Neįprastas romanas prasidėjo 2022 m. vasarą, kai 26-erių metų merginai Cherrie-Ann Austin-Saddington vyrų kalėjimo skaitykloje kalinys, vardu Bradley Trengrove, grąžino žurnalą. Jo puslapiuose buvo paslėptas lapelis su numeriu: jo slapto, nelegalaus mobiliojo telefono numeriu. Stebima kalėjimo kamerų, Cherrie-Ann turėjo nuspręsti, ką daryti toliau.
„Svarsčiau, ar reikėtų pranešti vadovybei, ar ne, – sakė ji. – Neplanavau jam rašyti, tokios minties net nebuvo.“
Tačiau lapelio su numeriu ji neišmetė ir neįskundė kalinio.
Filmo scenarijų primenantis kalėjimo užpuolimas Meksikoje: žuvo 14 žmonių, 24 kaliniai pabėgo
Tai buvo pirmasis sprendimas, nuvedęs merginą į pragarišką kelią, kuriame ji pati tapo nusikaltėle. Dabar ji sako, kad šio sprendimo gailėsis visą gyvenimą.
Cherrie-Ann yra viena iš dešimčių kalėjimo darbuotojų, pastaraisiais metais užmezgusių seksualinius santykius su kaliniais. Teisingumo ministerija nurodė, kad 2019–2024 m. Jungtinėje Karalystėje 64 darbuotojai buvo rekomenduoti atleisti dėl netinkamų santykių su kaliniais. Tikėtina, kad realus skaičius didesnis.
Susiję straipsniai
Dažniausiai tai – moterys pareigūnės ir vyrai kaliniai.
Dabar 29-erių moteris sako, jog šie skaičiai atskleidžia kalėjimų sistemos spragas: darbuotojų priežiūros ir valdymo neorganizuotumą.
2025 metų gegužę ji tapo viena iš 10 moterų, tais metais teistų už piktnaudžiavimą tarnyba panašiose situacijose.
Tų pačių metų sausį kita moteris, Linda de Sousa Abreu, buvo nuteista 15 mėnesių kalėjimo po to, kai internete išplito vaizdo įrašas, kur ji lytiškai santykiavo su kaliniu.
Vos 21-erių Katie Evans buvo nuteista 21 mėnesio bausme dėl tos pačios priežasties.
Buvusi Kirkhemo gubernatorė Kerri Pegg už santykius su narkotikų prekeiviu buvo nubausta net 9 metams kalėjimo.
Tai tik kelios panašios istorijos, kurių pabaigoje teisingumo sistemos darbuotojos pačios tapo nusikaltėlėmis.
Tačiau Cherrie-Ann istorija yra kitokia. Ji žinojo, kad Bradley yra nuteistas seksualinis nusikaltėlis.
Moteris buvo suimta 2023 m. gegužę, kai bandė įnešti jam švirkštą, kuris turėjo būti naudojamas jos apvaisinimui kalinio sperma.
2024 m. vasarį ji netikėtai patyrė stuburo insultą ir liko paralyžiuota nuo krūtinės žemyn. Dėl to teisėjas nusprendė atidėti jos dvejų metų bausmės atlikimą.
„Aš negavau kalėjimo bausmės, bet esu uždaryta savo kūne visam gyvenimui“, – sėdėdama neįgaliojo vežimėlyje sakė ji.
Cherrie-Ann buvo pripažinta kalta dėl sunkaus nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba.
Ji sako, kad ši istorija nėra tik apie seksualinius santykius su nusikaltėliais. Ši ir kitos panašios istorijos parodo, kaip pavojingi vyrai sugeba gauti tai, ko nori, net sėdėdami už grotų. Jų gebėjimas įgyti aukštesnio personalo kontrolę yra pavojingas ir apnuogina kalėjimų sistemos spragas.
„Dirbant šį darbą girdi įvairias istorijas apie santykius su kaliniais. Galvoji, kad tai siaubinga, ir netiki, kaip jie gali taip elgtis.
