Pereiti į turinį

Operacija, pusmetis gydymo ir sėkminga kelionė namo į jūrą: Klaipėdoje – išskirtinė nusilpusios ruoniukės istorija

Neeilinė istorija, kurią Klaipėdos veterinarijos gydytojai bei Lietuvos jūrų muziejaus specialistai prisimins dar labai ilgai – nelengvą operaciją atlaikęs ir beveik pusmetį slaugytas ruonis trečiadienį galiausiai grįžo į savo namus – Baltijos jūrą.
Neeilinė istorija, kurią Klaipėdos veterinarijos gydytojai bei Lietuvos jūrų muziejaus specialistai prisimins dar labai ilgai – nelengvą operaciją atlaikęs ir beveik pusmetį slaugytas ruonis trečiadienį galiausiai grįžo į savo namus – Baltijos jūrą.
Daugiau nuotraukų (6)
„Ši patirtis turbūt yra viena įdomiausių mano karjeroje – tokių atvejų gyvenime pasitaiko tikrai retai“, – kalbėdamas apie išskirtinę jaunos ruoniukės gelbėjimo operaciją teigė „8 drambliai“ veterinarijos ligoninės gydytojas, chirurgas dr. Vytautas Sabūnas, pravėręs ir ypatingo jos gydymo užkulisius.
Pajūryje vasarą aptiktai ruonių jauniklei buvo nustatyta diafragmos išvarža, dėl ko jai buvo sutrikęs kvėpavimas, vidaus organai buvo ne savo vietose – atlikus operaciją gyvūno laukė ir netrumpas reabilitacijos laikotarpis.
Šis atvejis išskirtinis ne tik dėl to, kad jūrų gyvūnų gydytojams dar nėra tekę šitaip gydyti, bet dar ir dėl to, kad ruoniukė yra ne pilkoji, o žieduotoji. Tai – kur kas retesnė Baltijos jūroje aptinkama ruonių rūšis.

Pamatykite, kaip ruoniai juda sausumoje: vaizdo įrašas privers nusišypsoti

„Per visą reabilitacijos istoriją, per 38 metus, mes nesame turėję gyvo žieduotojo ruonio. Tai ji yra pirmoji, atvykusi čia. Ir šiaip Baltijos jūroje jie yra retesni nei pilkieji ruoniai, jų apsaugos lygis yra dar aukštesnis. Jie – išskirtiniai gyvūnai“, – tvirtino Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkė Laura Lupeikaitė-Kuncienė.
Nustebino keli aspektai
Jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Žilvinas Kleiva pasakojo, kad ruonio patelė į muziejaus specialistų rankas pateko šių metų birželio viduryje. Nors ruoniukus krante žmonės aptinka dažnai, visgi šis atvejis jau nuo pat pradžių turėjo išskirtinumų.
„Pas mus ji atkeliavo kaip ir visi ruoniukai, ta pačia tvarka – buvo rasta pajūryje, prie Šventosios. Žmogus paskambino pagalbos telefonu, paskui žinią gavome mes, kad tą ruonį būtų galima atsivežti. Pati procedūra vyko taip, kaip ji vyksta su visais kitais ruoniukais, kuriuos mes gauname pavasarį“, – dėstė dr. Ž. Kleiva.
Tačiau, tęsė jis, birželį įprastai ruonių krante jau neberandama.
„Tai mums buvo ta nuostaba, nes didžiąją dalį ruonių gauname nuo kovo vidurio iki balandžio pradžios ar vidurio. O paskui jau būna retai“, – teigė Jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas.
Netrukus laukė dar vienas netikėtumas – paaiškėjo, kad ruoniukė yra gana retos rūšies. Į specialistų rankas ji pateko išsekusi.
„Pamatėme, kad tai – ne pilkasis ruonis, o žieduotasis, kuris yra labai retas. Prasidėjo jos priežiūra, kuri vyko panašiai, kaip ir kitų gyvūnų – atlikome kai kuriuos tyrimus, apžiūrėjome, pradėjome ruoniuką girdyti ir maitinti, nes dažniausiai ruoniai būna kurį laiką nesimaitinę, dehidratavę.
Iš pradžių galvojome, kad ruonis turi plaučių infekciją, nes jos kvėpavimas buvo labai paviršutiniškas ir dažnas, ir atlikti mūsų tyrimai rodė plaučių uždegimo požymius. Netrukus ji buvo pradėta gydyti antibiotikais. Atrodė, kad sveikata pradėjo taisytis.
