Plungėje gimusi, o jau daugiau nei du dešimtmečius Mažeikiuose gyvenanti moteris kasdien susiduria su iššūkiais, apie kuriuos daugelis net nepagalvoja. Prieš kelerius metus jai patvirtinta išsėtinė sklerozė, nors įvairūs sveikatos sutrikimai lydėjo kone visą gyvenimą.
Tačiau net ir sunkiausiomis dienomis, kaip pati sako, kai lieka tik lova, Jurgita nepasiduoda. Priešingai – savo istorija įkvepia ir kitas moteris, kurdama bendruomenę, kurioje dalijasi ne tik išgyvenimais, bet ir grožio paslaptimis, nes darbas atrastoje srityje – tarsi atgaiva sielai.
Sveikatos iššūkiai lydėjo nuo vaikystės
Vilniaus centre suklupusiai moteriai padėti neskubėjo niekas – ryžosi tik drąsiausi
Jurgitai nuo dvylikos metų dažnai skaudėdavo galvą, greitai pavargdavo ir jautriai reaguodavo į triukšmą.
„Daug kartų lankiausi sanatorijose ir ligoninėse, nes nuolat skaudėdavo sąnarius. Atlikti įvairūs tyrimai, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kas man yra“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
Visgi, maždaug prieš penkiolika metų moteris lankėsi pas neurologą – tuomet galvos skausmai buvo siejami su įtampa. Kol augino vaikus, buvo sakoma, kad nuovargis kyla dėl rūpesčių ir namų ruošos kasdienybėje.
„Dabar, kai žinau savo diagnozę, tampa aišku, kodėl tas nuovargis būdavo toks didelis ir staigus“, – pridūrė Jurgita.
Vos prieš ketverius metus situacija pasikeitė – sutriko kairioji kūno pusė: silpo ranka, atsirado drebulys, iš rankų pradėjo kristi daiktai. Sunkiai kilnojosi koja, užkliūdavo lygioje vietoje, atsirado kairės rankos ir kojos tirpimas, tarsi „elektros“ pojūtis.
„Išryškėjo vaikščiojantys viso kūno skausmai – tai vienur, tai kitur. Svaigo galva, mėtydavo į šonus. Skaudėdavo net akis, o galvos skausmai užsitęsdavo daugybę dienų. Supratau, kad kažkas tikrai negerai“, – dėstė pašnekovė.
Tuomet ji dėl patiriamų simptomų atsidūrė ligoninėje, kur praleido tris savaites – atlikti išsamūs tyrimai, įskaitant galvos magnetinį rezonansą. Po jų Jurgita buvo nukreipta pas išsėtinės sklerozės specialistą, kuris patvirtino diagnozę.
„Šiai dienai mano galvoje yra daugiau nei keturiasdešimt židinių. Vaikščioti darėsi vis sunkiau. Per tą laiką patyriau nemažai atkryčių, todėl teko daug laiko praleisti ligoninėse. Tokiais atvejais reikia gydytojų priežiūros ir papildomo gydymo, kad būklė stabilizuotųsi. Gydymas trumpam pagerina savijautą, tačiau po kurio laiko liga vėl primena apie save“, – pasakojo Jurgita.
Tiesa, prieš dvejus metus jai prireikė neįgaliojo vežimėlio. Šiuo metu kambario erdvėse gali vaikščioti prisilaikydama už daiktų, tačiau judėjimas per dieną labai keičiasi – kartais vaikščioti pavyksta lengviau, kartais mėto į šonus, būna, kad ir koja pradeda vilktis.
„Lauke ar didesnėje erdvėje judėti beveik neįmanoma – kūną tarsi mėto, svaigsta galva, sunku pakelti kojas. Dėl to galiu nueiti tik trumpus atstumus su ramentu, įsikibusi vyrui į ranką, o tolimesnėms kelionėms kasdienėje veikloje naudoju vežimėlį“, – papildė moteris.
Jos teigimu, išsėtinė sklerozė – liga, kurią sunku perteikti žodžiais, mat jie iki galo neatskleidžia to, ką tenka išgyventi kasdien. Moteris sako esanti nuolatinėje nežinomybėje – kiekvieną rytą pabunda ir nežino, su kuo šiandien teks susidurti: su kokiu skausmu, silpnumu ar nuovargiu, kuris niekada iki galo neišnyksta.
„Jaučiu, kad kartais mano kūnas būtų lyg apkrautas svarmenimis, tad kiekvienas veiksmas reikalauja daug daugiau pastangų. Kartais pakanka paprasto dalyko, pavyzdžiui, nusiprausti – ir jėgų jau nebelieka. Aš pavargstu ne taip, kaip pavargsta kiti. Mano nuovargio neįmanoma išsimiegoti – jis manyje nuolat“, – pasakojo Jurgita.
