Protėvių meilės įpročiai: lūžusios lovos, seksas su marškiniais

Jei lietuviams reikėtų įvardyti meilės dienos datą, daugelis nedvejodami sakytų, jog tai – šv. Valentino diena, švenčiama vasario 14-ąją. Tačiau vis dėlto lietuviškas šaknis turi nuo seno Lietuvoje švenčiama deivės Mildos diena, kuri minima gegužės 13-ąją.

Tikima, kad ant medžio užrišta virvė su įpintais jūsų norais itin greitu metu atsiųs į jūsų gyvenimą vaikiną.<br>123rf nuotr.
Tikima, kad ant medžio užrišta virvė su įpintais jūsų norais itin greitu metu atsiųs į jūsų gyvenimą vaikiną.<br>123rf nuotr.
Lietuviškas šaknis turi nuo seno Lietuvoje švenčiama deivės Mildos diena, kuri minima gegužės 13-ąją.<br>123rf.com
Lietuviškas šaknis turi nuo seno Lietuvoje švenčiama deivės Mildos diena, kuri minima gegužės 13-ąją.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 13, 2016, 11:36 AM, atnaujinta May 25, 2017, 6:38 PM

Palinkėjimai įgauna didžiulę reikšmę

Kuo gi ypatinga Mildos diena ir ką reikėtų žinoti jai atėjus? Apie šios šventės svarbą ir apie padūkusius senolius papasakojo etnologė Daiva Šeškauskaitė.

„Kai mūsų protėviai gyveno kaimuose, o aplink buvo vien laukai, bepigu jiems būdavo prisigalvoti įvairių žaidimų.

Šiais laikais noriu paraginti visus, jaunus ir senus, linkėti vieni kitiems meilės. Labai svarbu, kad tą dieną žmogus pasakytų „myliu“ bent vieną kartą.

Palinkėjimas būti laimingam ir vaisingam šią dieną įgauna didžiulę reikšmę. Mildos diena yra ta, kada reikia džiaugtis dėl to, kad myli ir esi mylimas.

Jei merginos nori susirasti antrąją pusę, tuo turėjo pradėti rūpintis dar per Kūčias. Prisiminkite ritualą surašyti ant lapelių simpatiškų vaikinų vardus ir dėti tuos lapelius po pagalve. Tikima, kad deivė Milda padovanoja tą vaikiną, apie kurį mergina svajojo per Kūčias.

Nenusiminkite, jeigu per Kūčias tuo nepasirūpinote. Mildos dieną paimkite virvę, laikykite ją rankose ir svajokite apie būsimą vyrą. Tiesa, reikia jį įsivaizduoti labai aiškiai ir konkrečiai. Detalizuokite jo būdo bruožus, išvaizdą. Tada virvelę pririškite ant medžio. Gali būti bet koks medis, tačiau patartina susirasti karklą. Tikima, kad užrišta virvė su įpintais jūsų norais itin greitu metu atsiųs į jūsų gyvenimą vaikiną“, – dėstė etnologė.

Lytiniai santykiai tik su drabužiais

Ji atvira – santykiai tarp vyrų ir moterų anksčiau ir dabar tikrai labai pasikeitę. Taip pat per daugybę metų pakito ir deklaruojamos vertybės, vertinami būdo bruožai. „Anksčiau daugiau laimėdavo tos merginos, kurios buvo kuklios. Man yra pasakoję, kad tos, kurios buvo labai iškalbios, noriai bendraudavo ir visur būdavo pirmos, negalėdavo susirasti partnerio. Patraukliausiomis buvo laikomos ir daugiausia dėmesio sulaukdavo kuklumu išsiskiriančios merginos.

Atkreipkite dėmesį į vyrus – dabar dauguma visai nebemoka šnekėti ir bendrauti, o anksčiau buvo gėda per daug aktyviai bendrauti.

Nereikėtų sakyti, kad senoliai buvo labai drovūs. Močiutės yra pasakojusios, kad anksčiau jaunimas tikrai būdavo velnių priėdęs. Net lovos per vestuves lūždavo.

Lietuviai tikrai nėra tokie, kad nemokėtų mylėtis. Tiesa, anksčiau lietuviai santykiaudavo tik su drabužiais. Žinau, kad močiutės nėra mačiusios nuogų savo vyrų. Buvo tradicija į lovą eiti tik apsirengus, ilgais naktiniais. Tai – pagarbos ženklas“, – sakė D.Šeškauskaitė.

Įdomu, kad anksčiau vaikinai ne su viena mergina eidavo į šokius, o net kelias lydėdavo. Šaltiniai mini, jog po šokių į namus vienas vaikinas palydėdavo net penkias merginas.

„Pasakysiu taip – dabar susipažinti internete gerokai lengviau nei realiame pasaulyje. Tačiau mūsų senoliai tuo ir buvo šaunūs, kad mokėjo bendrauti gyvai. Daug reikšdavo palydėjimas į šokius ar net šokių organizavimas namuose.

Tiesa, jaunimas nebuvo linkęs jausmų demonstruoti viešai. Senoliai apie tai šneka nenoriai, tačiau išduoda, kad „laižydavosi“. Tiesa, jie tai darydavo ne prie svečių, ne viešai. Tais laikais buvo toks auklėjimas, kad gėda rodyti jausmus viešai.

Paprastai merginos, norėdamos parodyti, kad yra pasiruošusios tekėti, pradėdavo pinti vainikus. Sulaukusios pirmųjų menstruacijų, paauglės galėdavo minkyti duoną. Tai buvo simbolis, kad galima pradėti vaikščioti į šokius. Duonos minkymas – lytinio akto vaizdavimas, o duonos rauginimas prilygsta nėštumui. Būdavo net sakoma, kad mergina užraugė duoną – suprask, kad ėmė lauktis.

Reikėtų atsiminti, kad mūsų močiutės tekėdavo labai jaunos – kartais net 13 ar 14 metų. Dabar gi statistika rodo, jog teka 29-erių ar 30-ies“, – dėstė etnologė.

Išsiskirti būdavo labai sunku

D.Šeškauskaitė pakomentavo ir šeimų išsaugojimo klausimą. Anot jos, anksčiau šeimos buvo suinteresuotos gyventi kartu. „Moteris prieš santuoką gaudavo didžiulę pasogą ir kraitį, todėl ūkio padalijimas tapdavo didžiule problema. Viskas pasikeitė tada, kai žmonės ėmė keltis į miestus – skyrybos tapo ne tokios sudėtingos ir painios.

Tiesa, anksčiau šeimos kitaip žiūrėdavo ir į vaikus. Pirmasis buvo laikomas stebuklu, o antrasis – darbo jėga. Dabar, deja, moterys visiškai pamiršta savo vyrus ir susikoncentruoja į vaikus. Būtent dėl šios priežasties daugybė šeimų skiriasi. Vyrai, pritrūkę dėmesio, palieka šeimas.

Meilė ir santykiai yra didžiuliai dalykai. Gaila, kad žmonės ilgainiui ima galvoti, kad meilė yra laikina, kad santykiai pagrįsti tik vienos nakties nuotykiais“, – svarstė pašnekovė.

Deivė Milda įvairiuose šaltiniuose piešiama palaidais plaukais su įsegtu vainiku ir gėlių puokšte rankose. Daugeliui ji atrodė nepadori, nes buvo nuoga, todėl iš daugelio sakralinių vietų ji buvo metama ar tiesiog sudaužoma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.