Neeilinė istorija, kurią Klaipėdos veterinarijos gydytojai bei Lietuvos jūrų muziejaus specialistai prisimins dar labai ilgai – nelengvą operaciją atlaikęs ir beveik pusmetį slaugytas ruonis trečiadienį galiausiai grįžo į savo namus – Baltijos jūrą.<br> Lietuvos jūrų muziejaus nuotr. Daugiau nuotraukų (6)
Neeilinė istorija, kurią Klaipėdos veterinarijos gydytojai bei Lietuvos jūrų muziejaus specialistai prisimins dar labai ilgai – nelengvą operaciją atlaikęs ir beveik pusmetį slaugytas ruonis trečiadienį galiausiai grįžo į savo namus – Baltijos jūrą.
 Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Iš pradžių maitinome per zondą, tokia tyrele, bet neužilgo buvo pradėta duoti žuvis – žuvį ji puikiausiai ėdė, tapo žvalesnė, tačiau pasiliko dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas, todėl pagalvojome, kad reikia papildomų tyrimų. Kreipėmės į „8 dramblių“ veterinarijos ligoninę, kur buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios metu aiškiai pasimatė, kad yra defektas“, – pasakojo dr. Ž. Kleiva.
Veikti reikėjo greitai
„8 dramblių“ veterinarijos ligoninės Klaipėdoje vadovas, chirurgas dr. V. Sabūnas prisiminė, kad ruoniukė į specialistų rankas pateko būdama vos kelių mėnesių. Būtent čia dėl pastebėto kvėpavimo sutrikimo jai ir atlikti išsamesni tyrimai.
„Tyrimo metu nustatėme diafragmos išvaržą, ir tą pačią dieną, tos pačios narkozės metu, atlikome pakankamai retą operaciją. Šunims ar katėms mes tokias operacijas darome dažnai, tačiau ruoniams ji – tikrai mažai aprašyta.
Kas yra diafragmos išvarža? Iš esmės diafragma yra raumeninė plėvė, kuri skiria pilvą nuo krūtinės, ji buvo įplyšusi, galimai – trauminės kilmės, pilvo organai, kepenys, žarnynas buvo sukritę į krūtinės ląstą, užspaudę plaučius ir stambias kraujagysles, dėl to gyvūnas negalėjo normaliai kvėpuoti, kraujotaka buvo sutrikusi“, – dėstė dr. V. Sabūnas.
Operacijos metu, pasakojo gydytojas, pavyko sugrąžinti organus atgal į savo vietas, diafragma susiūta.
Pačiam dr. V. Sabūnui tai – pirmas kartas, kai teko operuoti būtent jūrų gyvūną.
„Bet priėmėme sprendimą čia ir dabar, nes operuoti reikėjo greitai – gyvūno kvėpavimas buvo sutrikęs. Iš esmės neturėjome kitos išeities, kaip tik su esama patirtimi atlikti operaciją. Žinoma, yra skirtumų, lyginant su smulkiais gyvūnais, bet chirurginė esmė – ta pati.
Pritaikėme visas tas pačias priemones – inhaliacinę narkozę, mechaninę plaučių ventiliaciją, chirurginis pjūvis buvo per pilvą. Ir atlikome ją taip pat, kaip atliktume bet kokiam kitam naminiam gyvūnui – žinoma, yra kitos specifikos dėl narkozės, vaistų dozių. Tai kartu su Jūrų muziejaus gydytojais, su jų patirtimi, derindami visus šiuos dalykus, ir atlikome operaciją“, – tikino „8 dramblių“ veterinarijos ligoninės Klaipėdoje vadovas.
Dr. Vytautas Sabūnas<br>Asmeninio archyvo nuotr. Daugiau nuotraukų (6)
Dr. Vytautas Sabūnas
Asmeninio archyvo nuotr.
Tuomet jau sekė pakankamai ilgas pooperacinis laikotarpis – ruoniukė buvo slaugoma Jūrų muziejaus reabilitacijos centre.
„Gyvūno priežiūra, maitinimas, stebėsena, medikamentinis gydymas, žaizdos priežiūra – visa tai atliko Jūrų muziejus, jie padarė didžiulį darbą. Ir kai jau įsitikinome, kad gyvūnas yra visiškai pasveikęs, buvo priimtas sprendimas jį išleisti į jūrą“, – komentavo dr. V. Sabūnas.
Pasak veterinarijos gydytojo, prie ruoniukės išgijimo prisidėjo dešimtys žmonių tiek ligoninėje, tiek ir Jūrų muziejuje.
„Ši patirtis turbūt yra viena įdomiausių mano karjeroje – tokių atvejų gyvenime pasitaiko tikrai retai. Dažniausiai dirbame su standartiniais pacientais, bet tokie pacientai į tą monotoniją tikrai įneša šviesos.