Sužinojus diagnozę buvo baisu
Nors Jurgita atrado tinkamą sau gyvenimo ritmą, tačiau neslėpė, kad pirmą kartą išgirdus diagnozę apėmė labai keistas jausmas, nes apie šią ligą nieko nežinojo. Pasiskaičius internete buvo net baisu.
„Mano gyvenime atsirado žmonių, kurie serga ta pačia liga, ir jie mane nuramino. Supratau, kad kiekvienam simptomai pasireiškia skirtingai. Teko su tuo susitaikyti, nors iki šiol sunku patikėti, kad tai vyksta būtent su manimi“, – kalbėjo ji.
Kai tik patvirtino diagnozę, apie ligą Jurgita pirmiausia pranešė vyrui ir vaikams. Nuo pat pradžių jautė jų palaikymą ir tikėjimą, kad viskas bus gerai. Netrukus apie tai pasidalijo ir Feisbuke su draugais. Kaip pati teigė, atvirumas padėjo sulaukti didelio palaikymo ne tik iš šeimos, bet ir iš tolimesnių pažįstamų.
Be kita ko, Jurgita išskyrė, kad liga jos ir vyro santykių nepakeitė. „Sakyčiau, net priešingai – mus dar labiau suartino. Meilę ir palaikymą jaučiu kiekvieną dieną“, – teigė ji ir pridūrė, kad vyras tapo atrama ir didžiausiu palaikytoju kasdien – jo dėmesys ir meilė leidžia jaustis ypatingai.
Artimiausi šeimos nariai taip pat supratingi, tačiau yra žmonių, kuriems tai sunku suvokti. Moters teigimu, kai kuriems kartais atrodo, kad jei žmogus gerai atrodo, vadinasi, jis negali sirgti.
Gyvenimo ritmas sulėtėjo
Visgi su išsėtine skleroze gyvenimas sulėtėjo – Jurgita turėjo išmokti labiau klausyti savo kūno ir priimti tai, kad ne visada gali tiek, kiek pavykdavo anksčiau. Iš to atsirado daugiau sąmoningumo ir dėmesio sau.
Kartu liga atnešė ir gerų patirčių – moteris sakė, kad ėmė labiau vertinti laiką su šeima, išmoko džiaugtis mažais dalykais ir yra dėkinga, kad atrado veiklą, kuri leidžia gyventi pagal asmenines galimybes.
„Sunkiausia buvo susitaikyti su tuo, kad nebegaliu būti tokia savarankiška kaip anksčiau. Tai, kas būdavo savaime suprantama, dabar reikalauja kitų pagalbos. Nėra lengva priimti, kad net išeiti iš namų viena negaliu, tačiau mokausi leisti sau priimti pagalbą“, – paaiškino ji.
Sveikata kasdienybėje turi didelę įtaką – dažnai jaučia nuovargį, todėl ne visada turi jėgų būti aktyvi ar daug judėti. Viskas vyksta daug lėčiau, o po bet kokio veiksmo reikalingas poilsis.
Kadangi judėjimas yra ribotas, tenka atsargiau planuoti savo dieną ir prisitaikyti prie savijautos. Taip pat kai kuriuose kasdieniuose darbuose reikalinga pagalba – pavyzdžiui, gaminant maistą ar atliekant namų ruošos darbus.
„Būna ir tokių dienų, kurias vadinu „lovadieniais“ – kai labai svaigsta galva, jaučiu nestabilumą, tenka tiesiog išlaukti geresnės dienos, kad galėčiau ką nors nuveikti“, – paaiškino ji.
Šiuo metu moteris patiria raumenų skausmą, taip pat odos jautrumą – kartais net skauda prausiantis po dušu, kai vanduo teka ant odos. Taip pat skauda ir tarsi sukinėja sąnarius. Jaučia galvos svaigimą, nestabilumą, stiprų nuovargį.
Būna, kad sunku pakelti kojas ar atlikti paprastus judesius, jaučiamas rankos drebulys, virpėjimas, o per vieną kūno pusę tarsi laksto „elektra“.
Visame kūne pasireiškia staigūs ir stiprūs skausmai bet kurioje vietoje. „Aš juos vadinu vaikščiojančiais – tai tarsi peiliu duriantys, staiga atsirandantys skausmai. Kartais sutrinka kalba – ne visada pavyksta aiškiai išdėstyti mintis, atrodo, kad žodžiai pasimiršta“, – pridėjo ji.
Moteris pabrėžė, kad yra dalykų, kurie iš šalies dažnai žmonėms nematomi. Išoriškai gali atrodyti, kad viskas yra gerai, tačiau net paprasti kasdieniai dalykai reikalauja daug daugiau jėgų, nei gali pasirodyti.
„Kartais net sėdėti būna sunku, tačiau tai iš išorės nėra matoma, nors man pačiai tai labai jaučiama. Žmonės mato tik rezultatą, bet ne visas įdėtas pastangas ir vidinę kovą“, – pasidalijo Jurgita.
