekalbėtume. Tada ir teisinė situacija buvo gerokai prastesnė. Žmonės mobilizuojasi, šviesuomenė kyla, o jos balsas yra girdimas.“