Patirtis tokia, kad reikia nenuleisti rankų ir bandyti daryti viską su tuo, ką turi ir ką gali padaryti, jog padėtum“, – pabrėžė „8 dramblių“ veterinarijos ligoninės Klaipėdoje vadovas.
Apskritai, anot dr. V. Sabūno, ruoniai pasižymi ypatinga savybe – jie geba ilgai išbūti panirę po vandeniu ir ilgai nekvėpuoti. Tam jie turi specialiai išvystytą kraujotakos ir kvėpavimo sistemą – skirtingai nei sausumos žinduoliai.
„Tikėtina, kad šis prisitaikymas jai ir padėjo išgyventi visą tą laiką iki operacijos. Kai patikrinome ruonės gyvybinius parametrus – kraujo anglies dvideginio koncentraciją, deguonies prisisotinimą – buvome šokiruoti, nes joks sausumos žinduolis su tokiais kritiniais rodikliais nebūtų išgyvenęs nei dienos. Tai tiesiog nesuderinama su gyvybe nei šunims, nei katėms, nei žmonėms“, – pažymėjo gydytojas.
Grąžinimui į jūrą reikėjo ir tam tikrų sąlygų
Ruoniukė į Baltijos jūrą išleista trečiadienį – atsistačiusi ir priaugusi svorio.
„Prieš paleidimą buvo pakartotas kompiuterinės tomografijos tyrimas, pasitikrinome, ar visi organai yra sveiki, ar diafragma sugijusi, ar viskas vietoje.
Kalbėjome su Jūrų muziejaus gydytojais ir biologais, kad šis gyvūnas yra Baltijos jūros gyvūnas, jo vieta yra Baltijos jūroje, o mūsų darbas buvo jam tik padėti vėl joje būti. Tai mes tą darbą atlikome, o toliau – kaip jau gamta nulems, taip ir bus.
Ji į jūrą išplaukė labai greitai, ir turbūt ten ji jausis geriausiai“, – įsitikinęs dr. V. Sabūnas.
 Ruoniukė.<br> „8 dramblių“ veterinarijos ligoninės nuotr. Daugiau nuotraukų (6)
 Ruoniukė.
 „8 dramblių“ veterinarijos ligoninės nuotr.
Pasak Jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojo dr. Ž. Kleivos, kai kurias ruoniukės grąžinimo į jūrą sąlygas reikėjo gerai apgalvoti.
„Norėjome, kad būtų tokios oro sąlygos, jog žvejams nebūtų tinkamas oras dėti tinklus, kad nebūtų per audringas oras ir nebūtų sudėtinga gyvūnui toje jūroje plaukti ir gyventi.
Atrodo, kad pataikėme su tokiu oru – susiskambinome ir su vietiniu žveju, kuris gaudo žuvį netoli mūsų, Smiltynės pusėje, tai jis patikino, kad visi tinklai ištraukti, oro sąlygos buvo geros, ir nusprendėme paleisti.
Žinoma, rizikos visada yra, tačiau pasirinkome tokį laiką“, – pasakojo dr. Ž. Kleiva.
Tiesa, atgal į Baltijos jūrą ruoniukė paleista su specialiu palydoviniu siųstuvu. Jūrų muziejaus mokslininkė L. Lupeikaitė-Kuncienė paaiškino, jog tai padės sužinoti, ar gyvūnas galiausiai gebės vėl prisitaikyti.
„Sekimas nėra visai tiesioginis – tu gauni tuos duomenis, kuriuos esi pasirinkęs. Jeigu artėja kažkoks pavojus – to nematysime, matysime tik jau faktą, kad kažkas nutiko. Bet tokios žinios irgi labai svarbios – svarbu žinoti, koks yra gyvūno likimas po paleidimo, ar jis išgyveno, ar prisitaikė, atrado savo vietą ir savo namus Baltijoje.
Iš ankstesnių savo tyrimų matome, kad didžioji dalis ruonių geba prisitaikyti ir išgyventi, tai labai įdomu, kaip seksis šiai ruoniukei“, – svarstė L. Lupeikaitė-Kuncienė.
Mokslininkė neslėpė: šis atvejis – išskirtinis ir pačiam Lietuvos jūrų muziejui.
„Per visą reabilitacijos istoriją, per 38 metus, mes nesame turėję gyvo žieduotojo ruonio. Tai ji yra pirmoji, atvykusi čia. Ir šiaip Baltijos jūroje jie yra retesni nei pilkieji ruoniai, jų apsaugos lygis yra dar aukštesnis. Jie – išskirtiniai gyvūnai“, – tvirtino specialistė.
ruonisveterinarijos klinikaruoniukai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.