Niekada nemaniau, kad tokia tapsiu, – moteris sakė tramdydama ašaras. – Jaučiuosi kaip paskutinė nevykėlė. Negaliu pasislėpti nuo fakto, kad tai įvyko. Kaip galėjau leisti tam įvykti?“ – savo veiksmų iki šiol Cherrie-Ann nesupranta.
Kalėjimai jai visada atrodė įdomūs. Moteris turėjo pažįstamą, kuris nuolat patekdavo už grotų. Ji buvo dar jauna, todėl negalėdavo lankyti draugo, bet gaudavo jo laiškus, kuriuose jis skųsdavosi, kaip baisiai su juo elgiamasi.
„Man buvo įdomu pamatyti, kaip ten viskas atrodo iš vidaus, – sakė moteris. – Norėjau padėti. Norėjau ten patekti ir kažką pakeisti.“
Cherrie-Ann vaikystė baigėsi anksti: būdama 16-os ji susilaukė dukrelės ir tapo vieniša mama. Pasak jos, teko didžiąją dalį vidurinės mokyklos praleisti. Ieškodama savo kelio ji metus studijavo koledže, vėliau ketverius metus dirbo socialinės priežiūros srityje.
„Man tai patiko, – sakė ji. – Man patinka džiuginti žmones. Darbas buvo sunkus, bet džiaugiausi žinodama, kad kažkam padedu“.
2018 metais ji metė šį darbą, nes būdama 22-ejų su nauju vaikinu laukėsi dvynukų ir negalėjo dirbti kaip seniau.
„Ilgai galvojau, ką noriu veikti gyvenime“, – prisiminė Cherrie-Ann.
Būtent tada internete ji pamatė skelbimą apie kalėjimo prižiūrėtojos darbą.
„Buvau labai užtikrinta, kai siunčiau paraišką dėl darbo. Labai norėjau rasti karjerą, kurioje galėčiau tobulėti dėl savo šeimos“, – sakė ji.
Moteris turėjo įveikti ne vieną protinį ir psichologinį uždavinį, kad galėtų pretenduoti į darbo vietą.
„Buvo trys kambariai, o kiekviename iš jų buvo skirtingas aktorius, vaidinantis kalinį, kurio situaciją reikėjo išspręsti. Du iš jų atsistojo ir buvo gana agresyvūs. Reikėjo nuraminti situaciją“, – vieną iš užduočių prisiminė ji.
Jau po kelių savaičių ji gavo oficialų darbo pasiūlymą, ir 2019 metų liepą, būdama 23-ejų, pradėjo dirbti kalėjime.
Pasak moters, iš pradžių jai niekas nepranešė, kad teks dirbti su seksualiniais nusikaltėliais. Apie tai ji sužinojo iš pažįstamų, kurie atpažino kalėjimo pavadinimą.
Vieta, kurioje pradėjo dirbti Cherrie-Ann, nebuvo tipinis vyrų kalėjimas. Skelbiama, kad trečdalis visų kalinių yra vyresni nei 60-ies metų. Čia bausmę atliko ir buvęs itin garsus Anglijos dainininkas Gary Glitteris, nuteistas už vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos saugojimą.
„Tai buvo visiškai kitokia patirtis, nei tikėjausi, – sakė Cherrie-Ann. – Tai nebuvo smurtu persmelktas kalėjimas. Darbuotojai neturėjo ką veikti. Tarp jų buvo daug paskalų, daug politikavimo.“
Jos darbo kalėjime idealizavimas greitai išgaravo. Moteris suprato, kad daugelis jos kolegų kalėjimo pareigūnų turėjo mėgstamų kalinių. Ir tokių, kurių nemėgo. Kai ji bandė atlikti savo darbą – pavyzdžiui, surasti informacijos apie kalinį – ją siuntinėjo nuo vieno asmens pas kitą.
