Psichologijos studijas baigusi Lijana drįso nerti į visiškai kitą sritį: „Ribos yra tik galvoje“

Lijana Lepeškaitė, IT įmonės „Cognizant“ verslo analitikė ir komandos vadovė, per šį pokyčio etapą ėjo trejus metus. Iš pradžių mergina dirbo kaip HR (personalo atrankos) specialistė, bet vis kirbėjusi mintis, kad norisi kažko kito atvedė ją iki dabartinio karjeros laiptelio, kai ji suvokė, kad ribos yra tik galvoje.

Lijana dalijasi, kad į darbuotojų atrankas pasuko netikėtai. Tuo metu, ką tik baigusi psichologijos bakalauro studijas, viena iš kurso draugių pasidalino, kad ieško kolegų nedidelėje atrankų agentūroje. Taip pradėjusi savo atrankų specialistės karjeros etapą, ieškodama IT specialistų užsienio klientams Latvijoje ir Bulgarijoje, o vėliau perėjusi į kitą darbuotojų paieškos agentūrą, L. Lepeškaitė pradėjo koncentruotis į IT specialistų paieškas jau Lietuvos rinkoje.

„Atrankų specialisto darbas buvo pakankamai dinamiškas ir man labai patiko. Tačiau tuo metu nusprendžiau išlipti iš komforto zonos ir įgyvendinti vieną iš svajonių – pabaigti magistro studijas užsienio universitete. Metusi darbą metams išvykau į Didžiąją Britaniją, kur gilinausi į verslo psichologijos magistro studijas. Visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą, tačiau dirbti su darbuotojų atrankomis nebeatrodė taip patrauklu.

Vis dėlto, grįžusi į Lietuvą, grįžau ir prie atrankų, tačiau tada atsakomybės neapsiribojo tik jomis, buvo ir įvairių darbdavio įvaizdžio formavimo iniciatyvų, prie kurių teko prisidėti viename iš tarptautinių bankų bei dabartinėje IT įmonėje „Cognizant“, – dalijasi ji.

Prieš pasirenkant verslo analitikės profesiją, L. Lepeškaitė išbandė ir testavimo sritį. Įmonės viduje susirado mentorių, kuris kelis mėnesius padėjo mokytis programinės įrangos testavimo pagrindų. Nors testavimas patiko, tačiau visgi mergina suprato, kad norisi kažkokios kitos srities.

„Man pasisekė, kad mano aplinka labai palaikanti, todėl nedvejodama tęsiau savęs paieškas ir po susipažinimo su testavimo profesija. Nusprendžiau pasidomėti kaip atrodo verslo analitiko kasdienybė ir kaip juo tampama. Įmonės viduje neturėjome jaunesniųjų verslo analitikų, tad nebuvo ir aiškaus tokių specialistų auginimo kelio. Teko analizuoti jau dirbančių verslo analitikų karjeros kelius. Šie pokalbiai tiek džiugino, tiek ir liūdino, nes kiekvienas kelias buvo unikalus – vieni pradėjo nuo duomenų analizės, kiti nuo testavimo ar projektų valdymo. Nors negalėjau savęs priskirti nei vienai iš tų grupių, radau panašumų tarp verslo analitiko ir atrankų specialisto atsakomybių ir tai motyvavo gilintis į šią profesiją toliau“, – dalijosi pašnekovė.

Nors perėjimas į verslo analitikės poziciją užtruko bent keletą metų. Tai nebuvo merginos pirmasis pasirinkimas – prieš tai teko įsitikinti, jog testavimas bent jau kol kas yra ne jos sritis, tad teko ieškoti ir būdų kaip verslo analitikos poziciją pažinti dar geriau.

„Kadangi įmonės praktikoje nebuvo jaunesniųjų verslo analitikų ir numatyto jų augimo plano. Viskas įgavo pagreitį tada, kai radau tinkamą mentorių įmonės viduje. Jis parekomendavo įsitraukti į projekto valdymo mokymus, organizuojamus įmonės viduje. Tai ir buvo vienas iš pirmųjų žingsnių pereinant į verslo analitiką“, – įvardija Lijana.

Kaip teigia pašnekovė, prieš įgyvendinant bet kokį pokytį gali atrodyti, kad sunkiausia dalis yra rasti tinkamą poziciją ir joje įsidarbinti, tačiau naujoje pozicijoje sunkiausi buvo pirmieji mėnesiai.

„Mano atveju, reikėjo greitai persiorientuoti ir priimti naujas atsakomybes, suprasti ko iš manęs tikimasi bei „neužmigti“ įvykusiame pokytyje. Ar dabar daryčiau ką nors kitaip? Greičiausiai, į viską žiūrėčiau paprasčiau, neužsibūčiau nežinomybėje per ilgai. Jausmas, kad daug dalykų nežinai yra tikrai sudėtingas, ypač po to, kai puikiai išmanei savo ankstesnę profesinę sritį. Natūralu, kad tokiose situacijose norisi grįžti prie jau pažįstamos srities ir jos kuriamo komforto. Man pavyko įveikti tą nežinios baimę ir tam puikiai padėjo geranoriška komanda ir jų kuriama saugi aplinka klysti, už ką jiems ir esu dėkinga“, – atvirai kalba pašnekovė.

