Kodėl reikia suptis per Velykas? Priežastis itin pikantiška

Nors šv. Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, kurios metu tikintieji meldžiasi ir eina į bažnyčią, vis dėlto jaunimas nuo senų laikų sugebėdavo atrasti laiko žaidimams su erotikos prieskoniu. 

Vaikinai dažnai pasisodindavo merginas ant sūpuoklių ir vis „netyčia“ priliesdavo.<br>123rf.com
Vaikinai dažnai pasisodindavo merginas ant sūpuoklių ir vis „netyčia“ priliesdavo.<br>123rf.com
Etnologas Libertas Klimka.
Etnologas Libertas Klimka.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 27, 2016, 3:07 PM, atnaujinta May 31, 2017, 11:04 AM

Vienas tokių – supimasis. Ką gi tai reiškia? Ir kodėl, etnologo Liberto Klimkos teigimu, suptis galima tik netekėjusioms merginoms?

Supimasis – merginimo būdas

Pasak etnologo, senovėje jaunimas supdavosi tam, kad linai geriau augtų. Tai tam tikras religinis ritualas, apie kurį mena dar senoji baltų religija.

„Tai tam tikra aliuzija į vaiką, supamą lopšyje. Toks ritualas, tikima, padeda pasitikti pavasarį ir įsupti žemę. Kai imi suptis, atrodo, kad ir žemė sukasi. Kai pavasaris prabus ir aplinka sustiprės, išaugs derlius“, – aiškino L.Klimka.

Nors supimosi ritualas iš šalies gali atrodyti tyras ir nekaltas, vis dėlto etnologas atviras – tai vienas iš merginimo papročių. Vaikinai dažnai pasisodindavo merginas ant sūpuoklių ir supdami vis „netyčia“ priliesdavo ar apkabindavo.

L.Klimka teigė, kad jaunimas būdavo padykęs visais laikais, o ypač pavasarį, mat po Gavėnios prasidėdavo pasiruošimas vedyboms, piršlybų metas, todėl erotiškumas neatsiejamas nuo pavasario švenčių.

Besisupdami ant sūpuoklių jaunuoliai dainuodavo sūpuoklines dainas ir stengdavosi kuo aukščiau įsisupti. Paprastai sūpuoklinės dainos susijusios su būsimomis vestuvėmis, planais išeiti iš tėvų namų ir kurti savo šeimą.

Nepridera suptis ištekėjusioms

Etnologas patikino, kad ištekėjusioms moterims suptis nepridera. „Jokiu būdu per šv. Velykas negalima suptis ištekėjusioms moterims. Tiesiog nepridera. Tai tik jaunimo ritualai, kurie galimi netekėjusioms merginoms ir vaikinams.

Be supimosi, per Velykas jaunimas mėgdavo pilstytis vandeniu. Tai – gyvybės nešėjas, todėl jaunuoliai juo laistydavosi kiek įmanoma daugiau.

Nors Lietuvoje šis paprotys išnykęs, tačiau kadaise jį aprašė vienas žemaičių rašytojas, kuris teigė, jog jaunimas trečią dieną po šv. Velykų laistosi kaip pasiutęs“, – juokėsi L.Klimka primindamas, kad laistymasis vandeniu iki šiol populiarus kai kuriuose nedideliuose Lenkijos miesteliuose.

Jaunimas nuo senų laikų mėgdavo ir lalauti. Tai buvo vienas geresnių būdu kalbinti merginas. Lalautojai pirmąją šv. Velykų dieną eidavo į tuos namus, kur gyvena netekėjusios merginos, ir stengdavosi iš jų gauti dovanų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.