Praėjus dviem savaitėms nuo darbo pradžios, ir daugiau nei dvejiems metams iki susitikimo su Bradley, Cherrie-Ann sužinojo, kad jos kalėjimo dalyje esantis kalinys save žalojo.
„Jis daužė duris, pamačiau, kad jo žaizda ant jo rankos buvo infekuota“, – pasakojo ji.
Moteris sako, kad labiau patyrę su ja dirbantys darbuotojai aiškiai leido suprasti, kad jo nemėgsta, ir liepė jai jį ignoruoti. Ji kreipėsi į aukštesnes instancijas ir pasikalbėjo su kalinimo įstaigos vadovu, kad kaliniui būtų parengtas priežiūros planas.
Po šio poelgio kalinys ėmė gražiai su ja bendrauti. Cherrie-Ann tai atrodė visiškai nekaltas dalykas: jis norėjo padėkoti jai už pagalbą arba pasipasakoti, jei diena buvo bloga.
Jie kalbėdavosi jos kabinete. Moteris sako, kad kolegoms taip pat buvo įprasta kalbėtis su kaliniais savo kabinetuose, bet dauguma bendradarbių buvo vyrai.
Po kelių dienų ji buvo pakviesta pas saugumo vadovą – atsakingą už saugios aplinkos užtikrinimą darbuotojams ir kaliniams – ir jai buvo pranešta, kad, vieno kolegos teigimu, Cherrie-Ann megza romaną su kaliniu.
Ji buvo perkelta į kitą kalėjimo dalį, o jos bandomasis laikotarpis pratęstas. Moteris buvo nubausta, tačiau teigia, kad jai nebuvo pateikta jokių pastabų ar patarimų, kokio pobūdžio bendravimas yra netinkamas.
Kai ji atvyko dirbti į kalėjimą, jai buvo surengti mokymai darbo vietoje, kuriuose vyko vaidmenų žaidimai, susiję su konfliktinėmis ir įtemptomis situacijomis, tačiau kaliniai, kuriuos ji saugojo, nebuvo agresyvūs.
„Šiame kalėjime susidaro klaidingas saugumo jausmas, nes jie yra labai malonūs. Pamiršti, kad jie taip pat yra labai pavojingi ir manipuliatyvūs žmonės“, – sakė ji.
Pirmųjų mokymų savaičių metu Cherrie-Ann buvo įspėta, kad netinkami santykiai su kaliniais yra laikomi nusikaltimu. Jai buvo paaiškinta, kaip tokie santykiai gali prasidėti, kai kaliniai bando ribas.
„Jie pasirenka auką, tada bando priartėti. Prašo atlikti smulkias paslaugas, kurios vėliau perauga į didesnes, – moteris prisiminė, kas jai buvo pasakyta. – Niekada nemanai, kad pateksi į tokią situaciją. Negalvojau, kad kalinys kada nors galėtų manimi manipuliuoti.“
Kai 2022 m. sausio mėn. Bradley Trengrove‘as buvo perkeltas į šį kalėjimą, Cherrie-Ann gyvenime vyko labai skaudūs pokyčiai: ji liko bename, su trimis mažais vaikais gyveno nakvynės namuose. Buvo pabėgusi iš smurtinių santykių. Ji papasakojo, jog po paskutinio partnerio užpuolimo turėjo susitvarkyti žandikaulį naudodamasi atostogų išmoka. Savivaldybė ją apgyvendino laikiname būste šalia narkomanų reabilitacijos centro, ir kai ji išeidavo į darbą apsirengusi uniformą, praeiviai į ją spjaudydavo. Buvo sunku išgyventi kiekvieną dieną.
Moteris Bradley pastebėjo tik po kelių mėnesių. Ji prižiūrėjo tvarką dirbtuvėse, kur kaliniai mokosi mūryti, kai Bradley paprašė paskolinti „Farmers Weekly“ žurnalo numerį, kurį Cherrie-Ann galėjo lengvai gauti. Pasak jos, tokiame prašyme nebuvo nieko neįprasto – kaliniai dažnai kreipdavosi į ją, kai ko nors norėdavo. Ji rado žurnalą ir paliko jį Bradley pašto dėžutėje.
