Tikroji Žolinės prasmė – visai ne tokia, kaip daugelis mano

Žolinė yra bene vienintelė šventė kalendoriuje, turinti laisvadienio statusą, kurios didžioji tautos dalis nei ypač laukia, nei žino, kaip švęsti. Švenčia nebent tie, kurie labai religingi ir pamaldžiai susikaupę mini Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. O visi kiti nebent pajuokauja apie žolę ir kanapes.

Švenčia nebent tie, kurie labai religingi. O visi kiti nebent pajuokauja apie žolę ir kanapes.<br>LR archyvo ir „123rf.com“ nuotr.
Švenčia nebent tie, kurie labai religingi. O visi kiti nebent pajuokauja apie žolę ir kanapes.<br>LR archyvo ir „123rf.com“ nuotr.
Per Žolinę nežinantys, kaip ją švęsti, juokauja apie kanapes.<br>„123rf.com“ nuotr.
Per Žolinę nežinantys, kaip ją švęsti, juokauja apie kanapes.<br>„123rf.com“ nuotr.
Puokštė, kuri nešama šventinti į bažnyčią, yra derliaus simbolis: būtinai įdedama visų augintų javų varpų, Dzūkijoje – net daržovių. Visa tai rodo, jog Žolinė yra derliaus šventė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Puokštė, kuri nešama šventinti į bažnyčią, yra derliaus simbolis: būtinai įdedama visų augintų javų varpų, Dzūkijoje – net daržovių. Visa tai rodo, jog Žolinė yra derliaus šventė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Atrodytų, žemdirbiai lietuviai Mariją pamilo labiau nei patį Jėzų.<br>R.Neverbicko nuotr.
Atrodytų, žemdirbiai lietuviai Mariją pamilo labiau nei patį Jėzų.<br>R.Neverbicko nuotr.
L.Klimka.<br>V.Balkūno nuotr.
L.Klimka.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 15, 2016, 12:14 PM, atnaujinta May 15, 2017, 9:59 PM

Galbūt tai susiję su tuo, kad Žolinė Lietuvoje neturi tvirtų tradicijų? Kitaip tariant, nėra susijusi su senovės baltų tikėjimais, iš kurių išsirutuliojo didžioji dalis krikščioniškų švenčių?

Tas šventes, kurios sukurtos ant pagoniškų pamatų – lygiadienių, saulėgrįžų, tai yra Kalėdas, Velykas, Jonines, Užgavėnes,  švęsti mokame, gerai žinome, ką per jas veikti būdami ir nepraktikuojantys katalikai. Šios šventės atrodo savos, artimos, džiugios ir visada labai laukiamos. O dėl ko verta laukti Žolinės?

Etnologas Libertas Klimka nesutinka, kad Žolinė neturi pagoniškų pamatų ir yra išskirtinai krikščioniško Marijos kulto šventė.

„Tai yra derliaus ir šeimų subuvimo šventė. Šeimos, giminės susirinkdavo ir pasidalydavo džiaugsmais ir vargais.

Vasarojus jau būdavo nupjautas. Ir ta puokštė, kuri nešama šventinti į bažnyčią, yra derliaus simbolis: būtinai įdedama visų augintų javų varpų, Dzūkijoje – net daržovių. Visa tai rodo, jog Žolinė yra derliaus šventė“, – aiškino L.Klimka, lyginantis lietuvišką Žolinę su amerikietiška Padėkos diena.

Tai, kad Lietuva vadinama Marijos žeme, taip pat turi gilesnę, visai nekrikščionišką prasmę. „Marijos kultas pakeitė Žemynos kultą. O Žemynos kultas buvo žemdirbių esmė“, – teigė etnologas.

Žemyna buvo be galo gerbiama žemės derlumo, vaisingumo deivė, todėl mūsų protėviams taip lengva buvo pamilti Mariją – Dievo gimdytoją, savotišką „deivę motiną“. Atrodytų, žemdirbiai lietuviai Mariją pamilo labiau nei patį Jėzų.

„Paradoksas – juk Marija buvo Kryžiuočių ordino globėja. Atrodytų, turėjo įvykti jos atmetimas. Bet Marija buvo taip gerai priimta būtent todėl, kad labai atitiko jos ir Žemynos įvaizdis“, – aiškino etnologas.

Mūsų protėviai minėdavo vasarojaus nuėmimą dideliu visos giminės susiėjimu. Susiėję išsiaiškindavo, galbūt kuriam nors buvo blogi metai, laukus nusiaubė stichija, galbūt reikia pagalbos. Būtent tokią šventės dvasią reikėtų išlaikyti ir šiais laikais.

Žolinės laisvadienis – puiki diena susitikti ir pabendrauti su giminėmis. „Tai – būdas susirinkti giminei ir pasišnekėti, kokie metai buvo, kas kam pasisekė, nepasisekė. Nes ateina ruduo, tuoj prasidės mokslo metai. Mums šiais laikais labai trūksta bendravimo“, – sakė L.Klimka.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.