Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

„Mano vienintelis ritualas privilioti finansinę sėkmę – daug dirbti“, – sako dainininkė, visuomenės veikėja Liveta Kazlauskienė (61 m.).

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Kelionė su vyru į Egiptą. Mes su Petru gimę rugsėjo mėnesį vienos dienos skirtumu, todėl ta proga visada stengiamės ištrūkti ir pailsėti nuo visų darbų. Ne kartą lankėmės Egipte, mums ši šalis labai patinka.

[[ge:lrytas:lrytas:21901917]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Dažniausiai perku tik tai, kas būtina. Šeimos buhalterė esu aš, todėl ir šeimos biudžetą planuoju labai atsakingai.

[[ge:lrytas:lrytas:40769862]][[ge:lrytas:lrytas:40479165]][[ge:lrytas:lrytas:21510289]][[ge:lrytas:lrytas:28694278]][[ge:lrytas:lrytas:25614558]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdama?

– Negaliu atsispirti dviem dalykams – batams ir kvepalams. Batelių aš turiu daugiau nei tris šimtus porų visoms progoms, įvairiausių spalvų ir modelių. Turiu net iš praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio.

Visus juos labai saugau, retai kada išmetu, todėl jie man ilgai tarnauja.

O kvepalų vienu metu turiu kokius 15 buteliukų, negaliu turėti tik vienų, nes man jie – lyg kvapų terapija. Kvepalus renkuosi pagal nuotaiką, orą. Anksčiau mėgau stiprius, kai praėjus nusidriekdavo ilga kvapų skraistė, o dabar grįžau prie klasikinių „Chanel“ kvepalų.

Niekada nepalieku namų nepasikvepinusi, jei to nepadarau, atrodo, kad neužsivilkau palto. Ir rankinėje visuomet yra pora buteliukų.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Galėčiau ir neatsiskaityti, bet jaučiu atsakomybę savo mylimam vyrui, nes tuos pinigus užsidirbame kartu.

Jeigu perku kokią nors smulkmeną, irgi pasakau apie ją, o planuodami pirkti brangų daiktą visada tariamės.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Pinigai yra vertybė, kuri sunkiai uždirbama, bet jie turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai.

Tikiu, kad nereikia būti per daug taupiam, spausti kiekvieno cento, reikia pinigus gerbti, leisti atsakingai, tada jie grįš pas tave.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Mano šeimos gyvenimas. Mama augino mus su sese viena, be to, buvo ką tik iš Sibiro grįžę abu mano seneliai – močiutė karo metu augino tris vaikus, o senelis buvo ištremptas į Sibirą devyneriems metams, todėl pinigai mums buvo didelė vertybė.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Mano šeima matė labai daug vargo, todėl mama mokė mane būti sąžiningą, niekada neprarasti žmogiškumo, kad ir kiek pinigų turėčiau, dalintis su kitais, nebijoti darbo ir visada dirbti. To mokiau ir savo dukrą Ingridą, kuria labai didžiuojuosi, nes matau, kad ji daug dirba, stengiasi.

[[ge:lrytas:lrytas:41145572]]

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Palaikau tokius turtuolius, nes daugelis vaikų tėvų palikimą paleidžia vėjais. Kai pats užsidirbi pinigus, labai gerai pagalvoji, kaip ir kur juos leisti. O milijonierių vaikai neretai būna išlepinti, mano, kad pasaulis priklauso jiems. Todėl tuos turtuolius tėvus labai suprantu ir palaikau.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Tai filosofinis klausimas. Gal žmonės, kurie praturtėja, pradeda nebematyti vargšo, nutolsta nuo realybės? Bet jeigu žmogaus širdis didelė, vargu ar kas gali jį sugadinti – ar tai būtų pinigai, ar postai.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Būdama moksleivė vasarą dirbdavau: prižiūrėdavau vaikus, ravėdavau daržus, padėdavau ūkininkams nukasti bulves.

Taip jau buvau išauklėta ir tuo labai didžiuojuosi.

Suprantama, turėjau laiko ir poilsiui, bet didžiąją vasaros dalį dirbau, nes stengiausi mamai palengvinti naštą ir užsidirbti mokyklinėms reikmėms ateinantiems mokslo metams.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Mano norai ir svajonės bei šeimos gerovė.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Visada praveriu, bet nesiskelbiu, kam. Jei nori paaukoti, aukok tyliai ir niekam nesigirk.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Vienintelis mano bankrotas buvo pirmoji santuoka, kai būdama 19 metų su mažu vaiku ant rankų likau viena. Tai buvo didžiausias smūgis. Bet iš to bankroto mane su devynių mėnesių dukrele ištraukė mano mylimas vyras Petras.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenusi ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Rublius pakeitė laikinieji pinigai talonai, paskui atsirado litai, dabar turime eurus. Pamenu, kai buvo rubliai, atidariau dukrai kaupiamąją sąskaitą, bet atsiradus laikiniesiems pinigams santaupos taip sumažėjo, kad nusprendžiau sąskaitą uždaryti. Daug žmonių nukentėjo finansiškai tais laikais, mūsų šeima – ne išimtis.

[[ge:lrytas:lrytas:41132652]]

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Atsidedu, nes žinau, kad juoda diena bus tada, kai mūsų gerbėjai nebekvies koncertuoti ir nebebus muzikinės veiklos. Anksčiau ar vėliau tas laikas ateis ir tam reikia ruoštis iš anksto, nes pagalvojus, kad teks gyventi vien tik iš senatvės pensijos, darosi nejauku.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydama ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykšti?

– Renku tokias dovanas, kokios man pačiai patiktų. Taip pat bandau išklausti žmonių, ko jie trokštų. Juk norisi nudžiuginti žmogų, o ne pirkti bet ką.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Mane džiugina visos dovanos, o jeigu ir pasitaiko tokia, kuri nelabai man tinka ar patinka, pasilieku teisę ją padovanoti kitiems.

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Kai manęs neliks, kad žmonės padėtų mano dukrai. Tai mano svajonė. Aš pati stengiuosi padėti kitiems ir labai tikiuosi, kad Ingrida savo kelyje sutiks tik nuoširdžius ir gerus žmones. Džiaugiuosi, kad mano dukra išmintinga, talentinga ir darbšti. Man, mamai, smagu matyti, kaip ji tvarkosi gyvenime.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Žmonės yra prisigalvoję įvairių ritualų, bet aš jais netikiu. Mano vienintelis ritualas privilioti finansinę sėkmę – daug dirbti.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Meluočiau pati sau, jeigu sakyčiau, kad pinigai mane varžo. Žinoma, tai laisvė. Pinigai padeda pildyti svajones, padėti kitiems žmonėms, gerinti savo gyvenimo kokybę.

Liveta Kazlauskienė prabilo apie sunkiausią gyvenimo etapą: „Vienintelis mano bankrotas buvo pirmoji santuoka“