Tada ji ėmė jį matyti visur. Kiekvieną kartą, kai ji išeidavo nešti paštą ar padėti atlikti kratas, jis pasirodydavo.
„Aš išeidavau pro duris, o jis stovėdavo ant tako ir sakydavo: „Kaip sekasi, panele? Ačiū už žurnalą.“ Taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo moteris.
Jis buvo populiarus tarp kitų kalėjimo pareigūnų. Pasak Cherrie-Ann, kalinys ateidavo prie kabinetų durų ir pradėdavo juokauti. Kartais kalbėdavo apie kitus kalinius: „Jis sakydavo, kad čia visi žmonės yra blogi. Jis žinojo, kaip priversti žmones jį mėgti, kaip priversti žmones į jį pažvelgti kitaip.“
Praėjus trims ar keturioms savaitėms po to, kai Bradley pasiskolino žurnalą, jis jį asmeniškai grąžino, įdėdamas į jį lapelį su savo telefono numeriu.
Jis taip pat pasiūlė pasibučiuoti, tačiau moteris liepė jam pasitraukti.
„Buvau sukrėsta. Nežinojau, kuo pasitikėti, – prisiminė Cherrie-Ann. – Svarsčiau, ar žmonės manęs nekaltins nebūtais romanais, jeigu jį įskųsiu?“
Ji nusprendė tiesiog pabandyti išlaikyti atstumą nuo kalinio.
„Tada pagalvojau, kad tai ne bėda. Jis nuo tada nieko nebandė. Gal tai buvo tik koks nors juokelis. Gal jis to nemanė rimtai. Gal kas nors bando mane įvilioti į spąstus.“
Mėnesį laiko nieko ypatingo neįvyko. Vienas iš Bradley draugų pradėjo rašyti Cherrie-Ann žinutes „Facebook“, maldaudamas ją duoti savo telefono numerį Bradley.
„Kiekvieną kartą, kai išeidavau iš kabineto, jis ten būdavo“, – sakė ji.
Tada Bradley pasidalijo gandais, kuriuos buvo išgirdęs apie ją: Cherrie-Ann trumpai susitikinėjo su vienu iš kitų kalėjimo pareigūnų: „Jis papasakojo, kad pats kolega jam tai pasakė, kalbėjo gašliai ir pasakojo, kokiomis pozomis mane „darė“.
Tai labai asmeniška. Viskas įvyko ne darbo metu. Nepriimtina, kad oficialus pareigūnas apie tai pasakoja kaliniams.
Tapo akivaizdu, kad negaliu pasitikėti personalu. Jaučiausi atsiskyrusi nuo kolegų“, – pasakojo moteris.
Tuomet Bradley, guosdamas Cherrie-Ann, paragino ją pamiršti šį įvykį.
„Buvau pikta ir nusiminusi, o Bradley mane tuo metu paguodė. Būtent po to mes pradėjome susirašinėti“, – prisiminė ji.
Iš pradžių tai buvo viena ar dvi žinutės per dieną, sako ji. Jie kartu keikdavo pareigūną, kuris sugriovė jos pasitikėjimą.
„Tada tai virto pokalbiais apie tai, kaip praėjo mano diena. Jis man parašydavo: „Anksčiau tave mačiau darbe. Atrodai gražiai“, – kalbėjo moteris.
Bradley netgi paprašė savo motinos, brolio ir močiutės susisiekti su ja.
„Jaučiau, lyg būčiau gavusi palaikančią šeimą, – sakė ji. – O po poros mėnesių jis pasakė: „Manau, kad įsimylėjau tave.“
Cherrie-Ann žinojo, kad Bradley yra seksualinis nusikaltėlis. Tačiau ji pažymi, kad tame kalėjime sėdėjo įvairaus plauko nusikaltėliai.
