Tautadienio sumanytoja Gitana Baliutavičienė (47 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Paprasti dalykai: kavos puodelis, pokalbis su drauge, vaiko apkabinimas, vyro komplimentas, gėlės balkone, sunokusios žemuogės, noras išmokti ar pamatyti ką nors naujo.

Kas rytą atsikeliu nusinulinusi vakardieną ir geros nuotaikos, nebent kas nors ją sugadina.

[[ge:lrytas:lrytas:42608611]]

Bet sugadinti man nuotaiką nėra lengva. Matyt, esu optimistė iš prigimties – tai perėmiau iš močiutės, kuri net indus plaudama dainuodavo.

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

[[ge:lrytas:lrytas:29204962]]

– Tiesiog užkalbinti! Dar padeda humoras ir akių kontaktas. Neretai aš esu ta, kuri atkreipia dėmesį, pakalbina sudominusį žmogų.

– Koks patinka patiekalas?

[[ge:lrytas:lrytas:41188558]][[ge:lrytas:lrytas:39899937]][[ge:lrytas:lrytas:39365355]][[ge:lrytas:lrytas:35550832]][[ge:lrytas:lrytas:32556968]]

– Tas, kurį man pagamina kas nors kitas. Šiaip mėgstu daržovių lazaniją, indišką maistą ir lietuvišką duoną.

– Mėgstamiausias kvapas?

– Bijūnų ir ryto kavos.

– Geriausia gauta dovana?

– Močiutės numegztas mėgstamiausios žalios spalvos šalikas – net suorganizavo jo perdavimą į kitą miestą per pažįstamus.

Man patinka net ne pats daiktas, o jausmas, kad žmogus apie mane galvojo, manimi rūpinosi, domėjosi, kas man patinka, pakavo.

Pavyzdžiui, kai vaikai atbėga į darbą ir atneša mėgstamą kruasaną be įdaro ar dailiai įpakuotą riešutų sviesto saldainį, tai puiki dovana. Ir dar – su staigmenos elementu. Arba kai vyras išrenka knygą, kurios norėjau.

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... žydinčių obelų sodas prie upės su jame padengtu stalu, klegančia šeima ir draugais ir aplink laigančiu šunimi.

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Be mažų džiaugsmų. Be brangių žmonių. Be vilties.

– Kaip atsipalaiduojate?

– Keliaudama traukiniu. Skaitydama gerą knygą. Solo kelionėse. Sukalbėdama maldą. Dainuodama su dukra karaokę. Mokydamasi naujų dalykų. Susitikdama su draugėmis. Pasikalbėdama. Labai mėgstu moterų draugiją! Ir paverkiame, ir pažvengiame.

[[ge:lrytas:lrytas:42944130]]

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Pokalbiai. Nužliumbti posmelį. Ir žinojimas, kad natūralu jas jausti, kad viskas praeina.

Daug metų savanoriavusi „Vaikų linijoje“ gavau gerą žinių bagažą, kaip su jomis išbūti, – kovoti nereikia.

Dar man padeda rašymas ir eilėraščiai. Kai kurie atrodo kaip specialiai tam sukurti, kad atspindėtų mano būseną.

– Blogiausias įprotis?

– Kalbinti žmones traukiniuose, gatvėje, laiptinėje. Vaikai prašo: „Mama, tik nelįsk prie nepažįstamų žmonių!“

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Panerti po vandeniu. Labai didžiuočiausi savimi, jei išdrįsčiau niurktelėti žemyn nuo lieptelio.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Būčiau norėjusi pasikviesti Birutę Galdikas arba Mariją Gimbutienę – labai patinka žmonės, kurie dega tuo, ką daro, net kai nepatogu ar kitiems netinka.

– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Tikriausiai psichologe. Kai rinkausi studijas, blaškiausi tarp žurnalistikos ir psichologijos. Arba etnologe. Labai patinka skaityti ir gilintis į šią sritį. Ten tokie mūsų kultūros lobynai: pasakos, mitai, dainos, simboliai, mitologija... Skaityčiau ir skaityčiau.

[[ge:lrytas:lrytas:42944128]]

– Drąsiausias sprendimas?

– Baigti karjerą puikioje agentūroje, kurioje dirbau 15 metų, pajutus, kad turiu išeiti į nežinią, nors pilve – kelių savaičių kūdikis, o dar du mazgiai auga.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– Kelionė su vyru ir draugais po Altajaus kalnus. Iki tol toliausiai į žygį buvau nuėjusi nebent iki parduotuvės, tad tai buvo tikras nuotykis – savaitės žygis su visa reikiama amunicija ant pečių.

– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Žalumynų ir daržovių, sudžiūvusį imbierą, viltingai laukiantį savo lęšių troškinio ir dažnai nesulaukiantį, grūdėtosios varškės ir naminių kiaušinių, lauktuvių gautų iš tetos.

– Mėgstamiausias posakis?

– Nutikus kokiems nors užknisantiems ar labai nemaloniems dalykams mintyse sakau: „Jeigu tavo gyvenimas būtų knyga, ar skaitytum?“ Tada visokios dramos atrodo labiau nuotykis ar siužeto vingis nei tragedija.

O, anot vaikų, vis pasakau: „Žodžiai yra galingi!“ ir „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“ Pastarasis – tikrai tiesa. Viskas anksčiau ar vėliau išeina į gera.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Knyga „Bėgančios su vilkais“. Po jos niekada į pasakas nebežiūriu tuo pačiu žvilgsniu kaip anksčiau.

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Mažai jos naudoju. „Jane Iredale“ mineralinę pudrą ir „Idun“ blakstienų tušą, „Vichy“ kremą su saulės filtru, lietuviškus „Kilig“ prausiklius, „Uoga uoga“ lūpų balzamą. Mano kosmetika telpa į mažą krepšelį.

– Meilė – tai...

– ... kai žvelgi į žmogų ir širdyje šilta, net jeigu jo dabar nėra šalia. Kai su juo gyvenimas pilnesnis.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Kaip žmogų, kuris mylėjo žmones, gyvenimą ir savo šalį.

Tautadienio sumanytojos Gitanos Baliutavičienės vaikai prašo: „Mama, tik nelįsk prie nepažįstamų žmonių!“