L. Lepeškaitės teigimu, verslo analitiko diena yra dinamiška ir dažnai nenuspėjama, o būtent ši pozicija, reikalauja brandos ir įvairiapusės patirties.

„Džiaugiuosi, kad čia pasitarnauja ir psichologijos studijos, ir gebėjimas įsiklausyti į klientų poreikius bei komunikaciniai įgūdžiai, kuriuos išlavinau atrankų specialistės darbe, dirbant tiek su klientais, tiek IT specialistais. Dabar jau galiu sakyti, kad esu patenkinta šiuo pokyčiu ir netgi galbūt turėjau jį įgyvendinti anksčiau.

Man pasisekė, kad komandoje yra patyrusi analitikė, iš kurios galiu daug išmokti. Paprastai daugiausia laiko praleidžiu analizuodama kliento verslo poreikius bei versdama juos į reikalavimus IT komandai.

Kita darbo dalis yra atsakyti į komandos nariams kylančius klausimus, sprendimų ieškojimas. Projektas, prie kurio šiuo metu dirbu, yra vystomas jau trečius metus ir yra skirtas palengvinti kredito reitingavimo analitikų darbą. Kartu su komanda kuriame platformą, kuri pakeis jų naudojamus įrankius, analitikai galės sutelkti daugiau dėmesio analizei, o ne rankiniam darbui“, – darbo kasdienybę atskleidžia verslo analitikė.

L. Lepeškaitei dirbant personalo atrankose, per daugiau nei aštuonerius metus, buvo smagu matyti tendencingai didėjantį moterų susidomėjimą informacinėmis technologijomis. Tiek persikvalifuojantys į informacines technologijas, tiek pasirenkantys studijuoti šią sritį nustemba, kokia plati ši sritis yra.

„Pamenu ir pati karjeros pradžioje pretendavau į vieną labai nišinę sistemų administravimo akademiją, į kurią, deja, nepatekau. Tuo metu atrodė, kad tai, kad manęs neatsirinko reiškia kad IT sritis nėra man. Vėliau tik dirbdama su įvairiausiomis IT pozicijomis supratau, kad galėsiu ateityje ieškoti sau tinkamesnės pozicijos. Manau, kad stereotipai sklandantys apie IT kaip vyrišką sritį dar egzistuoja, tačiau dabar jie kitokie nei prieš dešimt metų. Moterys tikrai drąsiau renkasi informacines technologijas, tačiau tendencijos, kokią sritį jos renkasi, vėlgi yra.

Pavyzdžiui, kai kalbindavome „Sourcery“ akademijos kandidatus į testavimo mokymus, tekdavo susipažinti su moterimis, kurios nusprendusios persikvalifikuoti rinkdavosi tai daryti būdamos vaiko priežiūros atostogose. Testavimo akademijoje teko dalyvauti ir man, manau, kad tai puiki sritis norintiems pradėti savo karjerą ir neturint didelio žinių bagažo programavimo srityje. Nenuostabu, kad tai ir yra vienas iš populiariausių persikvalifikuojančiųjų pasirinkimų“, – dalijosi L.Lepeškaitė.

Pašnekovės teigimu, įmonėje įprasta praktika į komandą priimti jaunesniuosius specialistus bei auginti vadovus organizacijos viduje. Tai, anot jos, ir pačiai padėjo palypėti karjeros laipteliu aukštyn ir tapti komandos vadove.

„Svarbiausia pačiam ieškoti pagalbos ir nebijoti klausti. Komandoje turime ne vieną kolegą, kuris anksčiau taip pat yra praėjęs persikvalifikavimo kelią, tad jaučiasi ir nuoširdus noras padėti. Komandos vadove tapau šiais metais, bet apie tai galvojau jau kurį laiką. Apie tai galvoti pastūmėjo kolegos, kurie pastebėjo mano norą įsitraukti ir organizuoti veiklas ir rūpintis kitais.

Manau, kad tai natūraliai pavykdavo, nes į verslo analitiko rolę atėjau iš personalo atrankų, kur didelis dėmesys skiriamas atrenkant labiausiai motyvuotus kandidatus. Komandos vadovo rolėje kiek kitaip, reikia palaikyti ir kartais pakelti kolegų motyvaciją, tai tikrai įdomus, bet ir nemažas iššūkis jaunam vadovui.

Viena iš naujų atsakomybių, individualūs pokalbiai su kiekvienu komandos nariu, atrodo įdomiausia, tačiau ir kelianti iššūkių. Kurdamas ryšį su kitu gali daug išmokti ir apie save, bet svarbiausia, suprasti kuo gyvena tavo komandos nariai ir kaip gali prisidėti prie jų augimo“, – tikina Lijana.