„Kartais tai tikrai baisūs nusikaltimai. Bet kartais – nenoriu sumenkinti jų svarbos – jie nebuvo tokie sunkūs“, – atsargiai sakė ji.
Kompiuterinėje sistemoje, prie kurios ji turėjo prieigą, buvo nurodyta tik nuteistojo bausmės trukmė ir pagrindinis nusikaltimas, už kurį jis kalėjo. Ji sužinojo, kad Bradley buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo.
Bet jis jai pasakojo, kad taip atsitiko dėl to, jog būdamas 15-os metų jis turėjo santykius su šešiais mėnesiais jaunesne mergina. Vėliau jis jai buvo neištikimas, o kai jam sukako 16 metų, ji jį apkaltino prievarta: „Jis sakė, kad jį pakišo.
Daugelis žmonių sakytų, kad buvau beprotiškai įsimylėjusi jį. Aš sakyčiau, kad jis buvo vienintelis mano ramstis, ir aš į jį įsikibau.“
Deja, Cherrie-Ann nepasivargino pasidomėti apie kalinį internete. Pasirodo, 2015 metais buvo paskelbtas išsamus straipsnis, kuriame jis apibūdinamas kaip „itin pavojingas“ nusikaltėlis, nuteistas 13 metų už „pakartotinį paauglės išžaginimą“ ir seksualinius santykius su vaiku. Straipsnyje atskleidžiama, kad po jo nuteisimo dar dvidešimt kitų moterų kreipėsi teigdamos, kad jis jas užpuolė.
„Tik po to, kai visa tai įvyko, policija man parodė jo teismo dokumentus. Aš tiesiog negalėjau tuo patikėti. Man pasidarė bloga, – tęsė moteris. – Tuo metu jo pasiaiškinimas skambėjo visiškai įtikinamai.
Aš tiesiog tikėjau kiekvienu jo žodžiu, nė nesusimąstydama, kad jis gali gudrauti. Tuo metu tik galvojau, kad turiu žmogų, kuris man skiria dėmesio ir paramos, kurios man dabar labai reikia.“
Jis jai pasakė, kad išeis po trijų mėnesių, tačiau tai buvo tik dar vienas melas, o moteris, nors ir turėjo prieigą prie jo duomenų, šio melo nepatikrino, nes buvo apakinta jo dėmesio.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai vyras jai prisipažino meilę, jųdviejų santykiai tapo fiziniai.
Bradley buvo paskirtas dirbtuvių meistru, o tai suteikė privilegijų: jis galėjo laisvai vaikščioti po teritoriją.
„Jis man linktelėdavo, jei dirbtuvėse būdavo tylu. Mes rasdavome vietą, kur aplink niekas nebūdavo“, – pasakojo buvusi kalėjimo prižiūrėtoja.
Vėliau Bradley tvirtino, kad jie mylėjosi 30–40 kartų. Cherrie-Ann teigimu, jis melavo: „Manau, iš viso tai buvo gal keturis ar penkis kartus.
Kiekvieną kartą praleisdavome kartu po keletą valandų – gal dvi su puse – sėdėdavome ir šnekėdavomės, užsiimdavome intymiais dalykais, tada vėl tęsdavome pokalbį.“
Ji tvirtina, kad dėl to, jog reikėjo rasti progą, kad niekas neįtartų, tai negalėjo vykti labai dažnai.
Moteris papasakojo, kad anksčiau yra ne kartą seksualiai išnaudota, o naujo draugo dėmesys jai susuko galvą.
„Dažniausiai seksas buvo gana agresyvus, – vieną kartą akto metu Bradley išėmė iš jos kontraceptinę spiralę. – Aš tiesiog sutikau su viskuo.“
Po poros mėnesių Bradley telefonas sugedo.