Plečia grožio bendruomenę
Jurgita atskleidė, kad pirmasis jos darbas, prieš daugiau nei dvidešimt metų, buvo pagal specialybę – dirbo kirpėja, kol išėjo motinystės atostogų.
„Į šį darbą taip ir nebegrįžau, nes susilaukiau antro vaiko. Tuo metu buvau mama, auginanti vaikus namuose, ir rūpinausi šeima“, – pasidalijo pašnekovė ir pridėjo, kad paaugus vaikams darbo neieškojo, mat tuo metu tiesiog nesijautė turinti pakankamai jėgų dirbti.
„Prieš dešimt metų į mano gyvenimą atėjo „Mary Kay“ kompanijos produktai. Juos pamilusi nusprendžiau dalintis šia patirtimi su kitomis moterimis. Ilgainiui pajutau, kad noriu daugiau nei tik būti namuose – mama ir žmona“, – paaiškino ji.
Jurgita dabar – grožio konsultantė, daugiausia dirbanti nuotoliu. „Konsultuoju telefonu, padedu moterims atrasti joms reikalingus produktus – ar tai būtų veido odos priežiūros priemonės, ar dekoratyvinė kosmetika, tai, kas joms labiausiai tinka. Taip pat kuriu vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, kuriuose dalinuosi savo patarimais, patirtimi apie grožį ir mėgstamais produktais“, – pasakojo moteris.
Dabartinė veikla suteikia galimybę išeiti iš namų, pasipuošti, dalyvauti renginiuose ir mokymuose. Joje atrado savo kelią. Jurgitai ypač patinka tai, kad gali pati planuoti laiką ir dirbti tada, kai turi jėgų. Mat būna dienų, kai pavyksta sukurti vaizdo įrašą ir atlikti keletą skambučių – ir tai būna viskas, kam ji tuo metu turi energijos.
Pradėjusi šią veiklą Jurgita po truputį kūrė ir augino savo komandą, kol iš grožio konsultantės pareigų perėjo į direktorės pareigas.
„Nepaisant to, pats didžiausias mano pasiekimas – tai, kokia esu šiandien: stipresnė, tvirtesnė ir labiau pasitikinti savimi. Iki tol buvau nedrąsi ir pilna kompleksų, o pasirinktos srities mokymai padėjo atrasti naujų žinių, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgyti drąsos žengti į naujus gyvenimo etapus“, – džiaugėsi pašnekovė. Ji pasidalijo, kad toks darbas išmokė svajoti, kelti sau tikslus ir, imantis veiksmų, kryptingai jų siekti.
Kaip pati teigė, per daugelį metų turėjo galimybę prisiliesti prie daugybės moterų gyvenimų, padėti joms puoselėti gražesnę odą ir stebėti jų pasitikėjimo augimą. „Tikrasis turtas ir didžiausias pasiekimas man – ne dovanos, pripažinimas ar apdovanojimai, o žinojimas, kad galiu prisidėti prie kito žmogaus laimės ir padėti jam jaustis geriau“, – paaiškino Jurgita.
Ši veikla – tarsi hobis, mylima užsiėmimo forma, padedanti nukreipti mintis nuo skausmų ir kasdienybėje atrasti kūrybinį džiaugsmą.
Mėgsta kurti turinį socialiniuose tinkluose
Jurgitos laisvalaikis ramus ir derinamas prie savijautos. Dažniausiai ji laiką leidžia su šeima – kartu žaidžia stalo žaidimus, žiūri filmus, tiesiog mėgaujasi buvimu drauge. Visgi svarbios ir tylos akimirkos vienai: knygos, audioknygos, meditacijos ar įvairūs mokymai, kurie tampa būdu atsipalaiduoti ir pasisemti įkvėpimo, jėgų.
„Be to, man patinka kurti turinį socialiniuose tinkluose ir dalintis grožio patarimais – tai man teikia džiaugsmą“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad stiprybės semiasi iš savo kasdienių ritualų: mankštos, grožio priežiūros ir makiažo. Šios mažos, bet svarbios veiklos padeda geriau jaustis, sustiprėti ir labiau pasitikėti savimi.
Moteris pabrėžė, kad jaustis gražiai ir pasitempusiai svarbu dėl savęs, nes tai pakelia nuotaiką, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir geresnę savijautą.
„Man tai – tarsi mėgstama veikla. Tuo pačiu norisi įkvėpti ir kitas moteris skirti laiko sau. Vertinu žmonių palaikymą socialiniuose tinkluose – gražios žinutės, padėkos bei padrąsinimai primena, kad mano veikla yra svarbi ir kitiems“, – pripažino Jurgita.
Tiesa, didžiausias įkvėpimas ir palaikymas ateina iš šeimos – vyro, vaikų ir artimų žmonių, kurie visada yra šalia ir suteikia jėgų net sunkiausiomis dienomis. Jurgita išskyrė, kad labai svarbu gebėti kiekvieną dieną atrasti tai, kuo gali pasidžiaugti.