„Jis ėmė kalbėti apie savižudybę. Sakė, kad jei negalės su manimi kalbėti, pradės rėkauti, daužyti daiktus, darys kažką, kad sau pakenktų.“
Cherrie-Ann jautėsi atsakinga už jo veiksmus, todėl slapta įnešė į kalėjimą naują telefoną.
Teismo proceso metu paaiškėjo, kad ji jo numerį savo telefone buvo įrašiusi kaip „Būsimasis vyras“.
Cherrie-Ann pradėjo susitikinėti su jo šeima ir ypač suartėjo su mama. Bradley jai pasakė, kad nusipirko sklypą ir statybinių medžiagų. Jis atsispausdino nuotraukas, kaip atrodys namas, kurį ketino pastatyti, kad jie galėtų gyventi kartu su jos vaikais: „Jis man piešė gražią ateitį ir suteikė vilties.“
Moteris teigia, kad po trečio lytinio akto ji pastojo. Cherrie-Ann nunešė vyriškiui teigiamą nėštumo testą: „Viena mano pusė džiaugėsi, bet tuo pačiu metu aš nežinojau, ką daryti.“
Pasak jos, Bradley džiaugėsi naujiena, o jo mama pasakė, kad Cherrie-Ann oficialiai tapo jų šeimos dalimi. Bet po kelių savaičių įvyko sunkus persileidimas ir ji prarado kūdikį.
„Bradley buvo apsėstas minties turėti vaiką“, – sakė ji.
Jis jai pasakė, kad negali laukti išėjimo į laisvę ir nori susilaukti kūdikio jau dabar, todėl ji turi dažniau pas jį ateiti.
Cherrie-Ann labai mėgo boksą ir buvo iškovojusi ne vieną medalį. Tačiau Bradley jai pasakė, kad norėdama susilaukti vaiko ji turi atsisakyti šio sporto.
„Bradley pradėjo kontruoliuoti mane. Aš buvau kalta dėl visko.
Jis skambindavo man iškart, kai tik išeidavau pro kalėjimo vartus ir įsėsdavau į automobilį, iki tol, kol užmigdavau. Kartais turėdavau laukti, kol jis leis man eiti miegoti“, – pasakojo moteris.
Ji jautė, kad privalo paklusti, nes jeigu jis supyks, gali pakenkti sau arba kitiems žmonėms, įskųsti ją ir sugadinti jos gyvenimą. Nors jis buvo už grotų, moteriai atrodė, kad visa galia priklauso jam.
Paklausta, ar galvojo išeiti iš darbo, Cherrie-Ann sakė: „Daug kartų, – ji linktelėjo galva. – Jis įtikino mane, kad jei aš išeisiu, jis nesugebės susitvarkyti. Be to, buvau ką tik persikrausčiusi į naują butą, turėjau finansinių įsipareigojimų. Jaučiausi įstrigusi.“
2023 m. kovo mėnesį, praėjus septyniems mėnesiams nuo jų santykių pradžios, buvo atlikta Bradley kameros krata ir rastas jo telefonas. Jis nesivargino sugalvoti slapyvardžio savo mylimajai: visos jų žinutės, kuriose buvo atvirai ir išsamiai aptariami jų fiziniai santykiai, buvo matomos visiems, nurodant jos pilną vardą ir pavardę.
Jis buvo nedelsiant perkeltas į kitą kalėjimą, esantį už dviejų valandų kelio automobiliu. Moteris apie draugo perkėlimą sužinojo iš jo motinos ir tą pačią dieną įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Kai ji nuėjo į buvusią darbo vietą grąžinti raktus ir uniformą, prie vartų priėjo keli vyresnieji vadovai ir jai pasakė: „Laukite tolesnio kontakto. Netrukus kas nors su jumis susisieks“.
Tai buvo jos karjeros kalėjimų tarnyboje pabaiga, tačiau santykiai su Bradley tęsėsi. Pasinaudodamas savo motina kaip tarpininke, jis maldavo Cherrie-Ann, kad ji atvyktų pas jį į naują kalėjimą.
Naujasis kalėjimas nebūtų leidęs Cherrie-Ann lankyti draugo, todėl Bradley įtikino ją oficialiai pasikeisti vardą.
Pirmą kartą, kai ji važiavo į naująjį kalėjimą, visą kelią telefonu kalbėjo su Bradley, tačiau pakeliui jos automobilis sugedo.
Tuo metu ji sako pirmą kartą sustojusi ir pagalvojusi: „Ką aš darau? Kodėl tai darau?“
Bet po penkių minučių ji jau stabdė automobilius, bandydama nusigauti iki kalėjimo autostopu. Moteris sako, kad Bradley atrodė labai laimingas ją matydamas.
„Bet jis įterpdavo nedidelių užgaidų apie mano išvaizdą. Pavyzdžiui: „Norėčiau, kad tavo plaukai būtų kitos spalvos“, arba „Turėtum pasidažyti – be makiažo atrodai ne taip, kaip reikia.“
Tuo metu Cherrie-Ann uždirbo pragyvenimui mokydama bokso ir buvo geriausios formos per visą savo gyvenimą, bet jis komentuodavo jos pilvą.
„Pažiūrėk į save – tu storėji“, – sakydavo jis.
Vis dėlto ji grįždavo, o vieną kartą į pasimatymą net atsivedė jo močiutę.
„Daugelis žmonių sakytų, kad buvau beprotiškai įsimylėjusi jį. Aš sakyčiau, kad jis buvo vienintelis mano gyvenimo ramstis, ir aš į jį įsikibau“, – sakė ji.
Prieš ketvirtąjį jos vizitą, 2023 m. gegužę, Bradley paprašė jos atsinešti švirkštą.
„Jis norėjo, kad aš pati save apvaisinčiau. Aš pasakiau, kad darysiu viską, ką jis lieps. Iš tikrųjų nė neketinau jo naudoti“, – tvirtino moteris.
Kai ji atvyko į susitikimą, kažkas atrodė ne taip. Kiekvieną lankytoją atidžiai tikrino vyresnysis pareigūnas, o kai atėjo eilė Cherrie-Ann patikrai, ją iškart nuvedė į šoninę patalpą, kur laukė penki pareigūnai: tiek kalėjimo darbuotojai, tiek policijos pareigūnai. Jie paklausė, ar ji ką nors turi su savimi. Ji papasakojo apie švirkštą, paslėptą liemenėlėje. Tada buvo pasakyta, kad ji yra suimta ir įtariama piktnaudžiavimu tarnyba.
Tai vis dar nebuvo pakankama priežastis nutraukti jų santykius. Jie tęsėsi dar dvi savaites, o Cherrie-Ann darėsi vis labiau priklausoma nuo Bradley šeimos paramos ir gaudavo teisines konsultacijas iš savo advokato. Tačiau kai policija apsilankė jos namuose ir parodė Bradley nusikaltimų sąrašą, ji suprato, kad viskas turi baigtis. Ji paprašė jo motinos pasakyti jam, kad ji daugiau nenori turėti su juo nieko bendra.
„Jis vis dar ieškojo būdų susisiekti su manimi per savo draugus, draugų merginas, per atsitiktinių žmonių numerius“, – sakė ji.
Vėliau ji gavo žinutę iš jo motinos, kurioje buvo parašyta, kad jis bandė nusižudyti. Tada, 2024 m. pradžioje, ji gavo krauju suteptą laišką: „Tai buvo 10 puslapių, kuriuose jis rašė, kad negali gyventi be manęs, kad aš negaliu jo palikti, kad jis mane suras.“
Cherrie-Ann visus laiškus perdavė policijai, savo naujajam advokatui ir socialinės apsaugos tarnybai. Ji labai norėjo įrodyti, kad dabar elgiasi teisingai: netrukus po jos arešto kažkas apie situaciją pranešė socialinės apsaugos tarnybai. Moteris sako, kad nuo lemtingos 2023 m. dienos nematė savo dvynių, kuriems dabar jau šeši metai.
Praėjus dviem mėnesiams po arešto, Cherrie-Ann užmezgė naujus santykius su tatuiruočių meistru Jonny, kuris tatuiravo jos dešinę ranką. Jie susituokė 2024 m. lapkričio mėn., praėjus aštuoniems mėnesiams po jos insulto. Jonny dabar yra jos globėjas.
Stuburo insultas, kai sutrinka kraujo tekėjimas į nugaros smegenis, yra retas reiškinys, ypač jauniems, sveikiems žmonėms. Cherrie-Ann insulto priežastis vis dar lieka paslaptimi. Ji neprisimena, kaip tai įvyko. Jonny vieną šeštadienio vakarą užsuko į jos butą ir rado ją ant grindų, negalinčią pajudėti. Ji devynias dienas buvo komoje. Dabar ji gali pajudinti dešinės kojos pirštus, bet gydytojai jai pasakė, kad didesnio pagerėjimo tikėtis nereikėtų.
Ji džiaugiasi, kad laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta. Tačiau žiniasklaidos pranešimai apie jos teismą reiškia, kad ji gyvena su kitokio pobūdžio bausme, kurios ji nesitikėjo.
„Mano vyresnioji dukra viską matė, o tai buvo tikrai sunku. Jai buvo labai sunku mokykloje, ir dėl to aš jaučiausi siaubingai“, – sakė moteris.
Ji vėl susijaudino: „Mano draugai – žmonės, kuriuos pažįstu jau daug metų – skleidė šią istoriją, sakydami, koks bjaurus žmogus aš esu. Mes su Jonny nuolat gaudavome baisias žinutes. Jaučiausi taip, lyg norėčiau likusį gyvenimą praleisti lovoje ir niekada iš jos neišlipti.“
„Žmonės nesupranta šio darbo, – apie savo darbą sako moteris. – Jie desperatiškai ieško darbo, todėl imasi bet ko. Kalėjimuose taip trūksta darbuotojų, kad, manau, nepakankamai dėmesio skiriama tiems, kurie jau dirba.“
Cherrie-Ann istorija yra suprantama visiems, kurie yra susidūrę su kontroliuojančiu partneriu. Tačiau moteris iki šiol kaltina save, kad leido tam įvykti.
Nedažnai atsitinka, kad kaliniai būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už skatinimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Tačiau perskaitę Bradley žinutes, skirtas Cherrie-Ann, Karališkosios prokuratūros tarnyba nusprendė, kad ir jis turi stoti prieš teismą.
Bradley taip pat buvo pripažintas kaltu ir gavo dar dvejus metus ir tris mėnesius kalėti, pridėtus prie jo 13 metų bausmės.
Savo sprendime teisėjas pagrindė: „Tai buvo lygiavertis santykis, kuriame abu priėmė neteisingą sprendimą.“
„Aš sutinku ir nesutinku“, – apie sprendimą sakė Cherrie-Ann. – Man pripažinta lygiai tokia pati kaltė. Bet dabar turėjau laiko apmąstyti – būdama vežimėlyje, daug sėdžiu – ir manau, kad buvau labai pažeidžiama. Jis tikrai pasinaudojo manimi. Jis žinojo, ką daro.
Jis viliojo mane, bet aš lygiai taip pat pasielgiau neteisingai. Prisiimu savo atsakomybę.“
Kai Cherrie-Ann sužinojo, kad Bradley bausmė buvo pratęsta, iš pradžių ji jautėsi kalta. „Maniau, kad tai neteisinga – jam skirta ilgesnė bausmė, o man bausmė buvo sustabdyta, tai nesąžininga, – sakė ji. – Bet vėliau, kai apie tai pagalvojau, džiaugiausi.
Aš žinau, koks jis žmogus. Jis yra nepaprastai pavojingas žmogus“, – kalbėjo moteris.
Parengta pagal „The Guardian“